IgA vaskulitas
IgA vaskulitas yra smulkiųjų kraujagyslių uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis vaikams, bet galintis išsivystyti ir suaugusiesiems. Liga paprastai atpažįstama pagal būdingą purpurinį bėrimą, sąnarių skausmus, pilvo simptomus ir galimą inkstų pažeidimą. Daugeliu atvejų eiga būna palanki, tačiau inkstų stebėjimas yra labai svarbus net tada, kai žmogus jaučiasi gana gerai.
IgA vaskulitas yra imuninės sistemos sukelta liga, kai smulkiose kraujagyslėse kaupiasi imunoglobulino A kompleksai. Šios sankaupos sukelia kraujagyslių sienelės uždegimą, todėl kraujagyslės tampa pralaidesnės, aplinkiniuose audiniuose atsiranda kraujo išsiliejimų, patinimas ir skausmas.
Dažniausiai pažeidžiamos odos, sąnarių, virškinamojo trakto ir inkstų smulkiosios kraujagyslės. Odoje tai pasireiškia pakilusiu, spaudžiant neišnykstančiu rausvai violetiniu bėrimu, dažniausiai ant blauzdų, sėdmenų ir aplink sąnarius. Sąnariuose uždegimas sukelia skausmą, patinimą ir judesių ribotumą. Virškinamajame trakte gali atsirasti spazminis pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ar kraujo priemaišų išmatose. Inkstų pažeidimas kartais būna nepastebimas be tyrimų, todėl šlapimo ir kraujospūdžio kontrolė yra būtina.
IgA vaskulitas nėra užkrečiama liga. Tai nėra vėžys ir dažniausiai nėra lėtinė visą gyvenimą trunkanti būklė. Vaikams liga neretai praeina per kelias savaites, tačiau kai kuriems pacientams simptomai gali kartotis bangomis. Suaugusiesiems eiga kartais būna sunkesnė, ypač jei pažeidžiami inkstai.
- Rausvai violetinis, smulkus ar susiliejantis bėrimas, kuris neišnyksta paspaudus odą.
- Bėrimas dažniausiai atsiranda ant blauzdų, pėdų, sėdmenų, rečiau ant rankų ar liemens.
- Kulkšnių, kelių, riešų ar alkūnių skausmas, patinimas, jautrumas judinant.
- Bendras silpnumas, nuovargis, kartais nedidelis karščiavimas.
- Priepuolinis, spazminis pilvo skausmas, dažnai aplink bambą.
- Pykinimas, vėmimas, apetito sumažėjimas.
- Viduriavimas arba kraujo priemaišos išmatose.
- Retais atvejais - žarnyno invaginacija, kai viena žarnos dalis įslenka į kitą ir sukelia stiprų skausmą.
- Kraujas šlapime, kuris gali būti matomas arba nustatomas tik šlapimo tyrimu.
- Baltymas šlapime.
- Padidėjęs kraujospūdis.
- Tinimai aplink akis, pėdose ar blauzdose.
- Sumažėjęs šlapimo kiekis sunkesniais atvejais.
- Kapšelio skausmas ar patinimas berniukams.
- Galvos skausmas, dirglumas ar vangumas.
- Kraujosruvos ar didesnės odos pažaidos esant intensyvesniam kraujagyslių uždegimui.
Tiksli priežastis, kodėl išsivysto IgA vaskulitas, ne visada aiški. Dažniausiai liga prasideda po imuninę sistemą suaktyvinusio įvykio. Tai gali būti viršutinių kvėpavimo takų infekcija, gerklės uždegimas, virusinė liga ar kita nesunki infekcija. Po jos imuninė sistema ima gaminti IgA antikūnus, kurie kai kuriems žmonėms sudaro imuninius kompleksus ir nusėda smulkiose kraujagyslėse.
Riziką gali didinti:
- amžius - dažniausiai serga 3-15 metų vaikai;
- vyriška lytis - berniukai serga šiek tiek dažniau;
- neseniai persirgta kvėpavimo takų, žarnyno ar kita infekcija;
- šaltasis metų laikas, kai dažnesnės virusinės infekcijos;
- kai kurie vaistai ar skiepai - labai retai, dažniausiai kaip imuninės sistemos suaktyvėjimo veiksnys;
- individualus imuninės sistemos polinkis.
Svarbu suprasti, kad IgA vaskulitas dažniausiai nėra paveldimas tiesiogine prasme. Šeimoje gali būti tam tikras imuninės sistemos jautrumas, tačiau tai nereiškia, kad liga būtinai pasikartos broliams, seserims ar vaikams. Taip pat liga neatsiranda dėl netinkamos priežiūros, mitybos klaidų ar fizinio aktyvumo.
