Kiaulytė
Kiaulytė - tai ūminė virusinė infekcija, dažniausiai pažeidžianti seilių liaukas, ypač prie ausų esančias paausines liaukas. Ši liga ypač paplitusi tarp vaikų, tačiau gali susirgti ir suaugusieji, kuriems ji dažnai sukelia sunkesnes komplikacijas. Dėl veiksmingos vakcinacijos kiaulytės atvejų skaičius labai sumažėjo, tačiau protrūkiai vis dar pasitaiko.
Kiaulytę sukelia paramiksovirusų šeimai priklausantis virusas (Mumps orthorubulavirus). Labiausiai pažeidžiamos seilių liaukos, ypač paausinės liaukos, todėl dažniausiai stebimas skruostų patinimas. Virusas plinta oro lašeliniu būdu - kosint, čiaudint ar kalbant. Galimas užsikrėtimas ir per seiles arba užterštus daiktus. Inkubacinis laikotarpis paprastai trunka 16-18 dienų. Nors kiaulytė dažnai būna gerybinė, kai kuriais atvejais ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip smegenų dangalų uždegimas, kiaušidžių ar sėklidžių uždegimas, klausos praradimas.
- Vienos ar abiejų pusių skruostų patinimas (ypač prieš ausis), kuris gali būti skausmingas
- Karščiavimas, dažnai iki 39°C
- Galvos skausmas, raumenų skausmas, bendras silpnumas
- Skausmas kramtant ar ryjant, ypač rūgštus maistas
- Sunkus galvos skausmas, kaklo rigidiškumas, šviesos baimė (gali rodyti meningitą)
- Sėklidžių patinimas ir skausmas (ypač paaugliams ir suaugusiems vyrams)
- Pilvo skausmas (gali rodyti kiaušidžių uždegimą)
- Klausos sutrikimai ar spengimas ausyse
- Sąnarių skausmas ir patinimas (retai)
Kiaulytę sukelia specifinis virusas, kuris perduodamas nuo sergančio žmogaus arba besimptomio nešiotojo. Virusas patenka į organizmą per kvėpavimo takus, po to plinta į seilių liaukas ir kitus audinius. Didžiausias rizikos veiksnys - nepasiskiepijimas arba nepilna vakcinacija. Liga ypač pavojinga suaugusiems vyrams dėl didelės orchito (sėklidžių uždegimo) rizikos. Taip pat rizika didesnė asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi, arba tiems, kurie ilgą laiką būna perpildytose erdvėse (bendrabučiai, kareivinės).
Dažniausiai gydytojas kiaulytę diagnozuoja pagal būdingus klinikinius požymius - patinusias paausines liaukas ir karščiavimą. Tačiau patvirtinti diagnozę galima laboratoriniais tyrimais: kraujo serologiniu tyrimu, ieškant specifinių IgM antikūnų prieš kiaulytės virusą, arba PGR tyrimu iš seilių, šlapimo ar nosiaryklės tepinėlio. Esant komplikacijų simptomams, gali būti atliekama juosmeninė punkcija (smegenų skysčio tyrimas) arba ultragarsinis tyrimas (sėklidžių, kiaušidžių).
Specifinio antivirusinio gydymo kiaulytei nėra - gydymas yra simptominis. Sergant rekomenduojama: daug ilsėtis, gerti pakankamai skysčių, vartoti karščiavimą ir skausmą mažinančius vaistus (pvz., paracetamolį ar ibuprofeną), dėti šaltus kompresus ant patinusių liaukų. Kadangi maistas gali skatinti seilių gamybą, kurios skausmingos, patariama valgyti minkštą, nedirginantį maistą. Esant sėklidžių uždegimui, gydytojas gali skirti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ir rekomenduoti lovos režimą. Komplikacijų atvejais (meningitas, encefalitas) būtinas gydymas ligoninėje. Antibiotikai nėra veiksmingi, nes ligos priežastis - virusas.
Kreiptis į gydytoją būtina, jei: atsiranda stiprus galvos skausmas, kaklo sustingimas, šviesos baimė ar vėmimas (meningito požymiai), vyrams - vienos sėklidės patinimas ir skausmas, moterims - aštrus pilvo skausmas, sumažėja klausa ar atsiranda spengimas ausyse, karščiavimas trunka ilgiau nei 3 dienas arba simptomai pablogėja. Taip pat verta pasitarti su gydytoju, jei sergantis asmuo yra nėščia moteris arba asmuo su nusilpusia imunine sistema. Net ir nesant komplikacijų, dėl infekcijos patvirtinimo ir rekomendacijų dėl izoliacijos verta kreiptis į šeimos gydytoją.
