Juostinė pūslelinė
Juostinė pūslelinė yra skausminga virusinė liga, pasireiškianti nervo eigoje atsirandančiu bėrimu ir deginančiu, duriančiu ar maudžiančiu skausmu. Ją sukelia tas pats virusas, kuris vaikystėje ar vėliau gyvenime sukelia vėjaraupius. Nors dauguma žmonių pasveiksta be ilgalaikių pasekmių, laiku pradėtas gydymas gali sumažinti skausmą, sutrumpinti ligos trukmę ir padėti išvengti komplikacijų.
Juostinė pūslelinė yra infekcija, kurią sukelia varicella zoster virusas. Pirmą kartą patekęs į organizmą šis virusas dažniausiai sukelia vėjaraupius. Persirgus vėjaraupiais virusas visiškai neišnyksta: jis lieka neaktyvus nerviniuose mazguose, esančiuose šalia nugaros smegenų ar galvinių nervų.
Po daugelio metų, kai imuninė sistema susilpnėja arba organizmas patiria didesnį krūvį, virusas gali vėl suaktyvėti. Tuomet jis keliauja išilgai nervo į odą ir sukelia uždegimą. Dėl to atsiranda būdingas vienpusis skausmas, jautrumas ir pūslelinis bėrimas. Bėrimas dažniausiai išsidėsto tarsi juosta vienoje kūno pusėje, todėl liga ir vadinama juostine.
Dažniausiai pažeidžiama krūtinės, nugaros, pilvo ar liemens sritis, tačiau Juostinė pūslelinė gali atsirasti ir veide, aplink akį, ausį ar galvos odoje. Kai įtraukiami veido nervai, liga gali būti pavojingesnė, nes gali pažeisti akį, klausą ar veido raumenų funkciją.
Svarbu suprasti, kad Juostinė pūslelinė nėra paprastas odos bėrimas. Tai nervo ir odos infekcija. Todėl skausmas kartais prasideda dar prieš atsirandant pūslelėms, o kai kuriems žmonėms gali išlikti ir po bėrimo sugijimo. Toks užsitęsęs nervinis skausmas vadinamas poherpetine neuralgija.
- Deginantis, duriantis, maudžiantis ar elektros impulsus primenantis skausmas vienoje kūno pusėje.
- Padidėjęs odos jautrumas: net drabužio prisilietimas gali būti nemalonus.
- Niežėjimas, dilgčiojimas, tempimo ar tirpimo pojūtis konkrečioje odos srityje.
- Bendras silpnumas, nuovargis, galvos skausmas.
- Nedidelis karščiavimas ar šaltkrėtis, nors šie simptomai pasireiškia ne visiems.
- Paraudusi odos juosta arba plotas, dažniausiai tik vienoje kūno pusėje.
- Smulkios skaidraus skysčio pripildytos pūslelės, susitelkusios grupelėmis.
- Pūslelės per kelias dienas gali drumstėti, trūkti, šlapiuoti, o vėliau pasidengti šašeliais.
- Bėrimas dažniausiai neperžengia kūno vidurio linijos, pavyzdžiui, būna tik kairėje arba tik dešinėje liemens pusėje.
- Oda gali būti skausminga, deganti, niežtinti ar labai jautri.
- Bėrimas kaktos, nosies, voko ar aplink akį srityje.
- Akies paraudimas, skausmas, ašarojimas, šviesos baimė ar regėjimo pablogėjimas.
- Ausies skausmas, pūslelės ausies kaušelyje ar klausos landoje.
- Galvos svaigimas, ūžimas ausyje, klausos susilpnėjimas.
- Veido raumenų silpnumas ar asimetrija, pavyzdžiui, sunku užmerkti akį ar nusišypsoti viena veido puse.
- Skausmas, kuris tęsiasi ilgiau nei bėrimas, kartais savaites ar mėnesius.
- Poherpetinė neuralgija: ilgalaikis nervinis skausmas, dažnesnis vyresniame amžiuje.
- Odos bakterinė infekcija, kai bėrimo vietos parausta, patinsta, pradeda pūliuoti.
- Randėjimas ar odos pigmentacijos pokyčiai po sunkesnio bėrimo.
- Retais atvejais: smegenų dangalų, smegenų, plaučių ar kitų organų pažeidimas, dažniau žmonėms su labai nusilpusia imunine sistema.
