IgA vaskulitas
IgA vaskulitas yra smulkiųjų kraujagyslių uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis odoje, sąnariuose, virškinamajame trakte ir inkstuose. Nors ši liga dažniau nustatoma vaikams ir daugeliu atvejų praeina be ilgalaikių pasekmių, inkstų pažeidimas gali vystytis tyliai, todėl svarbi gydytojo priežiūra ir šlapimo tyrimų kontrolė.
IgA vaskulitas - tai imuninės kilmės smulkiųjų kraujagyslių uždegimas. Anksčiau ši liga dažnai vadinta Henoch-Schönlein purpura, tačiau šiuolaikinėje medicinoje vis dažniau vartojamas pavadinimas IgA vaskulitas, nes jis tiksliau apibūdina ligos mechanizmą.
Sergant IgA vaskulitu, organizmo imuninė sistema gamina imunoglobulino A, sutrumpintai IgA, kompleksus. Jie nusėda smulkiose kraujagyslėse ir sukelia uždegimą. Dėl to kraujagyslių sienelės tampa pralaidesnės, gali atsirasti kraujosruvų odoje, sąnarių skausmų, pilvo skausmų, kraujo šlapime ar baltymo šlapime.
Dažniausiai pažeidžiamos šios sritys:
- oda - būdingas čiuopiamas purpurinis bėrimas, ypač ant kojų ir sėdmenų;
- sąnariai - gali skaudėti, patinti kelių, čiurnų, rečiau kitus sąnarius;
- virškinamasis traktas - galimi pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, kraujas išmatose;
- inkstai - gali atsirasti kraujo ar baltymo šlapime, kartais vystosi IgA vaskulito sukeltas nefritas.
Liga dažniausiai pasireiškia 3-15 metų vaikams, tačiau gali sirgti ir suaugusieji. Vaikams IgA vaskulitas dažnai būna savaime praeinantis, o suaugusiesiems inkstų pažeidimas paprastai vertinamas atidžiau, nes komplikacijų rizika gali būti didesnė.
- Čiuopiamas purpurinis bėrimas - smulkios ar susiliejančios violetinės, raudonos dėmelės, kurios neišnyksta paspaudus odą.
- Bėrimas dažniausiai atsiranda ant blauzdų, kulkšnių, pėdų, sėdmenų, kartais ant rankų.
- Sąnarių skausmas ar patinimas, ypač kelių ir čiurnų srityje.
- Pilvo skausmas, kuris gali būti spazminis, kartais stiprus ir pasikartojantis.
- Pykinimas, vėmimas, apetito sumažėjimas.
- Kraujas išmatose arba tamsios, deguto spalvos išmatos, jei kraujuoja virškinamasis traktas.
- Kraujas šlapime, kuris gali būti matomas arba nustatomas tik tyrimu.
- Baltymas šlapime, dažniausiai nustatomas šlapimo tyrimu.
- Šlapimas tampa rausvas, rusvas ar „arbatos“ spalvos.
- Atsiranda patinimų aplink akis, veide, blauzdose ar pėdose.
- Padidėja arterinis kraujospūdis.
- Šlapimo tyrime randama eritrocitų, baltymo ar cilindrų.
- Kartais žmogus nejaučia jokių simptomų, todėl kontroliniai šlapimo tyrimai yra labai svarbūs.
- Nuovargis, silpnumas.
- Nedidelis karščiavimas.
- Galvos skausmas ar bendras negalavimas.
- Vaikams - irzlumas, nenoras vaikščioti dėl sąnarių ar kojų skausmo.
Tiksli priežastis, kodėl vienam žmogui išsivysto IgA vaskulitas, o kitam - ne, nėra iki galo aiški. Manoma, kad liga prasideda tada, kai imuninė sistema į tam tikrą dirgiklį sureaguoja per stipriai ir susidaro IgA imuniniai kompleksai. Jie nusėda smulkiųjų kraujagyslių sienelėse ir sukelia uždegimą.
Dažniausi galimi provokuojantys veiksniai:
- viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, ypač peršalimas, angina, sinusitas;
- streptokokinės infekcijos;
- virusinės infekcijos;
- kai kurios bakterinės infekcijos;
- rečiau - vaistai, vakcinacija, vabzdžių įkandimai ar maisto alergenai;
- šaltasis metų laikas, kai dažnesnės kvėpavimo takų infekcijos.
Rizikos veiksniai:
- amžius - dažniausiai serga vaikai;
- lytis - berniukai serga šiek tiek dažniau nei mergaitės;
- neseniai persirgta infekcija;
- šeiminis polinkis imuninėms ar inkstų ligoms, nors IgA vaskulitas paprastai nėra tiesiogiai paveldima liga;
- suaugusiųjų amžius, nes suaugusiesiems dažniau reikia atidžiau vertinti inkstų pažeidimo riziką.
Svarbu suprasti: IgA vaskulitas nėra užkrečiamas. Užkrečiama gali būti tik infekcija, kuri, tikėtina, išprovokavo imuninę reakciją, bet pats kraujagyslių uždegimas nuo žmogaus žmogui neperduodamas.
