Medialinis epikondilitas
Medialinis epikondilitas - tai vidinės alkūnės pusės sausgyslių perkrovos pažeidimas, dažnai vadinamas „golfo žaidėjo alkūne“. Nors pavadinimas skamba sportiškai, ši būklė labai dažnai pasireiškia ir žmonėms, kurie dirba rankomis, daug kelia, suka, spaudžia ar kartoja tuos pačius riešo judesius. Laiku atpažintas ir tinkamai gydomas medialinis epikondilitas dažniausiai gerėja be operacijos, tačiau ignoruojamas gali tapti užsitęsusio skausmo ir sumažėjusios plaštakos jėgos priežastimi.
Medialinis epikondilitas yra sausgyslių, kurios tvirtinasi prie vidinės žastikaulio ataugos - medialinio antkrumplio, perkrovos sukelta būklė. Šioje vietoje prie kaulo prisitvirtina dilbio raumenys, padedantys lenkti riešą, suimti daiktus, spausti kumštį ir sukti dilbį į vidų. Kai šie judesiai kartojami dažnai arba atliekami per didele jėga, sausgyslėse atsiranda mikropažeidimų.
Nors žodis „epikondilitas“ reiškia uždegimą, šiuolaikinėje medicinoje žinoma, kad daugeliu atvejų tai nėra vien tik klasikinis uždegimas. Dažniau kalbama apie tendinopatiją - sausgyslės struktūros pakitimą, kai dėl nuolatinės apkrovos blogėja kolageno skaidulų kokybė, atsiranda smulkių įplyšimų, sausgyslė praranda elastingumą ir tampa skausminga. Todėl vien priešuždegiminių vaistų dažnai nepakanka - svarbiausia yra tinkamai sureguliuoti krūvį ir palaipsniui atkurti sausgyslės atsparumą.
Medialinis epikondilitas pažeidžia vidinę alkūnės pusę. Skausmas paprastai jaučiamas ties kauliniu iškilimu alkūnės viduje, kartais plinta žemyn dilbiu link riešo. Kai kuriems žmonėms kartu dirginamas alkūninis nervas, einantis šalia vidinės alkūnės pusės. Tokiais atvejais gali atsirasti tirpimas, dilgčiojimas mažajame ir bevardžiame pirštuose, plaštakos silpnumas.
Ši būklė gali būti ūmesnė, pavyzdžiui, po neįprastai intensyvios treniruotės ar darbo dienos, tačiau dažniausiai vystosi pamažu. Iš pradžių skausmas juntamas tik apkrovos metu, vėliau - ir atliekant paprastus kasdienius veiksmus: pakeliant puodelį, atsukant stiklainį, spaudžiant ranką, nešant pirkinių krepšį ar dirbant kompiuterio pele.
- Skausmas vidinėje alkūnės pusėje, ties kauliniu iškilimu.
- Skausmas, stiprėjantis lenkiant riešą, spaudžiant kumštį ar suimant daiktus.
- Nemalonus tempimo ar deginimo pojūtis dilbyje.
- Sumažėjusi plaštakos ir riešo jėga, sunkiau tvirtai laikyti įrankius ar sporto inventorių.
- Skausmas paspaudus vidinę alkūnės pusę.
- Ryte arba po ilgesnio poilsio jaučiamas sustingimas, kuris pajudėjus gali sumažėti.
- Skausmas metant kamuolį, žaidžiant golfą, tenisą, badmintoną ar kitus raketinius sportus.
- Skausmas keliant svorius, ypač atliekant traukos, prisitraukimų, riešo lenkimo pratimus.
- Diskomfortas dirbant su atsuktuvu, plaktuku, replėmis ar kitais rankiniais įrankiais.
- Skausmas nešant sunkius krepšius arba ilgiau laikant daiktą sulenkta ranka.
- Simptomų paūmėjimas po neįprastai intensyvios veiklos, net jei pačios veiklos metu skausmas buvo nedidelis.
- Tirpimas ar dilgčiojimas mažajame ir bevardžiame pirštuose.
- Jausmas, lyg per alkūnę „eitų elektra“.
- Plaštakos silpnumas, negrabumas, sunkiau atlikti smulkius judesius.
- Simptomai stiprėja ilgai laikant alkūnę sulenktą, pavyzdžiui, kalbant telefonu ar miegant sulenkta ranka.
- Skausmas vargina ne tik darbo ar sporto metu, bet ir ramybėje.
- Vengiama naudoti pažeistą ranką, todėl silpnėja dilbio raumenys.
- Atsiranda baimė suimti, kelti ar spausti daiktus dėl tikėtino skausmo.
- Skausmas kartojasi vos grįžus prie įprasto krūvio.
