Lichen sclerosus
Lichen sclerosus yra lėtinė uždegiminė odos liga, dažniausiai pažeidžianti išorinių lytinių organų ir išangės srities odą. Ji gali sukelti niežėjimą, skausmą, odos įtrūkimus ir randėjimą, tačiau laiku diagnozavus bei tinkamai gydant simptomus dažniausiai pavyksta gerai kontroliuoti. Nors ši liga gali būti jautri ir emociškai sunki tema, ji nėra susijusi su prasta higiena ar lytiniu keliu plintančia infekcija.
Lichen sclerosus yra lėtinė uždegiminė odos būklė, kai oda tampa plonesnė, trapesnė, balkšva, kartais blizgi ar primenanti pergamentą. Dažniausiai pažeidžiama vulvos, varpos apyvarpės, varpos galvutės, tarpvietės ir išangės srities oda. Rečiau pakitimai atsiranda kitose kūno vietose, pavyzdžiui, ant liemens, krūtų, šlaunų ar pečių.
Sergant Lichen sclerosus, imuninė sistema ir odos uždegiminiai procesai lemia odos struktūros pokyčius. Pažeistoje odoje sumažėja elastingumas, ji lengviau įtrūksta, gali kraujuoti ar skaudėti. Ilgainiui, jei liga negydoma, gali formuotis randai: susiaurėti makšties prieangis, pakisti mažųjų lytinių lūpų forma, atsirasti skausmas lytinių santykių metu, vyrams gali siaurėti apyvarpė ir pasunkėti jos atsmaukimas.
Lichen sclerosus nėra užkrečiama. Ja neužsikrečiama per lytinius santykius, rankšluosčius, tualetą ar baseiną. Tai taip pat nėra alergija kasdienėms higienos priemonėms, nors kvapikliai, agresyvūs prausikliai ar nuolatinė trintis gali sustiprinti simptomus.
Svarbu žinoti, kad Lichen sclerosus gali būti ilgalaikė, banguojanti liga: vienu metu simptomai sustiprėja, kitu metu aprimsta. Reguliarus gydymas ir stebėjimas padeda išvengti randėjimo, sumažina diskomfortą ir leidžia laiku pastebėti retas, bet svarbias komplikacijas, įskaitant nedidelę padidėjusią odos plokščialąstelinio vėžio riziką pažeistoje srityje.
- Intensyvus niežėjimas lytinių organų ar išangės srityje, dažnai stipresnis vakare ar naktį.
- Deginimo, tempimo ar perštėjimo pojūtis pažeistoje odoje.
- Balkšvos, šviesios, kartais blizgios odos dėmės.
- Odos sausumas, jautrumas prisilietimui, diskomfortas dėvint aptemptus drabužius.
- Maži įtrūkimai, įdrėskimai ar skausmingos žaizdelės, ypač po kasymosi ar lytinių santykių.
- Vulvos niežėjimas, skausmas ar deginimas.
- Skausmas lytinių santykių metu arba po jų.
- Odos įtrūkimai ties makšties prieangiu ar tarpviete.
- Mažųjų lytinių lūpų suplonėjimas, susiliejimas ar formos pakitimai.
- Makšties prieangio susiaurėjimas, dėl kurio gali būti sunkiau naudoti tamponus ar atlikti ginekologinę apžiūrą.
- Skausmas šlapinantis, jei šlapimas patenka ant įtrūkusios odos.
- Balkšvi ar sustorėję odos plotai ant apyvarpės ar varpos galvutės.
- Apyvarpės susiaurėjimas, sunkumas ją atsmaukti.
- Skausmingi įtrūkimai, kraujavimas ar perštėjimas po lytinių santykių.
- Skausmas erekcijos metu dėl odos tempimo.
- Kartais šlapimo srovės susilpnėjimas ar pakitimas, jei pažeidžiama šlaplės anga.
- Randėjimas ir odos elastingumo sumažėjimas.
- Nuolatinis skausmas, trukdantis sėdėti, sportuoti ar turėti lytinių santykių.
- Pasikartojantys odos plyšimai ir kraujavimas.
- Sustingusi, išplonėjusi, lengvai pažeidžiama oda.
- Naujas sukietėjimas, opa, mazgelis ar ilgai negyjanti žaizdelė pažeistoje vietoje.
