Mitralinė stenozė
Mitralinė stenozė - tai širdies vožtuvo susiaurėjimas, dėl kurio kraujui tampa sunkiau tekėti iš kairiojo prieširdžio į kairįjį skilvelį. Liga gali ilgai progresuoti tyliai, tačiau vėliau sukelia dusulį, ritmo sutrikimus, plaučių kraujotakos perkrovą ir širdies nepakankamumą. Laiku nustatyta mitralinė stenozė dažnai gali būti sėkmingai kontroliuojama vaistais, intervencinėmis procedūromis ar operacija.
Mitralinė stenozė yra būklė, kai susiaurėja mitralinis vožtuvas - struktūra, esanti tarp kairiojo prieširdžio ir kairiojo skilvelio. Normaliai šis vožtuvas atsiveria kiekvieno širdies ciklo metu ir leidžia kraujui laisvai patekti į kairįjį skilvelį, iš kurio jis vėliau išstumiamas į aortą ir visą organizmą. Kai vožtuvas sustorėja, surandėja, sukalkėja arba jo burės sulimpa, anga sumažėja, todėl kraujas pro ją teka sunkiau. Dėl to kairiajame prieširdyje didėja spaudimas. Ilgainiui šis spaudimas persiduoda į plaučių venas ir plaučių kraujotaką, todėl atsiranda dusulys, kosulys, sumažėja fizinio krūvio toleravimas. Kairysis prieširdis dėl nuolatinės apkrovos gali išsiplėsti, o tai sudaro sąlygas prieširdžių virpėjimui - dažnam ir kliniškai svarbiam ritmo sutrikimui. Esant prieširdžių virpėjimui, kraujas prieširdyje gali užsistovėti ir formuoti krešulius, kurie gali nukeliauti į smegenis ar kitus organus ir sukelti embolines komplikacijas, pavyzdžiui, insultą. Pažengusi mitralinė stenozė gali lemti plautinę hipertenziją, dešiniosios širdies pusės perkrovą, kojų tinimą, skysčių kaupimąsi pilve ir bendrą širdies nepakankamumą. Ligos eiga labai skirtinga: vieniems žmonėms simptomai atsiranda tik po daugelio metų, kitiems jie paaštrėja nėštumo, infekcijos, karščiavimo, mažakraujystės ar greitesnio širdies ritmo metu, kai širdžiai tenka dirbti intensyviau.
- Dusulys fizinio krūvio metu, kuris iš pradžių pasireiškia tik lipant laiptais, einant į kalną ar greičiau einant.
- Greitesnis nuovargis, sumažėjusi ištvermė, poreikis dažniau sustoti pailsėti.
- Širdies plakimo pojūtis, permušimai, nereguliarus pulsas, ypač atsiradus prieširdžių virpėjimui.
- Sausas kosulys arba kosulys gulint, kartais stiprėjantis naktį.
- Nemalonus spaudimo ar sunkumo pojūtis krūtinėje, dažniau susijęs su krūviu ar greitu širdies ritmu.
- Dusulys ramybėje arba gulint, poreikis miegoti ant kelių pagalvių.
- Naktiniai dusulio priepuoliai, kai žmogus prabunda trūkstant oro.
- Atsikosėjimas krauju ar rausvomis putotomis išskyromis - tai gali rodyti ryškią plaučių kraujotakos perkrovą.
- Kojų, kulkšnių ar pilvo tinimas, svorio didėjimas dėl skysčių kaupimosi.
- Melsvos lūpos ar pirštai, šaltos galūnės, bendras silpnumas.
- Galvos svaigimas, alpimas ar beveik alpimo epizodai.
- Krūtinės skausmas, kuris gali būti susijęs su plautine hipertenzija, greitu širdies ritmu ar gretutine širdies liga.
- Staigus vienos kūno pusės silpnumas, kalbos sutrikimas, veido asimetrija ar regėjimo pokyčiai - galimo insulto požymiai.
- Staigus, labai stiprus dusulys, švokštimas, putotas skrepliavimas - galimos plaučių edemos požymiai.
- Ilgai trunkantis labai greitas ar nereguliarus širdies plakimas, ypač jei kartu jaučiamas silpnumas, dusulys ar krūtinės spaudimas.
- Karščiavimas, šaltkrėtis, naktinis prakaitavimas ir naujai atsiradęs ar pakitęs širdies ūžesys - galimos infekcinės širdies vožtuvo komplikacijos požymiai.