IgA vaskulitas dažnai įtariamas pagal būdingą simptomų derinį: čiuopiamą purpurinį bėrimą, sąnarių skausmus, pilvo skausmus ir šlapimo tyrimo pokyčius. Gydytojas apžiūri odą, įvertina sąnarius, pamatuoja kraujospūdį, paklausia apie neseniai buvusias infekcijas, vaistus, pilvo skausmus ir šlapinimosi pokyčius.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
- bendras šlapimo tyrimas - ieškoma kraujo, baltymo, cilindrų;
- šlapimo baltymo ir kreatinino santykis arba paros baltymo kiekis šlapime - padeda įvertinti inkstų pažeidimo mastą;
- kraujo tyrimai - bendras kraujo tyrimas, C reaktyvusis baltymas, eritrocitų nusėdimo greitis, kreatininas, šlapalas, elektrolitai;
- kepenų funkcijos ir krešėjimo tyrimai, jei reikia atskirti nuo kitų bėrimo ar kraujavimo priežasčių;
- IgA koncentracija kraujyje - gali būti padidėjusi, bet normalus IgA kiekis ligos neatmeta;
- komplemento tyrimai, autoantikūnai ar infekcijų tyrimai - atliekami, kai reikia atmesti kitas vaskulito ar inkstų ligų priežastis.
Jei diagnozė neaiški arba bėrimas netipiškas, gali būti atliekama odos biopsija. Tiriant audinį imunofluorescencijos metodu, kraujagyslių sienelėse dažnai matomos IgA sankaupos.
Jei yra reikšmingas inkstų pažeidimas - didelis baltymo kiekis šlapime, blogėjanti inkstų funkcija, aukštas kraujospūdis ar ilgai išliekantys šlapimo pakitimai - gali būti reikalinga nefrologo konsultacija ir inksto biopsija. Šis tyrimas padeda tiksliai įvertinti uždegimo aktyvumą ir parinkti gydymą.
Pilvo skausmų atvejais gydytojas gali skirti pilvo organų echoskopiją. Ji ypač svarbi vaikams, jei įtariamos retos, bet rimtos komplikacijos, pavyzdžiui, žarnyno įsistatymas.
IgA vaskulito gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir nuo to, ar pažeisti inkstai. Daugeliui vaikų liga praeina per kelias savaites ar mėnesius, tačiau net ir pagerėjus savijautai reikia kurį laiką stebėti šlapimo tyrimus ir kraujospūdį.
Lengvesniais atvejais taikomas simptominis gydymas:
- poilsis ūmiu ligos laikotarpiu;
- pakankamas skysčių vartojimas, jei nėra gydytojo nurodymų riboti skysčius;
- skausmo ir karščiavimo mažinimas paracetamoliu;
- nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas, gali padėti sąnarių skausmui, tačiau jų reikėtų vengti, jei yra inkstų pažeidimas, kraujavimas iš virškinamojo trakto ar stiprūs pilvo skausmai.
Kortikosteroidai, tokie kaip prednizolonas, gali būti skiriami, kai yra stiprūs pilvo skausmai, ryškus sąnarių uždegimas, reikšmingas patinimas ar tam tikrais inkstų pažeidimo atvejais. Jie gali greičiau sumažinti uždegimą ir skausmą, tačiau nėra skiriami visiems, nes turi šalutinio poveikio riziką.
Jei pažeisti inkstai, gydymas planuojamas individualiai. Gali būti skiriami kraujospūdį ir baltymo išsiskyrimą su šlapimu mažinantys vaistai, pavyzdžiui, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai arba angiotenzino receptorių blokatoriai. Sunkesnio IgA vaskulito su nefritu atvejais nefrologas gali skirti imunosupresinį gydymą, pavyzdžiui, kortikosteroidus kartu su kitais imuninę sistemą slopinančiais vaistais.
Svarbi gydymo dalis - stebėjimas. Net jei bėrimas ir sąnarių skausmai išnyksta, šlapimo pokyčiai gali atsirasti vėliau. Todėl gydytojas paprastai rekomenduoja kartotinius šlapimo tyrimus ir kraujospūdžio matavimą kelis mėnesius, o kai kuriais atvejais - ilgiau.
Gyvensenos rekomendacijos:
- ūmiu laikotarpiu venkite intensyvaus fizinio krūvio, kol yra skausmas, karščiavimas ar ryškus bėrimas;
- nevartokite vaistų nuo skausmo savarankiškai, ypač jei šlapimo tyrimuose yra pakitimų;
- laikykitės gydytojo paskirto tyrimų grafiko;
- jei atsiranda tinimų ar padidėja kraujospūdis, kreipkitės pakartotinai nelaukdami kito suplanuoto vizito.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei atsiranda purpurinis, paspaudus neišnykstantis bėrimas, ypač kartu su sąnarių skausmu, pilvo skausmu ar šlapimo pakitimais. Vaikams toks bėrimas visada turėtų būti įvertintas mediko, nes svarbu atskirti IgA vaskulitą nuo kitų rimtų būklių.
Skubios pagalbos reikia, jei pasireiškia bent vienas iš šių požymių:
- labai stiprus ar didėjantis pilvo skausmas;
- vėmimas, ypač jei nepavyksta išlaikyti skysčių;
- kraujas išmatose arba juodos išmatos;
- kraujas šlapime, šlapimo kiekio sumažėjimas;
- veido, akių vokų, kojų ar pėdų tinimas;
- aukštas kraujospūdis, stiprus galvos skausmas, regos sutrikimai;
- mieguistumas, vangumas, sąmonės sutrikimas;
- karščiavimas ir greitai plintantis bėrimas;
- stiprus sėklidės skausmas berniukams;
- dusulys, krūtinės skausmas ar ryškus bendras silpnumas.
Pakartotinai kreipkitės į gydytoją ir tada, jei bėrimas grįžta, atsiranda naujų simptomų arba kontroliniame šlapimo tyrime nustatomas kraujas ar baltymas. Dauguma IgA vaskulito atvejų baigiasi gerai, tačiau saugiausia ligą stebėti nuosekliai, ypač dėl inkstų.
