Lėtinis pelvinės skausmo sindromas
Lėtinis pelvinės skausmo sindromas (LPSS) - tai lėtinis arba protarpinis skausmas apatinėje pilvo dalyje, srityje tarp bambos ir gaktos, trunkantis ilgiau nei šešis mėnesius. Ši būklė gali reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę, paveikti kasdienę veiklą, miegą ir emocinę savijautą. Svarbu žinoti, kad LPSS yra simptomų kompleksas, o ne konkreti liga, todėl gydymas dažnai reikalauja kompleksinio požiūrio.
Lėtinis pelvinės skausmo sindromas apibūdina nuolatinį arba pasikartojantį skausmą dubens srityje, kuris nėra aiškiai susijęs su vienu organu ar struktūra. Skausmas gali būti kilęs iš šlapimo pūslės, gimdos, kiaušidžių, žarnyno, raumenų, nervų ar net psichologinių veiksnių. Dažnai šį sindromą lydi ir kiti simptomai, pavyzdžiui, šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai, lytinio akto skausmas ar nuovargis. Svarbiausia - ši būklė turi daugialypę prigimtį, todėl sėkmingam gydymui būtina vertinti ne tik fizinius, bet ir psichosocialinius veiksnius.
- Nuobodus, spaudžiantis arba diegiamas skausmas apatinėje pilvo dalyje, juosmens srityje ar kirkšnyse
- Skausmas, kuris trunka ilgiau nei 6 mėnesius, dažnai banguojantis - stiprėjantis ir silpnėjantis
- Skausmas, sustiprėjantis ilgai sėdint, stovint ar fizinio krūvio metu
- Dažnas, skubotas arba skausmingas šlapinimasis
- Vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, pilvo pūtimas
- Skausmas lytinio akto metu (vyrų ir moterų)
- Lėtinis nuovargis, miego sutrikimai, dirglumas
- Nerimas, depresijos požymiai
- Sumažėjusi gyvenimo kokybė, socialinis atsiribojimas
Tiksli LPSS priežastis dažnai lieka neaiški, tačiau nustatyta daug veiksnių, galinčių prisidėti prie sindromo išsivystymo. Tai gali būti lėtinis uždegimas (pavyzdžiui, lėtinis prostatitas vyrams, endometriozė moterims), nervų sistemos jautrinimas (centrinis jautrinimas), dubens dugno raumenų įtampa ar disfunkcija, traumos, operacijos, infekcijos bei psichologinis stresas. Riziką didina moteriška lytis (dėl ginekologinių ligų), ankstesnės dubens srities operacijos, nutukimas, sėdimas darbas ir lėtinės ligos (pvz., intersticinis cistitas, dirgliosios žarnos sindromas).
Diagnozė dažniausiai nustatoma atmetus kitas galimas skausmo priežastis. Gydytojas pradeda nuo išsamios ligos istorijos ir klinikinio ištyrimo, įskaitant pilvo ir dubens srities palpaciją. Gali būti atliekami šie tyrimai: kraujo ir šlapimo tyrimai (uždegimui, infekcijai įvertinti), ultragarsinis tyrimas (ekoskopija), kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Moterims gali būti reikalingas ginekologinis ištyrimas, vyrams - prostatos tyrimas. Kartais naudojama cistoskopija (šlapimo pūslės apžiūra) ar diagnostinė laparoskopija. Svarbus ir psichologinis įvertinimas, nes lėtinis skausmas dažnai susijęs su emociniais veiksniais.
Gydymas yra kompleksinis ir individualizuotas, dažnai apimantis kelias sritis. Pagrindiniai metodai: medikamentinis gydymas (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, raumenų relaksantai, antidepresantai, pvz., amitriptilinas, arba prieštraukuliniai vaistai, kaip gabapentinas, skirti neuropatiniam skausmui malšinti), fizioterapija (ypač dubens dugno atpalaidavimo pratimai, biofeedback), psichologinė pagalba (kognityvinė elgesio terapija, streso valdymas). Kai kuriems pacientams padeda nervų blokados, akupunktūra, o sunkiais atvejais - chirurginės intervencijos (pvz., nervų denervacija). Gyvensenos korekcija: reguliari fizinė veikla, subalansuota mityba, pakankamas miegas ir streso mažinimas yra itin svarbūs.
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei jaučiate nuolatinį ar pasikartojantį dubens srities skausmą, trunkantį ilgiau nei kelias savaites. Skubios pagalbos reikia, jei skausmas yra ūmus, labai stiprus, kartu su karščiavimu, kraujavimu (iš makšties, šlapimo ar išmatų), vėmimu arba jei negalite šlapintis ar tuštintis. Taip pat verta apsilankyti, jei skausmas trukdo kasdienei veiklai, miegui ar lytiniam gyvenimui. Ankstyva diagnostika ir gydymas gali užkirsti kelią būklės lėtėjimui ir pagerinti gyvenimo kokybę.