Juostinė pūslelinė susergama tada, kai organizme likęs varicella zoster virusas vėl suaktyvėja. Tam nebūtina iš naujo užsikrėsti nuo kito žmogaus. Dažniausiai virusas daugelį metų būna neaktyvus, o imuninė sistema jį kontroliuoja. Kai imuninė apsauga susilpnėja, virusas gali pradėti daugintis ir sukelti ligą.
Pagrindiniai rizikos veiksniai:
- Vyresnis amžius. Rizika didėja po 50 metų, o komplikacijos dažnesnės vyresniems žmonėms.
- Persirgti vėjaraupiai. Juostinė pūslelinė gali išsivystyti tik žmogui, kurio organizme jau yra varicella zoster virusas.
- Susilpnėjusi imuninė sistema. Tai gali būti susiję su onkologinėmis ligomis, ŽIV infekcija, organų transplantacija, kraujo ligomis ar imunitetą slopinančiais vaistais.
- Gydymas kortikosteroidais, chemoterapija, biologine terapija ar kitais imunosupresiniais vaistais.
- Didelis fizinis ar emocinis stresas, miego stoka, išsekimas. Šie veiksniai patys savaime ne visada sukelia ligą, bet gali prisidėti prie imuninės pusiausvyros sutrikimo.
- Lėtinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, lėtinės inkstų, plaučių ar širdies ligos.
Juostinė pūslelinė gali būti užkrečiama žmonėms, kurie nėra sirgę vėjaraupiais ir nėra nuo jų paskiepyti. Tokiu atveju kontaktas su pūslelių skysčiu gali sukelti ne Juostinę pūslelinę, o vėjaraupius. Didžiausia užkrėtimo rizika yra tol, kol pūslelės šlapiuoja ir nėra pasidengusios šašais. Uždengus bėrimą ir laikantis rankų higienos, rizika gerokai sumažėja.
Dažniausiai Juostinė pūslelinė nustatoma pagal būdingą klinikinį vaizdą: vienpusį nervo eigoje išsidėsčiusį skausmą ir pūslelinį bėrimą. Gydytojas apžiūri odą, įvertina bėrimo vietą, skausmo pobūdį, ligos pradžios laiką, bendrą sveikatos būklę ir rizikos veiksnius.
Diagnozei patikslinti gali būti atliekami tyrimai, ypač jei bėrimas netipiškas, žmogus turi nusilpusią imuninę sistemą arba reikia atskirti nuo kitų ligų:
- Pūslelės skysčio tyrimas polimerazės grandinine reakcija. Tai tikslus tyrimas, padedantis aptikti varicella zoster viruso genetinę medžiagą.
- Virusologinis ar laboratorinis odos pažeidimo mėginio tyrimas, kai diagnozė neaiški.
- Kraujo tyrimai. Jie gali padėti įvertinti uždegimo požymius, imuninės sistemos būklę, gretutines ligas, tačiau vien pagal kraują Juostinė pūslelinė paprastai nenustatoma.
- Akių gydytojo apžiūra, jei bėrimas yra veide, kaktoje, ant nosies ar aplink akį. Tokiais atvejais svarbu patikrinti rageną, akies vidines struktūras ir regėjimą.
- Ausų, nosies ir gerklės gydytojo arba neurologo konsultacija, jei yra ausies skausmas, klausos sutrikimas, galvos svaigimas ar veido paralyžiaus požymiai.
- Kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija atliekama retai, bet gali būti reikalinga, jei įtariamas centrinės nervų sistemos pažeidimas, stiprus neįprastas galvos skausmas, neurologiniai simptomai ar komplikacijos.
Svarbu kreiptis anksti, nes antivirusinis gydymas veiksmingiausias pirmosiomis 72 valandomis nuo bėrimo pradžios. Vis dėlto net ir vėliau gydymas gali būti naudingas, ypač jei bėrimas plinta, pažeista akis ar žmogaus imuninė sistema nusilpusi.
Juostinė pūslelinė gydoma siekiant sustabdyti viruso dauginimąsi, sumažinti skausmą, paspartinti odos gijimą ir sumažinti komplikacijų riziką. Gydymo planas priklauso nuo amžiaus, simptomų sunkumo, bėrimo vietos, gretutinių ligų ir imuninės sistemos būklės.
