Neseminominis gemų ląstelių navikas
Neseminominiai gemų ląstelių navikai - tai piktybinių auglių grupė, kuri dažniausiai išsivysto sėklidėse, kiaušidėse ar kitose kūno vietose. Jie skiriasi nuo seminominų navikų savo agresyvesne eiga ir polinkiu greitai plisti. Laiku diagnozavus ir tinkamai gydant, išgydymo tikimybė yra labai didelė.
Neseminominis gemų ląstelių navikas - tai piktybinis auglys, atsirandantis iš gemalinių ląstelių - lytinių ląstelių pirmtakų. Ši navikų grupė apima kelis histologinius potipius: embrioninę karcinomą, trynio maišelio naviką, choriokarcinomą ir teratomą. Dažniausiai jie pasireiškia sėklidėse (vyrams), rečiau - kiaušidėse arba kitose lokalizacijose (tarpuplautyje, smegenyse, retroperitoneuminėje erdvėje). Skirtingai nuo seminomų, neseminominiai navikai yra agresyvesni, linkę greitai metastazuoti į limfmazgius ir tolimus organus, tačiau jaučiami šiuolaikiniam chemoterapiniam gydymui.
- Patinimas, sustambėjimas ar kietas mazgas sėklidėje (arba kiaušidės srityje)
- Sunkumo ar traukimo pojūtis kapšelyje
- Skausmas, nors gali būti ir neskausmingas
- Nuovargis, silpnumas
- Kūno temperatūros padidėjimas be aiškios priežasties
- Nepaaiškinamas svorio kritimas
- Skausmas juosmens ar pilvo srityje (retroperitoniniai limfmazgiai)
- Kosulys, krūtinės skausmas, dusulys (metastazavus į plaučius)
- Galvos skausmas, traukuliai (metastazės smegenyse)
Tiksli neseminominio gemų ląstelių naviko priežastis nėra žinoma, tačiau yra nustatyti rizikos veiksniai. Dažniausiai šis navikas pasireiškia 15-35 metų vyrams. Pagrindinis rizikos veiksnys yra kriptorchizmas (nenusileidusi sėklidė). Taip pat svarbūs: šeiminė anamnezė (artimi giminaičiai, sirgę sėklidžių vėžiu), buvusi sėklidžių trauma ar infekcija, tam tikros genetinės būklės (pvz., Klinefelterio sindromas). Įtakos gali turėti ir aplinkos veiksniai, nors jų reikšmė mažiau aiški.
Diagnozė pradedama fizine apžiūra ir ultragarsiniu tyrimu. Kraujo tyrime nustatomi naviko žymenys: alfa-fetoproteinas (AFP), žmogaus chorioninis gonadotropinas (beta hCG) ir laktato dehidrogenazė (LDH), kurie padidėja būdingomis kombinacijomis. Galutinį atsakymą duoda naviko histologinis ištyrimas po radikalios ingvininės orchiektomijos. Išplitimui įvertinti atliekama kompiuterinė tomografija (KT) pilvo, dubens ir krūtinės ląstos sričių. Esant įtarimui dėl smegenų metastazių - galvos magnetinis rezonansas (MRT).
Gydymas priklauso nuo naviko stadijos ir histologinio tipo. Pagrindiniai metodai: 1) Operacija - radikali orchiektomija (sėklidės pašalinimas be kapšelio). 2) Chemoterapija - dažniausiai skiriama kombinuota chemoterapija (BEP schema: bleomicinas, etopozidas, cisplatina). 3) Limfmazgių šalinimas - retroperitoninė limfadenektomija (RPLND) esant liekamosioms masėms po chemoterapijos. Ankstyvose stadijose galima ir stebėsena, jei naviko žymenys normalūs. Gydymas dažnai yra labai efektyvus - net metastazavusiu atveju išgydoma apie 80-90 % pacientų.
Nedelsiant kreipkitės, jei pastebėjote bet kokį sėklidės ar kiaušidės srities patinimą, sustambėjimą, skausmą ar sunkumo jausmą. Taip pat verta nedelsti, jei atsiranda neaiškus kosulys, juosmens ar pilvo skausmas, ypač jauniems vyrams. Net ir nesant skausmo, bet koks sėklidės formos pokytis turi būti įvertintas gydytojo. Reguliari saviapžiūra po karščio vonios ar dušo padeda anksti pastebėti pakitimus. Ankstyva diagnostika žymiai padidina visiško išgydymo tikimybę.
