Neskausmingas tiroiditas

Neskausmingas tiroiditas yra skydliaukės uždegimas, kuris dažniausiai nesukelia kaklo skausmo, tačiau gali laikinai sutrikdyti hormonų pusiausvyrą. Žmogus kurį laiką gali jaustis taip, lyg skydliaukė būtų pernelyg aktyvi, vėliau - priešingai, tarsi ji dirbtų per silpnai. Nors daugeliu atvejų būklė praeina, ją svarbu atpažinti, kad būtų išvengta nereikalingo gydymo ir laiku pastebėtos komplikacijos.

Neskausmingas tiroiditas - tai uždegiminė skydliaukės liga, kai imuninė sistema laikinai pažeidžia skydliaukės audinį. Skydliaukė yra kaklo priekyje esanti liauka, gaminanti hormonus tiroksiną ir trijodtironiną. Šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, širdies ritmą, kūno temperatūrą, energijos lygį, žarnyno veiklą, odos būklę, nuotaiką ir daugelį kitų organizmo funkcijų.

Sergant šia liga, skydliaukės ląstelės dėl uždegimo tampa pralaidesnės ir į kraują išsilieja jau sukaupti hormonai. Todėl pirmoje ligos fazėje dažnai atsiranda laikinas hormonų perteklius. Tai nėra tas pats, kas nuolatinė skydliaukės hiperfunkcija, nes liauka paprastai negamina hormonų per daug - jie tiesiog išsiskiria iš pažeisto audinio.

Po kelių savaičių ar mėnesių hormonų atsargos išsenka, o uždegimo paveikta skydliaukė kurį laiką gali pagaminti per mažai hormonų. Tuomet prasideda laikina hipotirozės fazė. Galiausiai daugumai žmonių skydliaukės veikla atsistato, tačiau daliai pacientų sumažėjusi funkcija gali išlikti ilgiau arba tapti nuolatinė.

Svarbus požymis - Neskausmingas tiroiditas paprastai nesukelia stipraus kaklo skausmo ar ryškaus skydliaukės jautrumo spaudžiant. Tai padeda atskirti jį nuo kai kurių kitų skydliaukės uždegimų. Vis dėlto simptomai gali būti nemalonūs, ypač jei pasireiškia širdies plakimas, nerimas, silpnumas ar ryškus nuovargis.

Laikino hormonų pertekliaus fazė
  • Padažnėjęs širdies plakimas, permušimų jausmas ar pulsas, kuris atrodo neįprastai greitas.
  • Nerimas, vidinė įtampa, dirglumas, miego sutrikimai.
  • Rankų drebėjimas, prakaitavimas, karščio netoleravimas.
  • Svorio mažėjimas, nors apetitas gali būti normalus arba padidėjęs.
  • Dažnesnis tuštinimasis, kartais laisvesnės išmatos.
  • Raumenų silpnumas, greitesnis nuovargis fizinio krūvio metu.
  • Moterims gali pakisti menstruacijų ciklas.
  • Skydliaukė gali būti šiek tiek padidėjusi, tačiau paprastai nėra skausminga.
Laikino hormonų trūkumo fazė
  • Nuovargis, mieguistumas, lėtesnis mąstymas, sumažėjusi motyvacija.
  • Šalčio netoleravimas, žemesnė kūno temperatūra, šaltos rankos ar pėdos.
  • Svorio didėjimas arba sunkesnis svorio kontroliavimas.
  • Sausa oda, plaukų slinkimas, trapūs nagai.
  • Vidurių užkietėjimas.
  • Sulėtėjęs pulsas, sumažėjęs fizinis pajėgumas.
  • Prislėgta nuotaika, užmaršumas, koncentracijos sunkumai.
  • Gausios ar nereguliarios menstruacijos.
Bendri ir galimi požymiai
  • Simptomai gali būti silpni, todėl liga kartais nustatoma atsitiktinai atlikus kraujo tyrimus.
  • Kai kuriems žmonėms pasireiškia tik viena fazė - pavyzdžiui, tik trumpalaikis hormonų perteklius arba tik hormonų trūkumas.
  • Kaklo skausmo paprastai nėra; jei atsiranda stiprus skausmas, karščiavimas ar ryškus kaklo patinimas, būtina įvertinti kitas priežastis.
  • Po gimdymo simptomai gali būti klaidingai palaikyti įprastu nuovargiu, miego trūkumu ar emocine įtampa.

