Karbunkulas

Dažniausia karbunkulo priežastis - bakterija Staphylococcus aureus, natūraliai galinti gyventi ant odos ar nosies gleivinėje ir nesukelti jokių simptomų. Tačiau patekus į pažeistą plauko folikulą ar smulkų odos įtrūkimą, bakterijos gali sukelti pūlingą uždegimą. Kartais infekciją sukelia meticilinui atsparus Staphylococcus aureus, vadinamas MRSA, kuris gali būti atsparesnis įprastiems antibiotikams.

Riziką didina viskas, kas pažeidžia odos apsauginį barjerą arba silpnina imuninį atsaką. Tai gali būti trintis, prakaitavimas, aptempti drabužiai, odos įbrėžimai, vabzdžių įkandimai, skutimosi mikrotraumos, nepakankama odos higiena arba dažnas odos lietimas nešvariomis rankomis.

Didesnė karbunkulo tikimybė yra žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, nes padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje blogina audinių gijimą ir sudaro palankesnes sąlygas bakterijoms daugintis. Taip pat rizika didėja esant nutukimui, lėtinėms odos ligoms, pavyzdžiui, egzemai, imunodeficitui, onkologinėms ligoms, ŽIV infekcijai, po organų transplantacijos, vartojant kortikosteroidus ar kitus imunitetą slopinančius vaistus.

Karbunkulas gali plisti ir kontaktiniu būdu. Jei pūliai patenka ant rankšluosčių, patalynės, sporto inventoriaus ar kito žmogaus odos, bakterijos gali būti perduotos. Todėl svarbu nenaudoti bendrų rankšluosčių, uždengti pūliuojančią vietą švariu tvarsčiu ir kruopščiai plauti rankas.

Amžius taip pat turi reikšmės: karbunkulai dažniau pasitaiko vyresniems žmonėms, tačiau gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Vyrams jie nustatomi kiek dažniau, galbūt dėl gausesnio plaukuotumo, didesnės trinties, prakaitavimo ar profesinių odos dirgiklių.

Dažniausiai karbunkulas diagnozuojamas apžiūros metu. Gydytojas įvertina pažeistos vietos dydį, gylį, paraudimo ribas, skausmingumą, pūlių buvimą, bendrą paciento būklę ir rizikos veiksnius. Svarbu pasakyti, kada guzas atsirado, ar jis didėja, ar buvo karščiavimas, ar anksčiau kartojosi panašūs pūliniai, ar sergate cukriniu diabetu ar vartojate imunitetą slopinančius vaistus.

Jei iš pūlinio teka pūliai arba karbunkulas turi būti atveriamas, gydytojas gali paimti pūlių pasėlį. Šis tyrimas padeda nustatyti, kokia bakterija sukėlė infekciją ir kuriems antibiotikams ji jautri. Tai ypač svarbu, jei infekcija kartojasi, gydymas neveikia, įtariamas MRSA arba pacientas priklauso didesnės rizikos grupei.

Kartais atliekami kraujo tyrimai. Bendras kraujo tyrimas gali parodyti padidėjusį leukocitų kiekį ir uždegimo požymius. C reaktyviojo baltymo tyrimas padeda įvertinti uždegimo aktyvumą. Jei karbunkulai kartojasi, dažnai rekomenduojama patikrinti gliukozės kiekį kraujyje arba glikuotą hemoglobiną, nes nediagnozuotas cukrinis diabetas gali būti viena iš pasikartojančių pūlinių priežasčių.

Vaizdiniai tyrimai paprastai nereikalingi, tačiau gali būti skiriami, jei įtariama gilesnė infekcija, abscesas sunkiai prieinamoje vietoje ar komplikacijos. Ultragarsinis tyrimas padeda nustatyti, ar po oda yra pūlių sankaupa ir ar reikalingas pjūvis bei drenavimas. Kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija svarstoma retais, sudėtingais atvejais, pavyzdžiui, kai infekcija yra kaklo, veido, tarpvietės srityje, arti stuburo arba įtariamas plitimas į giliuosius audinius.

Diagnostikos tikslas - ne tik patvirtinti, kad tai karbunkulas, bet ir įvertinti, ar pakaks vietinio gydymo, ar reikia chirurginio drenavimo, antibiotikų ir atidesnės stebėsenos.

