Keratoakantoma
Keratoakantoma yra greitai augantis odos navikas, dažniausiai atsirandantis saulės veikiamose kūno vietose. Nors ji dažnai būna gerybinė ir kartais gali sumažėti savaime, išoriškai ji labai panaši į plokščialąstelinį odos vėžį, todėl visada turi būti įvertinta gydytojo.
Keratoakantoma - tai iš plauko folikulo arba aplinkinių odos ląstelių išaugantis odos darinys, kuriam būdingas spartus augimas per kelias savaites. Dažniausiai ji atrodo kaip apvalus, kietas, rausvas ar odos spalvos mazgelis su centrine įduba, užpildyta raginėmis masėmis - tarsi „kamšteliu“.
Dažniausios vietos yra veidas, ausys, kaklas, plaštakos, dilbiai ir kitos sritys, kurios ilgus metus buvo veikiamos ultravioletinių spindulių. Keratoakantoma paprastai pažeidžia odą, tačiau svarbiausia jos ypatybė - klinikinis panašumas į plokščialąstelinę karcinomą. Dėl šios priežasties gydytojai dažnai rekomenduoja darinį pašalinti ir ištirti mikroskopu, net jei jis atrodo „tipiškai“.
- Greitai, per 2-8 savaites, didėjantis odos mazgelis.
- Apvalus ar kupolo formos darinys, dažnai 1-2 cm dydžio, kartais didesnis.
- Centrinė įduba su kietu gelsvu ar pilkšvu raginiu kamščiu.
- Rausva, rausvai ruda arba odos spalvos darinio pakraščio sritis.
- Darinys dažniausiai atsiranda saulės veikiamose vietose - ant veido, ausų, kaklo, plaštakų ar dilbių.
- Nedidelis skausmas, tempimas ar jautrumas liečiant.
- Niežėjimas arba deginimo pojūtis.
- Paviršiaus šašavimas, kraujavimas po užkliudymo.
- Odos paraudimas aplink darinį.
- Darinys toliau auga ir nemažėja.
- Atsiranda opa, nuolatinis kraujavimas ar skausmas.
- Kraštai tampa nelygūs, kieti, infiltruoti.
- Padidėja artimiausi limfmazgiai.
Tiksli keratoakantomos atsiradimo priežastis ne visada aiški, tačiau svarbiausias veiksnys yra ilgalaikis ultravioletinių spindulių poveikis. Saulės spinduliai pažeidžia odos ląstelių genetinę medžiagą, todėl ląstelės gali pradėti nekontroliuojamai daugintis.
Riziką didina vyresnis amžius, šviesi oda, lengvai nudeganti saulėje, dažni nudegimai vaikystėje ar jaunystėje, darbas lauke, soliariumų naudojimas. Keratoakantoma dažniau nustatoma vyrams ir žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, pavyzdžiui, po organų transplantacijos, vartojant imunitetą slopinančius vaistus ar sergant kai kuriomis kraujo ligomis.
Rečiau įtakos gali turėti odos trauma, randai, lėtinis odos dirginimas, kontaktas su kai kuriomis cheminėmis medžiagomis. Kai kuriems pacientams pasitaiko dauginės keratoakantomos, susijusios su paveldimais sindromais, tačiau tai reta.
Gydytojas pirmiausia apžiūri odos darinį, įvertina jo dydį, formą, augimo greitį, vietą ir paciento rizikos veiksnius. Dažnai naudojama dermatoskopija - odos tyrimas specialiu optiniu prietaisu, leidžiančiu geriau matyti darinio struktūrą.
Vis dėlto vien apžiūros paprastai nepakanka, nes keratoakantoma gali būti labai panaši į plokščialąstelinį odos vėžį. Patikimiausias metodas yra histologinis tyrimas: darinys arba jo dalis pašalinama ir tiriama mikroskopu. Gali būti atliekama ekscizinė biopsija, kai pašalinamas visas darinys, arba incizinė biopsija, kai paimamas audinio fragmentas.
Jei darinys labai didelis, giliai įaugęs, yra įtartinų limfmazgių ar įtariamas išplitimas, gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, ultragarsinį limfmazgių tyrimą, kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tomografiją. Tokie tyrimai reikalingi ne visiems, bet svarbūs sudėtingesniais atvejais.
Dažniausiai rekomenduojamas gydymas yra chirurginis pašalinimas. Tai leidžia ne tik pašalinti darinį, bet ir tiksliai patvirtinti diagnozę histologiniu tyrimu. Mažesnės keratoakantomos dažnai pašalinamos taikant vietinę nejautrą.
Kai darinys yra veide ar kitoje estetiškai jautrioje vietoje, gali būti svarstoma mikrochirurginė technika, leidžianti kuo tiksliau pašalinti pakitusį audinį ir išsaugoti sveiką odą. Kai kuriais atvejais taikomas kiuretažas su elektrokoaguliacija, krioterapija, lazerinis gydymas ar vietiniai vaistai, tačiau pasirinkimas priklauso nuo darinio dydžio, vietos, paciento būklės ir gydytojo įvertinimo.
Jeigu operacija negalima arba keratoakantomų yra daug, gali būti skiriami vietiniai ar sisteminiai vaistai, pavyzdžiui, retinoidai ar kiti dermatologo parinkti preparatai. Po gydymo svarbi odos stebėsena, nes žmonėms, kuriems atsirado keratoakantoma, padidėja ir kitų saulės sukeltų odos navikų rizika.
Kasdienė apsauga nuo saulės yra gydymo dalis: naudokite plataus spektro apsauginį kremą, dėvėkite kepurę, venkite vidurdienio saulės ir nesinaudokite soliariumais.
Į gydytoją dermatologą reikėtų kreiptis, jei pastebėjote naują greitai augantį odos mazgelį, ypač saulės veikiamoje vietoje. Nelaukite, kol darinys „praeis savaime“, nes iš išvaizdos ne visada įmanoma atskirti keratoakantomą nuo odos vėžio.
Skubiau kreipkitės, jei darinys kraujuoja, opėja, skauda, greitai didėja, keičia spalvą, turi nelygius kietus kraštus arba atsirado padidėjusių limfmazgių. Taip pat svarbu nedelsti, jei jūsų imunitetas nusilpęs, esate po organų transplantacijos ar anksčiau sirgote odos vėžiu.
Ankstyvas įvertinimas dažniausiai leidžia pasirinkti paprastesnį gydymą ir sumažina komplikacijų riziką.
