Leishmaniozė
Leishmaniozė - tai parazitinė infekcija, kurią sukelia Leishmania genties pirmuonys. Liga perduodama smėlinių uodų (Phlebotomus arba Lutzomyia) įkandimu ir gali pasireikšti odos, gleivinių ar vidaus organų pažeidimais. Savalaikė diagnostika ir gydymas yra būtini siekiant išvengti sunkių komplikacijų.
Leishmaniozė yra užkrečiama liga, kuria serga žmonės ir gyvūnai. Parazitai pažeidžia odą, gleivines arba vidaus organus, priklausomai nuo ligos formos. Yra trys pagrindinės formos: odos leishmaniozė (sukelia opas ir randus), gleivinių leishmaniozė (pažeidžia nosies, burnos ir gerklės gleivinę) bei visceralinė leishmaniozė (paveikia blužnį, kepenis, kaulų čiulpus). Visceralinė forma, dar vadinama kala-azar, yra pavojingiausia ir gali baigtis mirtimi, jei negydoma.
- Vienkartinės arba kelios odos opos, kurios ilgai gyja
- Opos dažnai atsiranda atvirose kūno vietose (veidas, rankos, kojos)
- Padidėję limfmazgiai šalia opų
- Nosies užgulimas, kraujavimas iš nosies
- Skausmas ir opos burnoje, nosies ertmėje
- Kvėpavimo pasunkėjimas, balso užkimimas
- Ilgai trunkantis karščiavimas
- Svorio kritimas, apetito praradimas
- Blužnies ir kepenų padidėjimas
- Mažakraujystė, silpnumas, kraujavimo polinkis
Ligą sukelia parazitas Leishmania, kurį perneša smėliniai uodai. Rizikos veiksniai: gyvenimas ar kelionės į endemines zonas (tropiniai ir subtropiniai regionai, Pietų Amerika, Afrika, Azija, Viduržemio jūros baseinas). Taip pat rizika didesnė žmonėms su susilpnėjusia imunine sistema (pvz., sergantiems ŽIV), netinkamai maitinantis, neturintiems apsaugos nuo uodų (tinkleliai, repelentai).
Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais simptomais ir laboratoriniais tyrimais. Atliekamas odos arba gleivinės pažeidimo biopsija, kurioje mikroskopu ieškoma parazitų. Kraujo tyrimai gali parodyti antikūnius prieš Leishmaniją arba paties parazito DNR (PGR metodu). Visceralinės formos atveju naudojama kaulų čiulpų arba blužnies punkcija. Tyrimai atliekami specializuotose laboratorijose.
Gydymas priklauso nuo ligos formos ir sunkumo. Odos leishmaniozė dažnai gydoma vietiniais preparatais (pvz., paromomicino tepalu) arba šalčio terapija. Sunkesniais atvejais ir visceralinės formos atveju taikomi antiparazitiniai vaistai: antimonio preparatai, miltefozinas, amfotericinas B arba pentamidinas. Gydymas trunka nuo kelių savaičių iki mėnesių. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir baigti visą gydymo kursą.
Kreipkitės į gydytoją, jei po kelionės į endeminę zoną pastebite ilgai negyjančią odos opą, karščiavimą, padidėjusius limfmazgius ar blužnį, svorio kritimą ar kitus paminėtus simptomus. Ypač skubiai reikia vertinti visceralinės leishmaniozės požymius - jie gali būti pavojingi gyvybei. Laiku pradėtas gydymas ženkliai pagerina prognozę.
