Liežuvio vėžys
Liežuvio vėžys yra piktybinis navikas, atsirandantis liežuvio audiniuose. Dažniausiai jis išsivysto plokščiojo epitelio ląstelėse ir gali greitai plisti į aplinkinius limfmazgius bei kitus organus. Laiku nustatytas šis vėžys yra išgydomas, todėl svarbu žinoti jo požymius ir rizikos veiksnius.
Liežuvio vėžys prasideda, kai liežuvio ląstelės pradeda nekontroliuojamai dalytis, sudarydamos auglį. Navikas gali atsirasti ant liežuvio paviršiaus (burnos dalyje) arba liežuvio storyje (užpakalinėje dalyje, kuri jungiasi su ryklė). Sergant pažeidžiamas ne tik liežuvis, bet ir gretimi audiniai - ryklė, burnos gleivinė, dantenos. Vėžinės ląstelės gali plisti per limfos sistemą, dažniausiai į kaklo limfmazgius. Anksti pradėjus gydymą, prognozė yra palanki, tačiau pažengusios stadijos gydomos sunkiau.
- Ilgiau nei dvi savaites negyjanti opa ar įtrūkimas ant liežuvio
- Neskausmingas gumbas ar sustorėjimas liežuvyje
- Skausmas ar diskomfortas ryjant (odinofagija)
- Liežuvio paviršiaus spalvos pasikeitimas - baltos arba raudonos dėmės
- Kraujavimas iš liežuvio ar burnos
- Pasunkėjęs rijimas (disfagija)
- Kalbos sunkumai ar šlubavimas
- Skausmas spinduliuojantis į ausį
- Padidėję kaklo limfmazgiai
Tiksli liežuvio vėžio priežastis nėra žinoma, tačiau nustatyti keli svarbūs rizikos veiksniai: rūkymas (tabakas padidina riziką 5-10 kartų), piktnaudžiavimas alkoholiu, ypač jų derinys; žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, ypač 16 tipo; lėtinis liežuvio dirginimas dėl aštrių dantų ar protezų; amžius - dažniausiai serga vyresni nei 50 metų vyrai; genetinis polinkis; susilpnėjęs imunitetas. Prisidėti gali ir netinkama burnos higiena bei tam tikri virusai.
Įtarus liežuvio vėžį, gydytojas atlieka išsamų burnos ertmės tyrimą. Pagrindinis metodas yra biopsija - iš pažeistos vietos paimamas audinio mėginys ir tiriamas mikroskopu. Diagnozei patikslinti taikomi vaizdiniai tyrimai: kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT) - jie padeda įvertinti naviko dydį ir plitimą; kaklo echoskopija limfmazgiams įvertinti; pozitronų emisijos tomografija (PET) - nustato tolimas metastazes. Taip pat gali būti atliekama endoskopija (laringoskopija) apžiūrėti ryklę ir gerklas.
Gydymas priklauso nuo vėžio stadijos, naviko vietos ir paciento būklės. Pagrindiniai metodai: chirurginis naviko pašalinimas - dalinis ar visiškas liežuvio pašalinimas (glosektomija), kartu su limfmazgiais; spindulinė terapija - naudojama po operacijos arba kaip pagrindinis gydymas mažesniems navikams; chemoterapija - taikoma pažengusiais atvejais arba kartu su spinduline; tikslinė terapija ir imunoterapija - naujesni vaistai, veikiantys specifinius naviko taikinius. Reabilitacija apima kalbos ir rijimo pratimus, o po operacijos gali prireikti rekonstrukcinių procedūrų.
Nedelsiant kreipkitės, jei liežuvyje ar burnoje pastebite opą, gumbą ar dėmę, kuri negyja ilgiau nei dvi savaites. Taip pat verta atkreipti dėmesį į nepaaiškinamą skausmą ryjant, kraujavimą, užkimimą ar kalbos pasikeitimą, padidėjusius kaklo limfmazgius. Šie simptomai nebūtinai reiškia vėžį, tačiau juos būtina įvertinti specialistui. Kuo anksčiau diagnozuojama, tuo didesnė tikimybė pasveikti.