Pagrindinės gydymo priemonės:
- Antivirusiniai vaistai. Dažniausiai skiriamas acikloviras, valacikloviras arba famcikloviras. Jie veiksmingiausi, jei pradedami per pirmąsias 72 valandas nuo bėrimo atsiradimo, tačiau kai kuriais atvejais skiriami ir vėliau.
- Skausmo malšinimas. Lengvesniam skausmui gali būti vartojamas paracetamolis ar nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, jei jie žmogui tinka. Stipresniam nerviniam skausmui gydytojas gali skirti specifinių vaistų, pavyzdžiui, gabapentino, pregabalino, kai kurių antidepresantų mažomis dozėmis ar kitų skausmą veikiančių vaistų.
- Vietinė odos priežiūra. Bėrimo vietą svarbu laikyti švarią ir sausą, vengti kasymo. Gali padėti vėsūs kompresai, laisvi medvilniniai drabužiai, odos nedirginančios priemonės.
- Bakterinės infekcijos gydymas. Jei bėrimas supūliuoja, stipriai parausta, patinsta ar tampa karštas, gali prireikti antibakterinio gydymo.
- Akių pažeidimo gydymas. Jei Juostinė pūslelinė apima akies sritį, būtina skubi akių gydytojo konsultacija. Gali būti skiriami antivirusiniai vaistai, akių lašai ar kitas specializuotas gydymas.
- Hospitalizacija. Gydymo ligoninėje gali prireikti, jei liga sunki, išplitusi, žmogus turi labai nusilpusią imuninę sistemą, pažeista centrinė nervų sistema, akis ar kiti svarbūs organai.
Gydantis namuose svarbu ilsėtis, gerti pakankamai skysčių, vengti trinti ar kasytis bėrimą. Kol pūslelės nėra pasidengusios šašais, reikėtų vengti artimo kontakto su nėščiosiomis, naujagimiais, žmonėmis, kurie nėra sirgę vėjaraupiais, ir asmenimis, kurių imuninė sistema nusilpusi.
Poherpetinės neuralgijos gydymas kartais užtrunka. Tai nereiškia, kad liga gydoma netinkamai: nervui reikia laiko atsistatyti. Jei skausmas išlieka, svarbu apie tai pasakyti gydytojui, nes yra priemonių, kurios gali palengvinti būklę.
Profilaktikai gali būti rekomenduojama vakcinacija nuo Juostinės pūslelinės, ypač vyresniems žmonėms ir kai kurioms rizikos grupėms. Dėl tinkamumo skiepytis verta pasitarti su šeimos gydytoju ar gydytoju specialistu, nes rekomendacijos priklauso nuo amžiaus, imuninės būklės ir vartojamų vaistų.
Į gydytoją reikėtų kreiptis kuo greičiau, jei įtariate, kad tai Juostinė pūslelinė. Ankstyvas gydymas ypač svarbus pirmosiomis ligos dienomis, nes gali sumažinti skausmą ir komplikacijų tikimybę.
Skubiai kreipkitės į gydytoją arba skubiosios pagalbos skyrių, jei:
- Bėrimas atsirado veide, aplink akį, ant kaktos, nosies ar voko.
- Skauda akį, ji paraudo, pablogėjo regėjimas ar atsirado jautrumas šviesai.
- Atsirado ausies skausmas, klausos pablogėjimas, galvos svaigimas ar veido raumenų silpnumas.
- Bėrimas labai išplitęs, atsiranda keliose kūno vietose arba apima abi kūno puses.
- Karščiuojate, jaučiate didelį silpnumą, sumišimą, stiprų galvos skausmą, sprando sustingimą.
- Turite nusilpusią imuninę sistemą dėl ligos ar vartojamų vaistų.
- Esate nėščia arba serga naujagimis, kūdikis ar vyresnio amžiaus žmogus, su kuriuo buvo artimas kontaktas.
- Bėrimo vieta stipriai parausta, patinsta, tampa karšta, pradeda pūliuoti ar atsiranda didėjantis skausmas.
- Skausmas nepraeina sugijus bėrimui arba trukdo miegoti, judėti, dirbti ir gyventi įprastai.
Jeigu abejojate, geriau pasitarti su gydytoju anksčiau. Juostinė pūslelinė dažnai sėkmingai gydoma, tačiau delsiant gali padidėti ilgalaikio nervinio skausmo, akių pažeidimo ar kitų komplikacijų rizika.
