Lumbalinė radikulopatija
Lumbalinė radikulopatija - tai būklė, kai juosmens srityje sudirginama arba suspaudžiama nervinė šaknelė. Dėl to skausmas dažnai plinta iš nugaros į sėdmenį, koją ar pėdą, o kartais atsiranda tirpimas, silpnumas ar jutimų pakitimai. Nors simptomai gali būti labai nemalonūs, daugeliu atvejų, laiku įvertinus būklę ir taikant tinkamą gydymą, savijauta reikšmingai pagerėja.
Lumbalinė radikulopatija atsiranda tada, kai vienoje ar keliose juosmens stuburo vietose dirginama nervinė šaknelė. Nervinės šaknelės išeina iš nugaros smegenų kanalo ir perduoda signalus į kojas, todėl jų pažeidimas gali sukelti ne tik nugaros, bet ir kojos skausmą.
Dažniausiai pažeidžiami apatinės juosmens dalies nervai, ypač L4, L5 ar S1 šaknelės. Priklausomai nuo to, kuri šaknelė dirginama, skausmas ir tirpimas gali plisti skirtingu keliu: per sėdmenį, šlaunies šoną, blauzdą, pėdos viršų ar padą.
Svarbu suprasti, kad Lumbalinė radikulopatija nėra vien paprastas „nugaros patempimas“. Tai nervo sudirginimo ar suspaudimo pasekmė. Todėl žmogus gali jausti deginimą, elektros srovės pojūtį, adatėles, raumenų silpnumą ar sumažėjusius refleksus. Simptomai neretai sustiprėja kosint, čiaudint, ilgai sėdint ar pasilenkus.
- Aštrus, šaudantis arba deginantis skausmas juosmens srityje, plintantis į sėdmenį, šlaunį, blauzdą ar pėdą.
- Kojos tirpimas, dilgčiojimas, „skruzdėlyčių bėgiojimo“ pojūtis.
- Raumenų silpnumas kojoje ar pėdoje, sunkumas pakelti pėdą arba atsistoti ant pirštų.
- Skausmo sustiprėjimas sėdint, lenkiantis, kosint ar čiaudint.
- Sumažėję ar pakitę jutimai tam tikroje kojos ar pėdos srityje.
- Progresuojantis kojos silpnumas.
- Abiejų kojų tirpimas ar silpnumas.
- Šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolės sutrikimas.
- Tirpimas tarpvietės srityje.
- Stiprus skausmas po traumos arba kartu su karščiavimu, nepaaiškinamu svorio kritimu.
Dažniausia priežastis - tarpslankstelinio disko išvarža. Disko dalis gali pasislinkti ir spausti nervinę šaknelę, sukeldama skausmą bei neurologinius simptomus.
Kita dažna priežastis - degeneraciniai stuburo pokyčiai. Su amžiumi diskai netenka elastingumo, formuojasi kaulinės išaugos, siaurėja tarpslankstelinės angos arba stuburo kanalas. Tokie pokyčiai gali palaipsniui spausti nervus.
Riziką didina sunkus fizinis darbas, dažnas lenkimasis ir kėlimas, ilgas sėdėjimas, antsvoris, rūkymas, menkas fizinis aktyvumas, silpni liemens raumenys. Įtakos gali turėti ir ankstesnės stuburo traumos, įgimti stuburo ypatumai, rečiau - infekcijos, navikai ar uždegiminės ligos.
Diagnozė pradedama nuo pokalbio ir apžiūros. Gydytojas klausia, kur plinta skausmas, kas jį stiprina, ar yra tirpimas, silpnumas, šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimų. Apžiūros metu vertinama laikysena, judesiai, raumenų jėga, jutimai, refleksai.
Dažnai atliekamas tiesios kojos kėlimo mėginys, kuris gali padėti įtarti nervinės šaknelės dirginimą. Jei simptomai stiprūs, užsitęsę, progresuoja arba yra įspėjamųjų požymių, gali būti skiriami vaizdiniai tyrimai.
Magnetinio rezonanso tomografija yra dažniausiai pasirenkamas tyrimas, nes gerai parodo diskus, nervines šakneles ir minkštuosius audinius. Kompiuterinė tomografija gali būti naudinga vertinant kaulinius pokyčius, ypač jei magnetinio rezonanso tomografijos atlikti negalima. Rentgenograma gali parodyti stuburo iškrypimą, slankstelių pasislinkimą ar degeneracinius pokyčius, tačiau nervų tiesiogiai neparodo.
Kai diagnozė neaiški, gali būti atliekama elektroneuromiografija, padedanti įvertinti nervų ir raumenų funkciją. Kraujo tyrimai skiriami tada, kai įtariamas uždegimas, infekcija ar kita sisteminė liga.
Gydymas priklauso nuo simptomų stiprumo, priežasties ir neurologinių pakitimų. Daugeliui žmonių pirmiausia taikomas konservatyvus gydymas: trumpas fizinio krūvio sumažinimas, skausmą provokuojančių judesių vengimas, tačiau visiškas ilgas gulėjimas paprastai nerekomenduojamas.
Skausmui mažinti gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, paracetamolis, kartais raumenis atpalaiduojantys vaistai. Jei vyrauja nervinis skausmas, gydytojas gali paskirti vaistų, veikiančių neuropatinį skausmą. Vaistus svarbu vartoti tik taip, kaip nurodė gydytojas, ypač jei turite skrandžio, inkstų, širdies ar kraujospūdžio problemų.
Labai svarbi gydymo dalis - kineziterapija. Pratimai padeda gerinti stuburo judrumą, stiprinti liemens raumenis, mažinti nervo dirginimą ir apsaugoti nuo pasikartojimų. Naudingi ergonomikos patarimai: taisyklingas kėlimas, darbo vietos pritaikymas, pertraukos sėdint.
Jei skausmas išlieka stiprus, gali būti svarstomos epidurinės steroidų injekcijos. Chirurginis gydymas svarstomas tada, kai yra ryškus ar progresuojantis raumenų silpnumas, nepadeda konservatyvus gydymas arba nustatomas reikšmingas nervo suspaudimas.
Į gydytoją verta kreiptis, jei skausmas plinta į koją, nepraeina per kelias dienas, trukdo vaikščioti, miegoti ar dirbti, taip pat jei atsiranda tirpimas ar silpnumas.
Skubios pagalbos reikia nedelsiant, jei staiga sutrinka šlapinimasis ar tuštinimasis, nutirpsta tarpvietė, silpsta abi kojos, skausmas atsirado po rimtos traumos, kartu yra karščiavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ar buvusi onkologinė liga. Tai gali rodyti rimtesnę būklę, kurią būtina įvertinti skubiai.