Dažniausia priežastis - pasikartojanti dilbio lenkiamųjų ir pronatorių raumenų apkrova. Paprasčiau tariant, sausgyslės per daug ir per dažnai dirba, o poilsio arba atsistatymo laiko nepakanka. Tuomet smulkūs audinių pažeidimai kaupiasi, sausgyslė tampa jautri ir pradeda skaudėti.
Medialinis epikondilitas dažniau pasireiškia žmonėms, kurių veikloje daug suėmimo, sukimo, spaudimo ir riešo lenkimo judesių. Tai gali būti sportas, darbas arba hobis. Riziką didina ne vien krūvio kiekis, bet ir staigus jo padidinimas: pavyzdžiui, po pertraukos grįžtama į treniruotes tokiu pačiu intensyvumu kaip anksčiau, pradedamas naujas darbas su įrankiais arba namuose atliekamas ilgas remontas.
Dažnesni rizikos veiksniai:
• sportas - golfas, tenisas, beisbolas, rankinis, irklavimas, laipiojimas, sunkioji atletika, funkcinės treniruotės;
• darbas rankomis - statyba, santechnika, staliaus darbai, mechanika, siuvimas, mėsos apdorojimas, sodininkystė;
• netinkama technika - per stiprus įrankio ar raketės spaudimas, neteisinga riešo padėtis, per didelė apkrova alkūnei;
• neergonomiška darbo vieta - per aukštas ar per žemas stalas, ilgas darbas su pele, nuolatinė įtampa dilbyje;
• silpni arba nepakankamai ištvermingi dilbio, peties ir mentės stabilizavimo raumenys;
• ankstesnės alkūnės, riešo ar peties traumos;
• amžius - dažniau serga 35-60 metų žmonės, nes sausgyslės tampa mažiau elastingos;
• rūkymas, cukrinis diabetas, nutukimas ir kitos būklės, kurios blogina audinių kraujotaką bei gijimą.
Svarbu suprasti, kad medialinis epikondilitas nėra „silpnumo“ ar vienos klaidos pasekmė. Dažniausiai tai yra krūvio ir audinių atsistatymo pusiausvyros sutrikimas. Gydant siekiama ne tik numalšinti skausmą, bet ir rasti, kas tą pusiausvyrą sutrikdė.
Medialinis epikondilitas dažniausiai nustatomas remiantis pokalbiu su gydytoju ir fiziniu ištyrimu. Gydytojui svarbu žinoti, kada prasidėjo skausmas, kokie judesiai jį provokuoja, kokį darbą ar sportą žmogus atlieka, ar buvo trauma, ar yra tirpimas pirštuose.
Apžiūros metu gydytojas įvertina alkūnės, riešo, dilbio, peties judesius ir raumenų jėgą. Dažnai atliekami provokaciniai testai: prašoma lenkti riešą prieš pasipriešinimą, sukti dilbį į vidų arba spausti kumštį. Jei šie veiksmai sukelia tipišką skausmą vidinėje alkūnės pusėje, medialinis epikondilitas tampa labai tikėtina diagnoze.
Taip pat tikrinama, ar nėra alkūninio nervo dirginimo požymių. Gydytojas gali vertinti jutimus mažajame ir bevardžiame pirštuose, plaštakos raumenų jėgą, atlikti nervo dirginimo testus ties alkūne.
Papildomi tyrimai ne visada būtini, tačiau jie gali būti naudingi, jei skausmas užsitęsęs, diagnozė neaiški, įtariama kita liga arba planuojamas specifinis gydymas. Gali būti atliekama:
• rentgenograma - padeda atmesti kaulų pažeidimus, kalkėjimus, sąnario pakitimus, senų traumų pasekmes;
• ultragarsinis tyrimas - leidžia įvertinti sausgyslių sustorėjimą, struktūros pakitimus, dalinius įplyšimus, kartais ir vietinę kraujotaką;
• magnetinio rezonanso tomografija - ypač naudinga, kai įtariamas didesnis sausgyslės pažeidimas, kartu esanti sąnario ar raiščių problema, arba kai gydymas ilgai nepadeda;
• elektromiografija ir nervų laidumo tyrimai - svarstomi, jei yra tirpimas, dilgčiojimas ar plaštakos silpnumas ir reikia įvertinti alkūninio nervo funkciją;
• kraujo tyrimai - paprastai nereikalingi tipiniam medialiniam epikondilitui, bet gali būti skiriami, jei įtariamas sisteminis uždegimas, infekcija ar kita retesnė priežastis.
Diagnozuojant svarbu atskirti medialinį epikondilitą nuo kitų būklių: alkūninio nervo užspaudimo, kaklinės stuburo dalies nervų šaknelių dirginimo, alkūnės sąnario artrozės, raiščių pažeidimų, sausgyslės plyšimo ar uždegiminių sąnarių ligų.