Dažniausia Mitralinė stenozė priežastis pasaulyje yra reumatinė širdies liga, atsirandanti po persirgtos reumatinės karštinės. Reumatinė karštinė yra imuninė organizmo reakcija į A grupės streptokokų sukeltą gerklės infekciją, ypač jei ji nebuvo tinkamai gydyta antibiotikais. Uždegimas gali pažeisti mitralinį vožtuvą: jo burės sustorėja, randėja, sulimpa, sutrumpėja chordos, todėl vožtuvo anga palaipsniui siaurėja. Simptomai dažnai pasireiškia tik po 10-30 metų nuo pradinio pažeidimo, todėl žmogus gali net neprisiminti vaikystėje ar jaunystėje buvusios infekcijos. Kita svarbi priežastis - degeneracinis, su amžiumi susijęs mitralinio vožtuvo ar žiedo kalkėjimas. Jis dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, sergant lėtine inkstų liga, esant kalcio ir fosforo apykaitos sutrikimams, cukriniam diabetui, arterinei hipertenzijai ar aterosklerozei. Rečiau Mitralinė stenozė būna įgimta, kai vožtuvas nuo gimimo yra netaisyklingos sandaros. Taip pat ją gali sukelti spindulinis gydymas krūtinės srityje, kai kurios sisteminės ligos, navikai ar labai retos uždegiminės būklės. Riziką sunkesnei eigai didina prieširdžių virpėjimas, dažnas širdies ritmas, nėštumas, mažakraujystė, skydliaukės funkcijos suaktyvėjimas, plaučių ligos, pasikartojančios infekcijos ir didelis fizinis krūvis. Moterims reumatinės kilmės Mitralinė stenozė nustatoma kiek dažniau. Svarbu suprasti, kad ši liga nėra „nuovargio“ ar vien tik amžiaus pasekmė - tai struktūrinis vožtuvo pakitimas, kurį būtina įvertinti objektyviais tyrimais.
Mitralinė stenozė dažnai įtariama išklausius paciento nusiskundimus ir širdį stetoskopu. Gydytojas gali girdėti būdingą diastolinį ūžesį, sustiprėjusį pirmąjį širdies toną ar vadinamąjį atsidarymo spragtelėjimą. Tačiau vien auskultacijos nepakanka - diagnozė patvirtinama instrumentiniais tyrimais. Svarbiausias tyrimas yra širdies echoskopija, arba echokardiografija. Ji leidžia įvertinti mitralinio vožtuvo sandarą, angos plotą, kraujo tėkmės greitį, spaudimo gradientą per vožtuvą, kairiojo prieširdžio dydį, plaučių arterijos spaudimą ir kitų vožtuvų būklę. Doplerinė echokardiografija padeda nustatyti ligos sunkumą - lengvą, vidutinę ar sunkią. Jei vaizdas per krūtinės ląstą nepakankamas arba planuojama intervencinė procedūra, gali būti atliekama transezofaginė echokardiografija, kai daviklis įvedamas į stemplę ir vožtuvas matomas labai detaliai. Šis tyrimas ypač svarbus norint atmesti krešulius kairiajame prieširdyje prieš balioninę valvuloplastiką ar kardioversiją. Elektrokardiograma padeda nustatyti prieširdžių virpėjimą, prieširdžių padidėjimo ar širdies perkrovos požymius. Krūtinės ląstos rentgenograma gali parodyti padidėjusį kairįjį prieširdį, plaučių kraujotakos perkrovą ar skysčių sankaupą. Kraujo tyrimai padeda įvertinti mažakraujystę, inkstų funkciją, skydliaukės hormonus, uždegimo požymius, elektrolitus, o esant dusuliui gali būti tiriamas natriurezinis peptidas, pavyzdžiui, BNP ar NT-proBNP. Kai simptomai neaiškūs, kartais atliekamas krūvio mėginys arba krūvio echokardiografija, padedanti įvertinti, kaip vožtuvas ir plaučių spaudimas elgiasi fizinio krūvio metu. Širdies kateterizacija reikalinga ne visiems, bet gali būti atliekama, kai neinvazinių tyrimų duomenys prieštaringi arba prieš operaciją būtina įvertinti vainikines arterijas.