Karbunkulo gydymas priklauso nuo jo dydžio, vietos, simptomų sunkumo ir paciento bendros sveikatos. Mažas, ankstyvas pūlinys kartais gali pradėti gyti taikant šiltus drėgnus kompresus. Jie dedami 10-15 minučių kelis kartus per dieną, kad pagerėtų kraujotaka ir pūlinys greičiau subręstų. Tačiau svarbu nespausti, nepradurti adata ir nemėginti išspausti karbunkulo namuose. Taip bakterijos gali būti nustumtos giliau į audinius arba patekti į kraują.

Jei karbunkulas didelis, labai skausmingas, turi aiškią pūlių sankaupą arba savaime neišsituština, gydytojas gali atlikti pjūvį ir drenavimą. Tai nedidelė procedūra, kurios metu oda nuskausminama, pūliai išleidžiami, žaizda išvaloma, kartais įdedamas nedidelis drenas ar tvarstis, kad ertmė neužsidarytų per anksti. Po procedūros labai svarbi žaizdos priežiūra: tvarsčių keitimas, rankų higiena, paskirti antiseptikai ar kitos priemonės.

Antibiotikai skiriami ne visada, tačiau jų reikia, jei yra karščiavimas, plintantis paraudimas, keli pūliniai, didelis karbunkulas, infekcija veido ar pavojingoje srityje, pacientas serga cukriniu diabetu, turi silpnesnį imunitetą arba įtariama MRSA infekcija. Antibiotiką gydytojas parenka pagal tikėtiną sukėlėją, vietinį atsparumą ir, jei yra, pasėlio atsakymą. Labai svarbu vartoti vaistus tiksliai taip, kaip paskirta, ir nenutraukti kurso savavališkai, net jei pagerėja anksčiau.

Skausmui ir uždegimui mažinti gali būti rekomenduojami įprasti vaistai nuo skausmo, jei jie jums tinka ir nėra kontraindikacijų. Sergant cukriniu diabetu būtina gera gliukozės kontrolė, nes ji tiesiogiai veikia gijimą. Jei karbunkulai kartojasi, gydytojas gali patarti atlikti papildomus tyrimus, įvertinti Staphylococcus aureus nešiojimą nosyje, aptarti higienos priemones, kartais skirti specialų bakterijų mažinimo planą.

Kasdienėje priežiūroje svarbu laikyti pažeistą vietą švarią ir uždengtą, nenaudoti bendrų rankšluosčių, dažnai plauti rankas, skalbti drabužius ir patalynę aukštesnėje temperatūroje, vengti trinties ir sporto ar darbo veiklų, kurios dirgina pūlinį. Kol žaizda pūliuoja, reikėtų saugoti kitus žmones nuo kontakto su išskyromis.

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei įtariate karbunkulą, ypač kai guzas didelis, labai skausmingas, greitai auga arba per kelias dienas negerėja. Medicininė pagalba būtina, jei atsiranda karščiavimas, šaltkrėtis, stiprus silpnumas, plintantis paraudimas, raudonos juostos odoje, padidėję limfmazgiai ar pūlinys yra veide, kakle, prie stuburo, kirkšnyje, lytinių organų ar tarpvietės srityje.

Skubiai kreipkitės, jei sergate cukriniu diabetu, turite nusilpusį imunitetą, vartojate chemoterapiją, biologinius vaistus, kortikosteroidus, esate po transplantacijos arba infekcija atsirado kūdikiui ar senyvo amžiaus žmogui. Tokiais atvejais net iš pažiūros nedidelis pūlinys gali progresuoti greičiau.

Nedelskite, jei karbunkulas buvo spaustas ir po to būklė pablogėjo, jei skausmas tampa neproporcingai stiprus, oda tamsėja, atsiranda pūslės, sumišimas, dusulys, dažnas pulsas ar labai aukšta temperatūra. Tai gali būti sunkios infekcijos požymiai.

Karbunkulas dažniausiai sėkmingai išgydomas, kai įvertinamas laiku. Geriausia taisyklė - nespausti ir nelaukti, kol problema taps didelė: jei abejojate, parodykite odos pakitimą šeimos gydytojui, dermatologui ar chirurgui.