Medialinis epikondilitas daugeliu atvejų gydomas konservatyviai, tai yra be operacijos. Gydymas reikalauja kantrybės: sausgyslės gyja lėčiau nei raumenys, todėl pagerėjimas dažnai matomas per kelias savaites, o pilnas atsistatymas gali užtrukti kelis mėnesius. Svarbiausia - ne visiškas rankos „užšaldymas“, o protingas krūvio mažinimas ir palaipsnis grįžimas prie veiklos.
Pirmasis žingsnis - sumažinti veiklas, kurios aiškiai provokuoja skausmą. Tai nereiškia, kad rankos negalima naudoti visai. Paprastai rekomenduojama laikinai vengti stipraus suėmimo, sunkių kėlimų, intensyvaus riešo lenkimo ir pasikartojančių sukimo judesių. Jei skausmas po veiklos sustiprėja ir laikosi kitą dieną, krūvis buvo per didelis.
Skausmui mažinti gali padėti:
• šaltis pirmomis paūmėjimo dienomis arba po krūvio, laikant 10-15 minučių;
• šiluma prieš mankštą, jei vyrauja sustingimas;
• vietiniai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gelio ar tepalo forma;
• trumpas geriamųjų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo kursas, jei juos galima vartoti saugiai ir nėra kontraindikacijų;
• alkūnės įtvaras arba speciali juosta dilbiui, kuri sumažina sausgyslės apkrovą veiklos metu.
Labai svarbi gydymo dalis yra kineziterapija. Pratimai parenkami pagal skausmo lygį ir ligos stadiją. Iš pradžių gali būti taikomi švelnūs tempimai, izometriniai pratimai, kai raumuo įtempiamas nejudinant sąnario. Vėliau pereinama prie ekscentrinių ir lėtų jėgos pratimų, kurie padeda sausgyslei prisitaikyti prie krūvio. Dažnai treniruojamas ne tik dilbis, bet ir peties, mentės, viršutinės nugaros raumenys, nes prasta judesių kontrolė gali didinti apkrovą alkūnei.
Ergonomikos korekcija taip pat turi didelę reikšmę. Reikia įvertinti darbo įrankių rankenas, kompiuterio pelės ir klaviatūros padėtį, sporto techniką, raketės ar lazdos dydį, svorį ir suėmimą. Kartais nedidelis technikos pakeitimas sumažina sausgyslių apkrovą labiau nei vaistai.
Jei skausmas nepraeina, gydytojas gali svarstyti injekcijas. Kortikosteroidų injekcija gali greitai sumažinti skausmą trumpuoju laikotarpiu, tačiau ji ne visada pagerina ilgalaikį gijimą ir kartojama dažnai gali silpninti sausgyslę. Trombocitais praturtintos plazmos injekcijos taikomos kai kuriais užsitęsusiais atvejais, nors jų veiksmingumas gali skirtis. Kai kuriems pacientams svarstoma smūginės bangos terapija.
Operacija reikalinga retai. Ji svarstoma tada, kai medialinis epikondilitas trunka ilgiau nei 6-12 mėnesių, nepaisant nuoseklaus gydymo, reabilitacijos ir krūvio korekcijos. Operacijos metu gali būti pašalinami pakitę sausgyslės audiniai, sutvarkomas prisitvirtinimas prie kaulo, o esant alkūninio nervo problemai - sprendžiamas ir nervo atlaisvinimo klausimas. Net ir po operacijos būtina reabilitacija, nes vien chirurginis gydymas neatkuria jėgos ir judesių įpročių.
Į gydytoją verta kreiptis, jei vidinės alkūnės pusės skausmas nepraeina per 1-2 savaites sumažinus krūvį, trukdo dirbti, sportuoti ar atlikti kasdienius veiksmus. Kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo lengviau sustabdyti užsitęsusį sausgyslės pažeidimą.
Skubiau pasikonsultuokite, jei:
• skausmas atsirado po kritimo, smūgio ar staigaus trūktelėjimo;
• alkūnė patino, paraudo, tapo karšta, atsirado karščiavimas;
• negalite normaliai sulenkti ar ištiesti alkūnės;
• staiga labai susilpnėjo plaštaka arba negalite išlaikyti daikto;
• tirpsta mažasis ir bevardis pirštai, ypač jei tirpimas stiprėja;
• skausmas pažadina naktį arba nuolat stiprėja nepaisant poilsio;
• matoma deformacija, didelė mėlynė ar įtariamas sausgyslės plyšimas.
Jei medialinis epikondilitas kartojasi, taip pat verta kreiptis ne tik dėl skausmo malšinimo, bet ir dėl priežasties paieškos. Dažnai pakanka pataisyti treniruočių planą, darbo ergonomiką, įrankių laikymą ar sustiprinti tam tikras raumenų grupes, kad problema nebegrįžtų.
