Mononeuropatija
Mononeuropatija - tai vieno periferinio nervo pažeidimas, dėl kurio tam tikroje kūno vietoje atsiranda tirpimas, dilgčiojimas, skausmas ar raumenų silpnumas. Nors šie pojūčiai kartais atrodo „nekalti“, ilgiau trunkantis nervo spaudimas ar uždegimas gali lemti nuolatinį jutimo arba judesių sutrikimą. Laiku nustatyta priežastis dažniausiai leidžia sumažinti simptomus ir apsaugoti nervą nuo tolesnio pažeidimo.
Mononeuropatija reiškia, kad pažeidžiamas vienas konkretus periferinis nervas. Periferiniai nervai yra tarsi elektros laidai, jungiantys galvos ir nugaros smegenis su oda, raumenimis ir vidaus organais. Jie perduoda jutimus - skausmą, temperatūrą, lietimą - ir siunčia signalus raumenims judėti.
Kai nervas suspaudžiamas, patempiamas, sužalojamas, uždegamas arba sutrinka jo aprūpinimas krauju, nerviniai impulsai pradeda keliauti netiksliai arba visai nutrūksta. Tuomet žmogus gali jausti tirpimą, „skruzdėlytes“, deginimą, aštrų šaudantį skausmą, sumažėjusią jėgą ar neįprastą raumens nuovargį.
Mononeuropatija gali pasireikšti įvairiose kūno vietose. Dažniausiai sutinkami pavyzdžiai yra riešo kanalo sindromas, kai spaudžiamas vidurinis nervas riešo srityje, alkūninio nervo pažeidimas ties alkūne, šeivinio nervo pažeidimas ties kelio išorine puse arba veidinio nervo paralyžius. Simptomai priklauso nuo to, kuris nervas paveiktas ir kokias funkcijas jis atlieka.
Svarbu suprasti, kad mononeuropatija nėra viena konkreti liga su viena priežastimi. Tai nervo pažeidimo forma, kuri gali atsirasti dėl mechaninio spaudimo, traumos, medžiagų apykaitos sutrikimų, infekcijų, autoimuninių procesų ar kraujotakos problemų. Dėl to gydymas visada pradedamas nuo atsakymo į klausimą: kas būtent kenkia nervui?
- Tirpimas tam tikroje, aiškiai apribotoje kūno vietoje - pavyzdžiui, keliuose pirštuose, plaštakos dalyje, pėdos krašte ar skruosto srityje.
- Dilgčiojimas, „adatėlių“ ar „skruzdėlių bėgiojimo“ pojūtis.
- Deginantis, maudžiantis arba elektros smūgį primenantis skausmas palei nervo eigą.
- Padidėjęs jautrumas prisilietimui, kai net lengvas drabužio prisilietimas tampa nemalonus.
- Susilpnėjęs skausmo, temperatūros ar lietimo jutimas pažeisto nervo zonoje.
- Raumenų silpnumas, ypač atliekant konkrečius judesius, kuriuos valdo pažeistas nervas.
- Daiktų kritimas iš rankos, sunkumas suimti smulkius daiktus, užsegti sagas ar rašyti.
- Pėdos „kritimas“, kai sunku pakelti priekinę pėdos dalį einant.
- Raumenų trūkčiojimai arba mėšlungio tipo pojūčiai.
- Ilgiau užsitęsus pažeidimui - raumenų sumažėjimas, suplonėjimas pažeistoje srityje.
- Riešo kanalo srityje: tirpsta nykštys, smilius, didysis pirštas ir dalis bevardžio piršto, simptomai dažnai sustiprėja naktį.
- Alkūninio nervo pažeidimo atveju: tirpsta mažylis ir dalis bevardžio piršto, gali silpti plaštakos suėmimas.
- Šeivinio nervo pažeidimo atveju: sunku pakelti pėdą, žmogus gali kliūti už grindų ar laiptų.
- Veidinio nervo pažeidimo atveju: nusvyra viena veido pusė, sunku užmerkti akį, pakelti antakį ar nusišypsoti.
- Pradžioje simptomai gali atsirasti tik tam tikroje padėtyje arba po fizinio krūvio.
- Vėliau tirpimas ar skausmas gali tapti pastovesnis ir trukdyti miegui.
- Jeigu nervas ilgai spaudžiamas, gali atsirasti nuolatinis jutimo praradimas arba raumenų silpnumas.
- Staigus, ryškus silpnumas ar greitai plintantys simptomai nėra įprasti ir turėtų būti įvertinti skubiau.