Dažniausia priežastis yra autoimuninis procesas. Tai reiškia, kad imuninė sistema dėl įvairių priežasčių ima reaguoti į skydliaukės audinį ir sukelia uždegimą. Dėl to skydliaukės ląstelės laikinai pažeidžiamos, o hormonai patenka į kraują neįprastu būdu.

Riziką didina:

  • Autoimuninės ligos šeimoje arba pačiam žmogui, pavyzdžiui, autoimuninis skydliaukės uždegimas, 1 tipo cukrinis diabetas, celiakija, reumatoidinis artritas ar kitos imuninės sistemos ligos.
  • Teigiami skydliaukės autoantikūnai, ypač antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę.
  • Moteriška lytis. Skydliaukės autoimuniniai sutrikimai moterims pasitaiko dažniau nei vyrams.
  • Laikotarpis po gimdymo. Imuninė sistema po nėštumo persitvarko, todėl per pirmuosius mėnesius po gimdymo gali išryškėti Neskausmingas tiroiditas.
  • Ankstesni skydliaukės sutrikimai arba padidėjusi skydliaukė.
  • Kai kurie vaistai ir gydymo būdai, veikiantys imuninę sistemą. Tokiais atvejais būtina individuali gydytojo endokrinologo konsultacija.
  • Amžius. Liga gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniau nustatoma suaugusiesiems.

Gyvensena pati savaime dažniausiai nėra tiesioginė priežastis, tačiau stresas, miego trūkumas, gretutinės ligos ir organizmo atsistatymo laikotarpiai gali sustiprinti simptomų pojūtį. Jodo vartojimas taip pat turi būti apgalvotas: nei savavališkai didelės jodo dozės, nei nepagrįstas jo vengimas nėra geras sprendimas. Jei vartojate papildus, ypač nėštumo ar žindymo metu, verta pasitarti su gydytoju.

Diagnozė nustatoma įvertinus simptomus, ligos eigą, apžiūros duomenis ir laboratorinius tyrimus. Gydytojas klausia, kada prasidėjo negalavimai, ar buvo nėštumas ir gimdymas, kokius vaistus ar papildus vartojate, ar šeimoje yra skydliaukės ar kitų autoimuninių ligų.

Dažniausiai atliekami tyrimai:

  • Tirotropinio hormono tyrimas. Tai jautriausias pradinis skydliaukės funkcijos rodiklis. Hormonų pertekliaus fazėje jis paprastai būna sumažėjęs, o hormonų trūkumo fazėje - padidėjęs.
  • Laisvo tiroksino ir laisvo trijodtironino tyrimai. Jie parodo, kiek aktyvių skydliaukės hormonų yra kraujyje.
  • Skydliaukės autoantikūnai. Dažniausiai vertinami antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę ir antikūnai prieš tiroglobuliną. Jų buvimas sustiprina autoimuninės kilmės tikimybę.
  • Uždegimo rodikliai kraujyje. Eritrocitų nusėdimo greitis ir C reaktyvusis baltymas sergant šia liga dažnai būna normalūs arba tik nežymiai padidėję. Ryškiai padidėję rodikliai gali versti ieškoti kitų priežasčių.
  • Skydliaukės ultragarsinis tyrimas. Jis padeda įvertinti skydliaukės dydį, struktūrą, kraujotaką, mazgus ar kitus pakitimus.
  • Radioaktyviojo jodo kaupimo tyrimas arba skydliaukės scintigrafija. Šie tyrimai gali būti reikalingi, kai reikia atskirti Neskausmingas tiroiditas nuo ligų, kurių metu skydliaukė iš tiesų gamina per daug hormonų. Sergant Neskausmingas tiroiditas, jodo kaupimas paprastai būna sumažėjęs.

