Infekcinė mononukleozė
Infekcinė mononukleozė - tai virusinė liga, kurią dažniausiai sukelia Epšteino-Baro virusas. Ji ypač paplitusi tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų, o pagrindiniai požymiai - stiprus nuovargis, gerklės skausmas ir padidėję limfmazgiai. Nors liga gali būti varginanti, dauguma žmonių visiškai pasveikia per kelias savaites ar mėnesius.
Infekcinė mononukleozė - tai ūmi virusinė infekcija, kurią sukelia Epšteino-Baro virusas (EBV), priklausantis herpeso virusų šeimai. Virusas pirmiausia pažeidžia limfinę sistemą - tonziles, limfmazgius, blužnį ir kepenis. Užsikrėtus, virusas lieka organizme visą gyvenimą, tačiau dažniausiai būna neaktyvus. Liga dar vadinama „bučinių liga“, nes lengvai plinta per seiles. Svarbu žinoti, kad mononukleozė nėra pavojinga nėščiosioms, jei jos jau buvo persirgusios, tačiau pirmą kartą užsikrėtus nėštumo metu gali kilti pavojus vaisiui.
- Bendras silpnumas ir nuovargis (gali trukti savaites)
- Kūno temperatūros pakilimas iki 38-40°C
- Galvos ir raumenų skausmas
- Apetito praradimas
- Stiprus gerklės skausmas, dažnai su baltomis apnašomis ant tonzilių
- Padidėję jautrūs limfmazgiai kakle, pažastyse, kirkšnyse
- Odos bėrimas (ypač jei vartojami antibiotikai, pvz., ampicilinas)
- Kepenų ir blužnies padidėjimas (gali sukelti diskomfortą pilve)
- Sąnarių skausmas ir akių paraudimas
Pagrindinė priežastis - Epšteino-Baro viruso užkrėtimas. Virusas plinta per tiesioginį sąlytį su seilėmis: bučiuojantis, dalijantis gėrimais ar indais, kosint, čiaudint. Rizikos veiksniai: amžius (dažniausiai serga 15-25 metų asmenys), susilpnėjęs imunitetas, didelės žmonių grupės (mokyklos, universitetai, kareivinės). Užsikrėtus, virusas inkubacinis laikotarpis trunka 4-6 savaites. Dauguma suaugusiųjų jau yra persirgę, todėl antro karto rizika maža, tačiau virusas gali reaguoti imuniteto sutrikimų metu.
Diagnozė pradedama nuo anamnezės ir fizinio ištyrimo (gerklės, limfmazgių, blužnies). Laboratoriniai tyrimai: pilnas kraujo tyrimas - padidėjęs limfocitų kiekis ir netipiniai limfocitai. Specifinis serologinis tyrimas nustato antikūnus prieš EBV (VCA IgM ir IgG). Kartais atliekamas monospot testas. Šlapimo tyrimai gali parodyti lengvą kepenų pažeidimą. Svarbu atmesti streptokokinį tonzilitą, difteriją, citomegaloviruso infekciją. Jei simptomai neaiškūs, gali būti atliekamas EBV DNR tyrimas kraujyje.
Specifinio gydymo nėra - terapija yra simptominė ir palaikomoji. Rekomenduojama: poilsis (ypač pirmąsias 2-3 savaites), gausus skysčių vartojimas, karščiavimą ir skausmą malšinantys vaistai (paracetamolis, ibuprofenas). Antibiotikai nenaudingi prieš virusą, o ampicilinas ar amoksicilinas gali sukelti bėrimą. Gerklės skausmui palengvinti galima skalauti šiltu sūriu vandeniu ar naudoti pastiles. Sunkiais atvejais (blužnies plyšimo rizika, stiprus kvėpavimo sutrikimas) skiriami kortikosteroidai. Sportas ir sunkus fizinis krūvis draudžiami 3-4 savaites, nes gali sukelti blužnies traumą.
Būtina skubiai konsultuotis, jei: a) karščiavimas viršija 39°C ir trunka ilgiau nei 3 dienas, b) gerklės skausmas toks stiprus, kad sunku ryti net vandenį, c) atsiranda stiprus pilvo skausmas, ypač kairėje pusėje (blužnies plyšimo pavojus), d) kvėpavimas tampa apsunkintas, atsiranda stridoras, e) oda ar akys pagelsta (gelta), f) atsiranda stiprus galvos skausmas su kaklo rigidiškumu. Taip pat verta kreiptis, jei simptomai nepraeina per 2 savaites arba atsinaujina po pagerėjimo.