Dažniausia mononeuropatijos priežastis yra nervo suspaudimas. Nervas gali būti spaudžiamas siaurame anatominiame kanale, po raiščiu, tarp raumenų ar ten, kur jis eina arti kaulo. Pavyzdžiui, vidurinis nervas riešo kanale gali būti dirginamas dėl pasikartojančių rankos judesių, riešo tinimo, nėštumo metu susilaikančių skysčių ar uždegiminių sąnarių ligų.
Kita dažna priežastis - trauma. Nervą gali pažeisti lūžis, išnirimas, gili žaizda, stiprus sumušimas, sportinė trauma arba operacija. Kartais nervas nukenčia ne tiesiogiai perpjautas, o patemptas ar prispaustas po traumos atsiradusio patinimo.
Riziką didina cukrinis diabetas. Sergant diabetu nervai tampa jautresni deguonies ir maisto medžiagų trūkumui, todėl net nedidelis spaudimas gali sukelti ryškesnius simptomus. Diabetu sergantiems žmonėms dažniau pasitaiko tiek pavienio nervo pažeidimų, tiek platesnė periferinė neuropatija.
Svarbūs ir kiti medžiagų apykaitos bei sisteminiai veiksniai: skydliaukės funkcijos sulėtėjimas, inkstų liga, vitamino B12 trūkumas, alkoholis, kai kurie vaistai, uždegiminės reumatinės ligos, vaskulitas - kraujagyslių uždegimas. Kai pažeidžiamos smulkios nervą maitinančios kraujagyslės, nervas gali „alkti“ dėl nepakankamos kraujotakos.
Infekcijos taip pat gali sukelti mononeuropatiją. Pavyzdžiui, juostinė pūslelinė gali pažeisti nervą ir sukelti stiprų deginantį skausmą, o kai kurios bakterinės ar virusinės infekcijos gali išprovokuoti uždegiminį nervo pažeidimą.
Kartais mononeuropatija atsiranda dėl kasdienių įpročių: ilgo rėmimosi alkūne į stalą, miegojimo nepatogioje padėtyje, ilgo sėdėjimo sukryžiavus kojas, per ankštų batų ar apsaugų, intensyvaus darbo su vibruojančiais įrankiais. Amžius taip pat svarbus - bėgant metams audiniai tampa mažiau elastingi, dažnėja sąnarių pakitimai, todėl nervams lengviau patekti į „spąstus“.
Diagnozė prasideda nuo pokalbio ir apžiūros. Gydytojas klausia, kada prasidėjo simptomai, kur tiksliai jaučiamas tirpimas ar skausmas, kas juos sustiprina, ar buvo trauma, ar žmogus serga cukriniu diabetu, skydliaukės, inkstų, reumatinėmis ar infekcinėmis ligomis. Labai svarbu apibūdinti, ar simptomai atsirado staiga, ar vystėsi pamažu.
Neurologinės apžiūros metu tikrinamas jutimas, raumenų jėga, refleksai, raumenų apimtis ir nervo dirginimo požymiai. Gydytojas gali atlikti specialius mėginius, pavyzdžiui, riešo kanalo sindromui įvertinti, arba patikrinti, ar spaudžiant tam tikrą nervo vietą atsiranda dilgčiojimas.
Vienas svarbiausių tyrimų yra elektroneurografija ir elektromiografija. Elektroneurografija parodo, kaip greitai ir stipriai nervas perduoda elektrinius impulsus. Elektromiografija padeda įvertinti, ar raumenys gauna tinkamus signalus iš nervo. Šie tyrimai padeda nustatyti pažeidimo vietą, sunkumą ir tai, ar pažeidimas labiau susijęs su nervo dangalu, ar su pačia nervo skaidula.
Kraujo tyrimai atliekami ieškant priežasčių: gliukozės ir glikuoto hemoglobino tyrimai padeda įvertinti diabetą, vitamino B12 kiekis - galimą trūkumą, skydliaukės hormonai - skydliaukės funkciją, uždegimo rodikliai ir autoimuniniai tyrimai gali būti svarbūs įtariant sisteminę ligą. Kai kuriais atvejais tiriama inkstų ar kepenų funkcija, infekcijų žymenys.
Vaizdiniai tyrimai parenkami pagal situaciją. Ultragarsas gali parodyti nervo sustorėjimą, cistą, sausgyslių ar aplinkinių audinių pakitimus. Magnetinio rezonanso tomografija padeda įvertinti minkštuosius audinius, stuburo šaknelių pažeidimą, navikus ar gilesnes struktūras. Kompiuterinė tomografija dažniau naudojama po traumų, kai reikia įvertinti kaulus ar sudėtingus lūžius.
Kartais mononeuropatiją reikia atskirti nuo kitų būklių: radikulopatijos, kai nervas spaudžiamas ties stuburu, insulto, išsėtinės sklerozės, polineuropatijos ar raumenų ligų. Dėl to savarankiškai nustatyti diagnozę pagal vien tirpimo vietą gali būti klaidinga.
