Inkstų infarktas
Inkstų infarktas - tai ūmi būklė, kai dėl staigaus kraujo tiekimo nutrūkimo miršta inksto audinio dalis. Dažniausiai kaltininkas yra trombas arba embolas, užkimšęs inkstų arteriją. Ši būklė reikalauja neatidėliotinos pagalbos, nes laiku negydant galima netekti inksto funkcijos.
Inkstai yra pora pupelės formos organų, kurie filtruoja kraują, šalina atliekas ir reguliuoja skysčių bei elektrolitų pusiausvyrą. Kiekvienas inkstas aprūpinamas krauju per inkstų arteriją. Kai ši arterija arba viena iš jos šakų staiga užsikemša (dažniausiai kraujagyslės sienelės plyšusioje aterosklerozinėje plokštelėje susiformavusiu trombu arba embolu, atkilusiu iš širdies ar kitur), dalis inksto audinio lieka be deguonies ir maistinių medžiagų. Per kelias valandas prasideda audinių mirtis - infarktas. Pažeidimo dydis priklauso nuo užsikimšusios kraujagyslės kalibro: gali būti pažeistas visas inkstas arba tik nedidelis jo segmentas. Laiku neatkūrus kraujotakos, prarandama nuolatinė inksto funkcija.
- Staigus, stiprus skausmas šone arba apatinėje nugaros dalyje (dažnai vienpusis, panašus į inkstų dieglius).
- Šlapime gali būti kraujo (mikroskopinis arba matomas).
- Pykinimas, vėmimas, bendras silpnumas.
- Karščiavimas (ypač jei prie infarkto prisijungia infekcija).
- Aukštas kraujospūdis (dėl inksto išemijos sukelto renino išsiskyrimo).
- Sumažėjęs šlapimo kiekis (oligurija) arba visai nebėra šlapimo (anurija), jei pažeisti abu inkstai arba vienintelis funkcionuojantis inkstas.
Dažniausia inkstų infarkto priežastis yra tromboembolija - kraujagyslės užsikimšimas trombu, atkeliavusiu iš kitur. Pagrindinis embolų šaltinis yra širdis, ypač sergant prieširdžių virpėjimu, širdies vožtuvų ligomis arba po miokardo infarkto. Kita dažna priežastis - aterosklerozinė inkstų arterijos stenozė, kai ant plyšusios plokštelės susidaro trombas. Retesnės priežastys: kraujo krešėjimo sistemos sutrikimai (pvz., antifosfolipidinis sindromas), kraujagyslių uždegimai (vaskulitai), trauminis inkstų arterijos pažeidimas arba narkotikų (pvz., kokaino) vartojimas. Rizikos veiksniams priskiriama: senyvas amžius, aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, rūkymas, nutukimas, širdies ir kraujagyslių ligos.
Įtarus inkstų infarktą, pirmiausia atliekamas kraujo tyrimas: padidėjęs laktatdehidrogenazės (LDH) kiekis, taip pat gali būti padidėjęs kreatinino ir šlapalo lygis, rodantis inkstų funkcijos sutrikimą. Šlapimo tyrime dažnai randama eritrocitų. Pagrindinis vaizdinis tyrimas yra kompiuterinė tomografija su kontrastu (KT angiografija) - ji leidžia įvertinti inkstų arterijų praeinamumą ir pamatyti infarkto židinius. Taip pat gali būti atliekamas ultragarsinis Doplerio tyrimas, kuris parodo kraujotaką inkstų arterijose. Magnetinio rezonanso angiografija (MRA) naudojama rečiau, bet taip pat tinka diagnozei patvirtinti. Svarbu diferencijuoti nuo kitų ūmaus pilvo skausmo priežasčių - ureterolitiazės, pielonefrito, mezenterinės išemijos.
Gydymo tikslas - kuo greičiau atkurti kraujotaką ir išsaugoti inkstų funkciją. Pagrindiniai metodai: 1) Trombolizė - vaistų, tirpinančių trombą, skyrimas per veną; efektyviausia per pirmąsias 3-6 valandas nuo simptomų pradžios. 2) Perkutaninė angioplastika su stento implantacija - kateteriu per kraujagysles pasiekiama užsikimšusi vieta, balionu išplečiama ir paliekamas stentas. Šis metodas taikomas, jei trombolizė nepavyksta ar yra kontraindikacijų. 3) Chirurginis tromboembolektomija - atvira operacija, atliekama retai, kai kiti metodai neveiksmingi. Po ūmaus gydymo skiriami antikoaguliantai (pvz., varfarinas, rivaroksabanas) trombozės pasikartojimo prevencijai ir gretutinių ligų (pvz., prieširdžių virpėjimo) gydymas.
Inkstų infarktas yra neatidėliotina medicininė pagalba. Nedelsiant kvieskite greitąją pagalbą arba vykite į artimiausią priėmimo skyrių, jei: 1) jaučiate staigų, labai stiprų skausmą šone arba apatinėje nugaros dalyje (ypač vienpusį), 2) šlapime matote kraują, 3) vemiate, jaučiate silpnumą, 4) sergate širdies ritmo sutrikimu (pvz., prieširdžių virpėjimu) ir atsiranda minėti simptomai. Laiku nesikreipus, gali išsivystyti nuolatinis inkstų nepakankamumas, o infarkto židinys gali būti infekuotas, sukeliantis sepsį.
