Epšteino-Baro viruso DNR
Epšteino-Baro viruso (EBV) DNR tyrimas yra molekulinės genetikos metodas, leidžiantis nustatyti viruso genetinę medžiagą kraujyje ar kituose biologiniuose mėginiuose. Šis tyrimas padeda diagnozuoti ūminę ar lėtinę EBV infekciją, taip pat įvertinti viruso aktyvumą, pavyzdžiui, sergant infekcine mononukleoze ar su EBV susijusiomis onkologinėmis ligomis.
Funkcija
- Nustato aktyvią ar buvusią Epšteino-Baro viruso infekciją (EBV).
- Kiekybiškai įvertina viruso DNR kiekį, padedantį stebėti ligos eigą.
Kilmė
- Metodas pagrįstas polimerazės grandinine reakcija (PGR).
- Reagentai ir procedūros atitinka tarptautinius laboratorinius standartus.
Procedūra
- Iš venos paimamas kraujo mėginys (apie 5 ml).
- Mėginys apdorojamas laboratorijoje, išskiriant DNR.
- PGR metodu dauginami specifiniai EBV genomo fragmentai.
- Gautas signalas lyginamas su kalibravimo kreive, nustatant viruso DNR kiekį.
Priežastys
- Ūminė EBV infekcija (infekcinė mononukleozė).
- Lėtinė aktyvi EBV infekcija (pavyzdžiui, esant imunodeficitui).
- Su EBV susijusios ligos: limfoma (pvz., Burkitt limfoma), nazofaringinė karcinoma, limfoproliferacinė liga po transplantacijos.
- Reaktyvacija, kai virusas suaktyvėja esant nusilpusiam imunitetui.
Indikacijos
- Įtariama infekcinė mononukleozė (karščiavimas, gerkles skausmas, limfmazgių padidėjimas).
- Neaiškios kilmės karščiavimas ar nuovargis, ypač jauniems pacientams.
- Imunosupresija (pvz., po organų transplantacijos, ŽIV infekcija) viruso aktyvumui stebėti.
- Įtariamas su EBV susijęs vėžys ar limfoproliferacinė liga.