Tiksli Lichen sclerosus priežastis nėra iki galo aiški. Manoma, kad ligos atsiradimą lemia keli veiksniai: imuninės sistemos ypatumai, genetinis polinkis, hormoniniai pokyčiai ir vietiniai odos pažeidimai.
Dažnai Lichen sclerosus siejama su autoimuniniais procesais. Tai reiškia, kad imuninė sistema ima netinkamai reaguoti į savo audinius ir palaiko lėtinį uždegimą odoje. Dėl to kai kuriems žmonėms kartu nustatomos ir kitos autoimuninės ligos, pavyzdžiui, autoimuninis tiroiditas, vitiligo, 1 tipo cukrinis diabetas ar alopecija areata.
Svarbus ir hormoninis fonas. Lichen sclerosus dažniau diagnozuojama mergaitėms iki brendimo ir moterims po menopauzės, kai estrogenų kiekis yra mažesnis. Vis dėlto liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, taip pat vyrams ir vaikams.
Riziką arba simptomų paūmėjimą gali didinti:
- šeiminis polinkis į Lichen sclerosus ar autoimunines ligas;
- mechaninė trintis, pavyzdžiui, važinėjimas dviračiu, aptempti drabužiai, intensyvus kasymasis;
- odos dirginimas kvapikliais, agresyviais prausikliais, drėgnomis servetėlėmis, spermicidais ar dezinfekantais;
- šlapimo lašėjimas ar lėtinis odos drėgnumas;
- buvę odos pažeidimai, operacijos ar randai toje srityje;
- vyrams - neapipjaustyta apyvarpė, ypač jei kartojasi uždegimai ar sunku palaikyti odą sausą.
Svarbu pabrėžti: Lichen sclerosus neatsiranda dėl nepakankamos higienos, neatsakingo lytinio gyvenimo ar partnerio kaltės. Dėl šios priežasties nereikėtų kaltinti savęs. Tinkamas gydymas ir odos priežiūra yra veiksmingiausias kelias į simptomų kontrolę.
Lichen sclerosus dažniausiai diagnozuojama pagal būdingus odos pakitimus ir paciento nusiskundimus. Apžiūrą gali atlikti dermatologas, ginekologas, urologas, šeimos gydytojas ar vaikų gydytojas, priklausomai nuo amžiaus ir pažeidimo vietos.
Gydytojas paprastai klausia:
- kada prasidėjo niežėjimas, skausmas ar odos pakitimai;
- ar simptomai kartojasi, stiprėja naktį, po lytinių santykių ar fizinio aktyvumo;
- kokias higienos priemones naudojate;
- ar yra šlapinimosi, lytinių santykių, menstruacijų ar tuštinimosi problemų;
- ar sergate autoimuninėmis ligomis.
Apžiūros metu vertinama odos spalva, elastingumas, įtrūkimai, randėjimas, susiaurėjimai, žaizdelės ar kiti pakitimai. Dažnai Lichen sclerosus turi gana tipišką vaizdą, todėl diagnozei patvirtinti papildomų tyrimų gali neprireikti.
Odos biopsija atliekama tada, kai diagnozė neaiški, gydymas neveiksmingas, pakitimai atrodo netipiškai arba yra įtarimas dėl ikivėžinių ar vėžinių pokyčių. Biopsijos metu paimamas labai mažas odos gabalėlis, kuris ištiriamas mikroskopu. Procedūra atliekama su vietiniu nuskausminimu.
Kartais papildomai gali būti atliekami tyrimai kitoms būklėms atmesti:
- grybelio tyrimas, jei įtariama kandidozė;
- bakterijų pasėlis, jei yra pūliavimas ar infekcijos požymių;
- lytiniu keliu plintančių infekcijų tyrimai, jei simptomai ar anamnezė kelia įtarimą;
- kraujo tyrimai dėl skydliaukės funkcijos ar autoimuninių ligų, jei yra atitinkamų požymių;
- vyrams, esant šlapinimosi sutrikimams, gali prireikti urologo apžiūros ir šlapimo srovės įvertinimo.
Ankstyva diagnostika labai svarbi, nes gydymas geriausiai apsaugo odą nuo negrįžtamo randėjimo tada, kai pradedamas laiku.