Ne visiems pacientams reikia visų tyrimų. Pavyzdžiui, nėštumo ir žindymo metu kai kurie radioaktyvūs tyrimai netinka, todėl pasirenkami saugesni diagnostikos būdai. Svarbiausia - vertinti ne vieną skaičių, o visą ligos vaizdą ir tyrimų pokyčius laike.

Gydymas priklauso nuo ligos fazės, simptomų stiprumo, amžiaus, širdies būklės, nėštumo planų ir kitų ligų. Kadangi hormonų pertekliaus fazėje skydliaukė dažniausiai ne gamina hormonų per daug, o išleidžia jau sukauptus hormonus, įprasti hormonų gamybą slopinantys vaistai dažniausiai nėra reikalingi.

Pagrindiniai gydymo principai:

  • Stebėjimas. Jei simptomai lengvi, dažnai pakanka reguliariai kartoti kraujo tyrimus ir stebėti savijautą.
  • Širdies plakimo ir drebėjimo kontrolė. Jei vargina greitas pulsas, nerimas ar rankų drebėjimas, gydytojas gali skirti beta adrenoblokatorių. Vaistas parenkamas individualiai, ypač jei žmogus serga astma, turi žemą kraujospūdį ar yra nėščia.
  • Hormonų trūkumo gydymas. Jei hipotirozės fazė ryški, tęsiasi ilgiau, sukelia nemalonius simptomus arba žmogus planuoja nėštumą, gali būti skiriamas levotiroksinas. Vėliau gydytojas įvertina, ar vaisto reikia toliau, nes skydliaukės funkcija dažnai atsistato.
  • Reguliarūs tyrimai. Dažniausiai skydliaukės hormonai tikrinami kas kelias savaites ar mėnesius, priklausomai nuo fazės ir simptomų.
  • Gretutinių būklių priežiūra. Jei yra širdies ritmo sutrikimų, nerimo, mažakraujystė, vitamino D trūkumas ar kitos ligos, jos taip pat turi būti įvertintos, nes gali stiprinti nuovargį ir silpnumą.

Gyvensenos priemonės nepakeičia medicininės priežiūros, tačiau padeda lengviau išgyventi ligos laikotarpį. Verta pasirūpinti reguliariu miegu, pakankamu skysčių kiekiu, subalansuota mityba, saikingu fiziniu aktyvumu ir streso mažinimu. Hormonų pertekliaus fazėje geriau vengti per didelio krūvio, labai intensyvių treniruočių ir perteklinio kofeino, jei jie stiprina širdies plakimą.

Nereikėtų savarankiškai pradėti ar nutraukti skydliaukės vaistų, vartoti didelių jodo dozių, skydliaukės ekstraktų ar hormoninių papildų. Tokie sprendimai gali pabloginti savijautą ir iškraipyti tyrimų rezultatus.

Į gydytoją verta kreiptis, jei atsiranda nepaaiškinamas širdies plakimas, svorio kritimas, rankų drebėjimas, stiprus prakaitavimas, nuolatinis nuovargis, šalčio netoleravimas, ryškūs nuotaikos pokyčiai ar menstruacijų sutrikimai. Taip pat svarbu pasitikrinti, jei simptomai pasireiškia po gimdymo, nes šiuo laikotarpiu skydliaukės sutrikimai neretai lieka neatpažinti.

Skubios pagalbos reikia, jei jaučiate krūtinės skausmą, dusulį, alpimą, labai greitą ar nereguliarų širdies plakimą, stiprų silpnumą, sumišimą, aukštą karščiavimą ar ryškų kaklo patinimą. Šie požymiai nebūtinai reiškia Neskausmingas tiroiditas, tačiau gali rodyti būkles, kurias reikia įvertinti nedelsiant.

Nedelskite kreiptis į gydytoją, jei esate nėščia, planuojate nėštumą, žindote, sergate širdies liga, vartojate vaistus, veikiančius skydliaukę ar imuninę sistemą, arba anksčiau jau buvo nustatyti skydliaukės sutrikimai. Laiku atlikti tyrimai padeda pasirinkti saugiausią priežiūros planą ir išvengti tiek per didelio, tiek per mažo gydymo.

Susiję tyrimai su Neskausmingas tiroiditas

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).

Reikšmė padidėja