Nagų psoriazė
Nagų psoriazė yra lėtinė uždegiminė liga, kai psoriazės procesas pažeidžia rankų ar kojų nagus. Ji nėra užkrečiama, tačiau gali būti skausminga, trukdyti kasdieniams darbams, sportui, avalynės dėvėjimui ir stipriai paveikti savijautą. Nagų pokyčiai kartais būna pirmasis ženklas, kad žmogus serga psoriaze arba gali vystytis psoriazinis artritas.
Nagų psoriazė išsivysto tada, kai imuninė sistema per aktyviai skatina uždegimą odoje ir nago struktūrose. Pažeidžiama nago matrica, kurioje formuojasi nago plokštelė, ir nago guolis, prie kurio nagas priglunda. Dėl to nagas gali tapti nelygus, pastorėti, pakeisti spalvą, atsiskirti nuo guolio ar pradėti trupėti.
Ši būklė dažnai pasireiškia žmonėms, sergantiems odos psoriaze, tačiau kartais nagų pokyčiai atsiranda anksčiau nei tipiškos odos plokštelės. Nagų psoriazė taip pat glaudžiai susijusi su psoriaziniu artritu - sąnarių uždegimu, kuris gali sukelti pirštų tinimą, skausmą ir sustingimą.
Svarbu žinoti, kad Nagų psoriazė gali būti panaši į grybelinę nagų infekciją, todėl vien iš išvaizdos ją atskirti ne visada įmanoma. Tiksli diagnozė padeda pasirinkti gydymą ir išvengti nereikalingų ar neveiksmingų priemonių.
- Smulkios duobutės nago paviršiuje, primenančios įspaudus.
- Nago plokštelės nelygumas, bangavimas, trapumas ar skilinėjimas.
- Baltos, gelsvos ar rusvos dėmės po nagu.
- Vadinamasis „aliejaus dėmės“ požymis - gelsvai ruda dėmė po nago plokštele.
- Nago atsiskyrimas nuo guolio, dažniausiai prasidedantis nuo laisvojo krašto.
- Pastorėjęs, trupantis nagas dėl suragėjusios masės kaupimosi po juo.
- Paraudimas, jautrumas ar skausmas aplink nagą.
- Pirštų sąnarių skausmas, tinimas ar rytinis sustingimas.
- Vieno piršto patinimas per visą ilgį, vadinamas „dešrelės“ pirštu.
- Kulno, Achilo sausgyslės ar padų skausmas.
- Judesių ribotumas, ypač rytais ar po ilgesnio poilsio.
Nagų psoriazė atsiranda dėl imuninės sistemos reguliacijos sutrikimo. Uždegiminės ląstelės ir jų išskiriamos medžiagos pagreitina odos bei nago ląstelių atsinaujinimą, todėl nago struktūra formuojasi netaisyklingai.
Riziką didina paveldimumas - jei psoriaze serga artimi giminaičiai, tikimybė susirgti yra didesnė. Taip pat svarbūs provokuojantys veiksniai: nagų traumos, dažnas manikiūras ar pedikiūras su agresyviomis procedūromis, spaudžianti avalynė, lėtinės infekcijos, stresas, rūkymas, gausesnis alkoholio vartojimas, nutukimas ir kai kurie vaistai.
Nagų pažeidimai dažnesni sergant sunkesne odos psoriaze, tačiau net ir nedideli odos bėrimai gali būti susiję su ryškiais nagų simptomais. Grybelinė infekcija gali prisidėti prie esamos būklės ir dar labiau pabloginti nagų išvaizdą.
Gydytojas pirmiausia apžiūri nagus, odą, galvos plaukuotąją dalį, alkūnes, kelius ir kitas vietas, kur dažnai pasireiškia psoriazė. Įvertinama, ar yra sąnarių skausmo, tinimo, rytinio sustingimo, šeiminės ligos istorijos.
Kadangi Nagų psoriazė gali būti panaši į nagų grybelį, dažnai atliekamas mikologinis tyrimas: paimamas nago nuograndų ar gabalėlio mėginys, kuris tiriamas mikroskopu, pasėliu arba PGR metodu. Tai padeda nustatyti, ar yra grybelinė infekcija.
Kai diagnozė neaiški, gali būti naudojama dermatoskopija - nagų apžiūra padidinamuoju prietaisu. Retais atvejais atliekama nago ar odos biopsija. Jei įtariamas psoriazinis artritas, gali prireikti kraujo tyrimų uždegimo rodikliams įvertinti, rentgenogramos, echoskopijos ar magnetinio rezonanso tomografijos.
Nagų psoriazė gydoma kantriai, nes nagai auga lėtai: rankų nagų pagerėjimas dažnai vertinamas po kelių mėnesių, o kojų nagams gali prireikti dar daugiau laiko. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo pažeistų nagų skaičiaus, simptomų sunkumo, skausmo, odos psoriazės ir sąnarių būklės.
Lengvesniais atvejais skiriami vietiniai vaistai: kortikosteroidų tirpalai, tepalai ar lakai, vitamino D analogai, keratolitinės priemonės pastorėjusiam nagui minkštinti. Kartais vaistai leidžiami į nago sritį, tačiau ši procedūra gali būti nemaloni ir taikoma ne visiems.
Jei pažeidimai ryškūs, yra daug nagų pokyčių, kartu sergama sunkesne odos psoriaze ar psoriaziniu artritu, gali būti skiriamas sisteminis gydymas: metotreksatas, acitretinas, ciklosporinas, apremilastas arba biologinė terapija, veikianti specifines uždegimo grandis. Jei nustatomas nagų grybelis, papildomai reikalingi priešgrybeliniai vaistai.
Kasdienė priežiūra taip pat svarbi: nagus reikėtų kirpti trumpai, vengti krapštymo, traumų, dirbant su vandeniu ar chemikalais mūvėti pirštines, rinktis patogią avalynę, neplėšti atšokusių nago dalių. Švelni priežiūra mažina paūmėjimų riziką.
Į gydytoją dermatologą verta kreiptis, jei nagai ilgiau nei kelias savaites keičia spalvą, storėja, trupėja, atsiskiria nuo guolio ar atsiranda skausmas. Ankstyva konsultacija ypač svarbi, jei jau sergate psoriaze arba šeimoje yra šios ligos atvejų.
Skubiau kreipkitės, jei nagas ar aplinkinė oda parausta, patinsta, tampa karšta, labai skausminga, atsiranda pūlių ar karščiavimas - tai gali rodyti bakterinę infekciją. Taip pat nedelskite, jei kartu atsiranda pirštų sąnarių tinimas, rytinis sustingimas, kulnų skausmas ar judesių ribotumas, nes tai gali būti psoriazinio artrito pradžia.
Jei gydymas nepadeda arba nagų būklė blogėja, nereikėtų savarankiškai keisti vaistų. Gydytojas gali patikslinti diagnozę, atmesti grybelinę infekciją ir parinkti veiksmingesnį gydymo planą.