Lichen sclerosus gydymo tikslai yra sumažinti uždegimą, niežėjimą ir skausmą, apsaugoti odą nuo randėjimo, atkurti kasdienį komfortą ir sumažinti ilgalaikių komplikacijų riziką. Nors liga dažniausiai yra lėtinė, daugeliui žmonių pavyksta pasiekti ilgalaikę gerą kontrolę.
Pagrindinis gydymas yra stiprūs vietiniai kortikosteroidai, dažniausiai tepalas su klobetazolio propionatu. Jis tepamas pagal gydytojo nurodytą schemą: iš pradžių dažniau, vėliau palaikomuoju režimu kelis kartus per savaitę ar rečiau. Labai svarbu nenaudoti vaisto chaotiškai ir nenutraukti gydymo per anksti, vos tik pagerėja. Teisingai vartojami vietiniai kortikosteroidai yra veiksmingi ir saugūs, o negydomas uždegimas odai dažnai kenkia labiau nei tinkamai paskirtas vaistas.
Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti kalcineurino inhibitorių, pavyzdžiui, takrolimuzo ar pimekrolimuzo, ypač jei kortikosteroidai netinka arba reikalingas papildomas gydymas. Tačiau jie dažniausiai nėra pirmo pasirinkimo vaistai.
Kasdienė odos priežiūra yra tokia pat svarbi kaip ir vaistai:
- prausimuisi rinkitės vandenį arba švelnų, bekvapį prausiklį jautriai odai;
- venkite muilo, kvapių gelių, intymios higienos purškalų, drėgnų servetėlių su kvapikliais;
- po prausimosi odą švelniai nusausinkite, netrinkite;
- reguliariai naudokite emolientus arba apsauginius riebius tepalus, kurie mažina sausumą ir trintį;
- dėvėkite laisvesnius medvilninius apatinius, venkite nuolatinės drėgmės ir perkaitimo;
- lytinių santykių metu naudokite tinkamą lubrikantą, jei jaučiamas sausumas ar tempimas.
Jei atsirado randėjimo pasekmių, gydymas parenkamas individualiai. Moterims gali būti naudinga dubens dugno kineziterapija, skausmo valdymo priemonės, makšties dilatatoriai ar konsultacija dėl seksualinės sveikatos. Vyrams, jei dėl Lichen sclerosus susiaurėja apyvarpė, kartais prireikia apipjaustymo. Jei pažeidžiama šlaplės anga ar atsiranda šlapinimosi sutrikimų, gydymą turėtų planuoti urologas.
Lichen sclerosus gydymo dalis yra ir ilgalaikė stebėsena. Net jei simptomai aprimsta, rekomenduojama periodiškai lankytis pas gydytoją. Tai padeda įvertinti, ar uždegimas tikrai kontroliuojamas, ar nėra randėjimo progresavimo ir ar neatsirado įtartinų odos pokyčių.
Į gydytoją verta kreiptis, jei pastebite nuolatinį ar pasikartojantį lytinių organų, tarpvietės ar išangės srities niežėjimą, deginimą, skausmą, odos pabaltimą, įtrūkimus ar kraujavimą. Nereikėtų ilgai gydytis savarankiškai priešgrybeliniais vaistais, jei simptomai kartojasi arba nepraeina, nes Lichen sclerosus gali būti supainiota su pienlige, dermatitu ar kitomis odos ligomis.
Skubiau pasikonsultuokite su gydytoju, jei:
- atsirado nauja ilgai negyjanti opa, mazgelis, sukietėjimas ar karpa pažeistoje vietoje;
- žaizdelė negyja ilgiau kaip kelias savaites;
- pakitimai kraujuoja be aiškios priežasties;
- skausmas trukdo šlapintis, tuštintis, vaikščioti ar miegoti;
- vyrui staiga nebeįmanoma atsmaukti apyvarpės arba atsiranda šlapimo srovės susilpnėjimas;
- vaikui pasireiškia skausmas, kraujavimas, užkietėję viduriai ar ryškus niežėjimas lytinių organų srityje.
Jei diagnozė jau nustatyta, į gydytoją kreipkitės, kai gydymas nepadeda, simptomai grįžta, abejojate, kaip tepti vaistus, arba pastebite naujų pakitimų. Reguliarus kontaktas su gydytoju leidžia Lichen sclerosus valdyti saugiai ir veiksmingai, o daugeliui žmonių tai padeda susigrąžinti kasdienį komfortą bei pasitikėjimą savo kūnu.