Mononeuropatijos gydymas priklauso nuo priežasties, simptomų stiprumo ir to, ar yra raumenų silpnumas. Pirmas tikslas - pašalinti arba sumažinti nervą žalojantį veiksnį. Jei nervas spaudžiamas dėl darbo padėties ar pasikartojančių judesių, svarbi ergonomika: riešo, alkūnės ar kaklo padėties korekcija, dažnesnės pertraukos, darbo priemonių pritaikymas.
Esant spaudimo sukeltai mononeuropatijai gali padėti įtvarai. Pavyzdžiui, riešo įtvaras naktį sumažina vidurinio nervo dirginimą riešo kanale. Alkūnės įtvaras ar paprastas įprotis nemiegoti stipriai sulenkus alkūnę gali palengvinti alkūninio nervo simptomus.
Skausmui malšinti gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, ypač jei yra audinių uždegimas ar tinimas. Neuropatiniam skausmui, kuris būna deginantis, šaudantis ar varginantis naktį, kartais naudojami specialūs vaistai, veikiantys nervinio skausmo mechanizmus. Vaistų pasirinkimas priklauso nuo žmogaus amžiaus, kitų ligų, vartojamų vaistų ir galimo šalutinio poveikio.
Kineziterapija padeda atkurti judesius, sumažinti įtampą, sustiprinti nusilpusius raumenis ir išmokti saugių judėjimo modelių. Kai kuriais atvejais taikomi nervo slydimo pratimai, tačiau jie turi būti atliekami taisyklingai - per stiprus tempimas gali simptomus pabloginti. Ergoterapija naudinga, kai sutrinka plaštakos funkcija, smulkūs judesiai ar kasdienė veikla.
Jeigu mononeuropatiją sukelia kita liga, gydoma ir ji. Diabeto kontrolė, vitamino B12 trūkumo korekcija, skydliaukės ligos gydymas, uždegiminių ar infekcinių priežasčių valdymas gali būti lemiamas žingsnis nervo atsistatymui.
Kai nervas stipriai suspaustas, simptomai progresuoja arba atsiranda raumenų nykimas, gali prireikti chirurginio gydymo. Operacijos tikslas - atlaisvinti nervą, pašalinti jį spaudžiančią struktūrą arba sutvarkyti trauminį pažeidimą. Sprendimas dėl operacijos priimamas įvertinus simptomų trukmę, tyrimų rezultatus ir kasdienės funkcijos sutrikimą.
Nervo gijimas dažnai yra lėtas. Jutimai gali gerėti savaitėmis ar mėnesiais, o po sunkesnio pažeidimo atsistatymas gali trukti dar ilgiau. Ankstyvas gydymas paprastai duoda geresnius rezultatus, nes ilgai spaudžiamas nervas gali prarasti dalį gebėjimo atsikurti.
Į gydytoją verta kreiptis, jei tirpimas, dilgčiojimas ar skausmas nepraeina per kelias dienas, kartojasi, stiprėja arba trukdo miegui ir darbui. Ypač svarbu pasitikrinti, jei simptomai aiškiai susiję su viena rankos, kojos ar veido sritimi, nes tai gali padėti tiksliai nustatyti pažeistą nervą.
Skubios pagalbos reikia, jei staiga nusilpo ranka ar koja, atsirado veido asimetrija, sutriko kalba, regėjimas, pusiausvyra ar sąmonė - tokie požymiai gali rodyti ne mononeuropatiją, o insultą ar kitą ūmią neurologinę būklę.
Nedelskite, jei po traumos atsirado tirpimas, stiprus skausmas, negalite pajudinti plaštakos ar pėdos, greitai didėja patinimas, ranka ar koja tampa blyški, šalta arba melsva. Tai gali reikšti rimtą nervų, kraujagyslių ar kaulų pažeidimą.
Greitesnės konsultacijos reikia ir tada, kai pastebite raumenų silpnumą, pėdos kritimą, daiktų kritimą iš rankos, raumenų suplonėjimą ar nuolatinį jutimo praradimą. Tokie simptomai rodo, kad nervas veikia ne tik jutimus, bet ir judesius, todėl svarbu neatidėti ištyrimo.
Jei sergate cukriniu diabetu, autoimunine liga, onkologine liga, vartojate imuninę sistemą slopinančius vaistus arba neseniai sirgote infekcija, apie naujus nervinius simptomus pasakykite gydytojui anksčiau. Tokiais atvejais mononeuropatijos priežastys gali būti įvairesnės, o gydymo taktika - individualesnė.