Mitralinė stenozė gydoma atsižvelgiant į simptomus, vožtuvo susiaurėjimo laipsnį, širdies ritmą, plaučių spaudimą, gretutines ligas ir bendrą paciento būklę. Lengvos formos, kai simptomų nėra arba jie minimalūs, dažnai stebimos reguliariai atliekant echokardiografiją ir kardiologo apžiūras. Tokiu atveju svarbu laiku gydyti infekcijas, kontroliuoti kraujospūdį, palaikyti sveiką svorį, vengti rūkymo ir aptarti saugų fizinio aktyvumo lygį. Vaistai vožtuvo angos neišplečia, tačiau jie gali palengvinti simptomus ir sumažinti komplikacijų riziką. Diuretikai padeda sumažinti skysčių perteklių ir plaučių perkrovą, todėl mažėja dusulys. Beta adrenoblokatoriai, kai kurie kalcio kanalų blokatoriai ar digoksinas gali būti skiriami širdies ritmui lėtinti, ypač kai simptomus stiprina greitas pulsas ar prieširdžių virpėjimas. Jei yra prieširdžių virpėjimas, buvęs embolinis įvykis arba kairiajame prieširdyje nustatomas krešulys, dažnai būtinas antikoaguliacinis gydymas kraujo krešėjimui mažinti. Reumatinės kilmės ligos atvejais kai kuriems pacientams gali būti reikalinga ilgalaikė antrinė reumatinės karštinės profilaktika penicilinu - dėl jos sprendžia gydytojas, atsižvelgdamas į amžių, ligos istoriją ir vietines rekomendacijas. Jei Mitralinė stenozė yra reikšminga ir sukelia simptomus arba plautinę hipertenziją, svarstomas intervencinis gydymas. Tinkamiems pacientams dažniausiai pasirenkama perkutaninė balioninė mitralinė valvuloplastika: per kraujagyslę į širdį įvedamas kateteris su balionu, kuris išplečia sulipusias vožtuvo bures. Šis metodas geriausiai tinka, kai vožtuvas nėra stipriai sukalkėjęs, nėra reikšmingo mitralinio nesandarumo ir kairiajame prieširdyje nėra krešulių. Jei balioninė procedūra netinka arba liga labai pažengusi, gali būti atliekama chirurginė komisurotomija, vožtuvo plastika arba mitralinio vožtuvo pakeitimas biologiniu ar mechaniniu protezu. Po vožtuvo pakeitimo gali prireikti ilgalaikio antikoaguliantų vartojimo, ypač turint mechaninį vožtuvą. Nėštumą planuojančioms moterims, sergančioms vidutine ar sunkia Mitralinė stenozė, būtina išankstinė kardiologo konsultacija, nes nėštumo metu padidėjęs kraujo tūris gali smarkiai sustiprinti simptomus.
Į gydytoją verta kreiptis, jei pastebite dusulį fizinio krūvio metu, neįprastą nuovargį, širdies permušimus, nereguliarų pulsą, kosulį gulint ar sumažėjusią ištvermę, ypač jei anksčiau sirgote reumatine karštine, dažnomis streptokokinėmis gerklės infekcijomis arba jums kada nors buvo nustatytas širdies ūžesys. Planinė kardiologo konsultacija reikalinga ir tada, kai Mitralinė stenozė jau diagnozuota, net jei jaučiatės gerai - liga gali progresuoti, todėl svarbu reguliariai vertinti vožtuvo būklę. Skubios medicinos pagalbos reikia, jei staiga atsiranda stiprus dusulys ramybėje, dusulys su putotu ar kraujingu skrepliavimu, stiprus krūtinės skausmas, alpimas, labai greitas ar nereguliarus širdies plakimas su silpnumu, sumišimu ar oro trūkumu. Nedelsiant kvieskite pagalbą, jei atsiranda galimo insulto požymių: veido perkreipimas, rankos ar kojos silpnumas vienoje pusėje, kalbos sutrikimas, staigus regėjimo pablogėjimas, stiprus neįprastas galvos skausmas. Taip pat būtina skubi apžiūra, jei karščiuojate, jaučiate šaltkrėtį, naktinį prakaitavimą ir sergate vožtuvų liga - tai gali rodyti infekcinį endokarditą ar kitą rimtą infekciją. Kuo anksčiau įvertinama būklė, tuo daugiau galimybių išvengti komplikacijų ir parinkti tinkamiausią gydymą.