IgA vaskulitas dažnai nustatomas pagal būdingą klinikinį vaizdą: purpurinį bėrimą apatinėse galūnėse, sąnarių skausmą, pilvo simptomus ir šlapimo pakitimus. Gydytojas įvertina, kada prasidėjo simptomai, ar neseniai buvo infekcija, kokie vaistai vartoti, ar yra pilvo skausmas, kraujavimas, tinimai ar padidėjęs kraujospūdis.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
- bendras šlapimo tyrimas - kraujui ir baltymui šlapime nustatyti;
- šlapimo baltymo ir kreatinino santykis - inkstų pažeidimo laipsniui įvertinti;
- kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, kreatininas, šlapalas, elektrolitai, uždegimo rodikliai, kartais IgA kiekis;
- kraujospūdžio matavimas kiekvieno apsilankymo metu;
- išmatų tyrimas dėl slapto kraujo, jei yra pilvo skausmas ar virškinimo simptomai;
- pilvo echoskopija, jei skausmas stiprus, užsitęsęs arba įtariamos komplikacijos;
- odos biopsija, kai bėrimas netipiškas arba diagnozė neaiški;
- inkstų biopsija, jei yra ryškus ar ilgalaikis baltymas šlapime, blogėja inkstų funkcija arba įtariamas sunkesnis inkstų uždegimas.
Kartais prireikia atmesti kitas ligas, pavyzdžiui, kraujo krešėjimo sutrikimus, meningokokinę infekciją, kitų tipų vaskulitus, trombocitų sumažėjimą ar sistemines autoimunines ligas.
IgA vaskulitas dažniausiai gydomas pagal simptomų sunkumą. Lengvesniais atvejais pakanka poilsio, pakankamo skysčių vartojimo, skausmo ir karščiavimo kontrolės bei reguliaraus stebėjimo. Bėrimas pats savaime paprastai nėra pavojingas, tačiau jis padeda suprasti, kad kraujagyslių uždegimas aktyvus.
Sąnarių ar pilvo skausmui malšinti gali būti skiriamas paracetamolis. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali padėti sąnarių skausmui, tačiau jų vartojimas turi būti atsargus, ypač jei yra inkstų pažeidimo požymių, dehidratacija, vėmimas ar kraujavimas iš virškinamojo trakto.
Gliukokortikoidai gali būti skiriami, kai pilvo skausmas stiprus, yra ryškus sąnarių uždegimas, kapšelio patinimas ar kiti sunkesni simptomai. Jie gali greičiau sumažinti uždegimą ir skausmą, tačiau ne visada apsaugo nuo inkstų pažeidimo, todėl stebėjimas vis tiek būtinas.
Jei pažeidžiami inkstai, gydymą dažnai prižiūri vaikų nefrologas arba nefrologas. Gali būti skiriami kraujospūdį ir baltymą šlapime mažinantys vaistai, o sunkesniais atvejais - imuninę sistemą slopinantys vaistai. Tokie sprendimai priimami individualiai, įvertinus tyrimus ir ligos eigą.
Gydymo metu svarbu reguliariai kartoti šlapimo tyrimus ir matuoti kraujospūdį kelis mėnesius po ligos pradžios, nes inkstų pakitimai gali atsirasti vėliau nei bėrimas.
Į gydytoją reikėtų kreiptis visada, kai atsiranda spaudžiant neišnykstantis violetinis bėrimas, ypač jei kartu skauda sąnarius, pilvą ar vaikas neseniai sirgo infekcija. Net jei savijauta nebloga, būtina atlikti šlapimo tyrimą ir pamatuoti kraujospūdį.
Skubios pagalbos reikia, jei atsiranda:
- labai stiprus ar didėjantis pilvo skausmas;
- vėmimas su krauju arba juodos, kraujingos išmatos;
- ryškus vangumas, mieguistumas, sąmonės sutrikimas;
- dusulys, stiprus silpnumas ar išplitęs kraujavimas odoje;
- sumažėjęs šlapimo kiekis, veido ar kojų tinimas;
- stiprus galvos skausmas, traukuliai;
- aukštas karščiavimas ir greitai plintantis bėrimas;
- kapšelio skausmas ar patinimas berniukams.
Po diagnozės svarbu laikytis kontrolinių vizitų grafiko. Dažnai pirmomis savaitėmis šlapimas tikrinamas dažniau, vėliau - rečiau, tačiau stebėjimas gali tęstis kelis mėnesius. Tai padeda laiku pastebėti inkstų pakitimus ir pradėti gydymą, kol dar nėra negrįžtamos žalos.
