Hidatidinis apgamas
Hidatidinis apgamas - tai reta nėštumo komplikacija, kai placentos ląstelės pradeda nekontroliuojamai augti, sudarydamos į vynuoges panašias pūsleles. Nors tai nėra vėžys, ši būklė reikalauja skubaus gydymo ir ilgalaikio stebėjimo, nes kai kuriais atvejais gali išsivystyti į piktybinį naviką.
Hidatidinis apgamas (lot. mola hydatidosa) yra gerybinė gestacinio trofoblasto liga, atsirandanti dėl netinkamo apvaisinimo. Normaliai vystantis placenta, susidaro vaisiaus audiniai, tačiau šios būklės atveju vaisius nesusiformuoja arba žūva ankstyvoje stadijoje, o placentos gaureliai išsipučia į skysčiu užpildytas pūsleles. Šis darinys greitai auga ir gali užpildyti gimdos ertmę, sukeldamas kraujavimą, padidėjusį gimdos dydį ir hormoninius pokyčius. Hidatidinis apgamas nėra vėžys, tačiau turi polinkį invazuoti į gimdos sienelę ir kai kuriais atvejais virsti piktybiniu trofoblastiniu naviku.
- Kraujavimas iš makšties pirmojo nėštumo trimestro metu (dažniausiai tamsiai rudas kraujas)
- Gimda yra didesnė, nei turėtų būti pagal nėštumo amžių
- Stiprus pykinimas ir vėmimas (hiperemezė)
- Aukštas kraujospūdis ankstyvuoju laikotarpiu
- Preeklampsijos požymiai (baltymas šlapime, edemos)
- Hipertiroidizmo simptomai (prakaitavimas, tachikardija, karščio netoleravimas)
- Gabalinis gimdos augimas skausmas pilvo apačioje
- Laboratoriniai rodikliai: labai padidėjęs žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) kiekis kraujyje
Hidatidinis apgamas atsiranda dėl genetinės anomalijos apvaisinimo metu. Visiškas apgamas (kompleksinis) susidaro, kai apvaisina tuščią kiaušinėlį du spermatozoidai (46,XX arba 46,XY) - vaisius neturi motinos genetinės medžiagos. Dalinis apgamas atsiranda, kai normalų kiaušinėlį apvaisina du spermatozoidai (69 chromosomos). Rizikos veiksniai: motinos amžius (<20 ar >40 metų), ankstesnis hidatidinis apgamas (rizika padidėja 10-20 kartų), mitybos trūkumai (vitamino A ir karotino stoka).
Įtarti hidatidinį apgamą padeda ultragarsinis tyrimas, kuris rodo būdingą „sniego dribsnių“ ar „vynuogių kekės“ vaizdą gimdos ertmėje - nėra vaisiaus, o vietoje placentos yra daug mažų pūslelių. Kraujo tyrimu nustatomas itin aukštas hCG kiekis, kuris neproporcingai didelis, palyginti su nėštumo trukme. Diagnozę patvirtina histologinis gimdos evakuacijos metu pašalintų audinių tyrimas. Po gydymo reguliariai stebima hCG koncentracija, siekiant užtikrinti, kad liga neprogresuoja.
Pagrindinis gydymo būdas - chirurginis gimdos turinio pašalinimas (evakuacija) vakuumine aspiracija, po kurios atliekamas gimdos sienelės kiuretažas (grandymas). Jei liga plinta (invazinis apgamas) arba metastazuoja, taikoma chemoterapija (dažniausiai metotreksatu arba daktinomicinu). Po gydymo būtinas ilgalaikis stebėjimas: kraujo tyrimai hCG kiekiui nustatyti kas savaitę, kol jis tampa neaptinkamas, vėliau - kas mėnesį 6-12 mėnesių. Nėštumas rekomenduojamas tik po 6-12 mėnesių stebėjimo, kai hCG yra normalus.
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei nėštumo metu pastebėjote kraujavimą iš makšties (ypač pirmąjį trimestrą), gimda auga greičiau nei tikėtasi, dažnai pyksta ir vemiate, arba slagai jaučiate skausmą pilvo apačioje. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į aukštą kraujospūdį. Jei jau buvo gydytas hidatidinis apgamas, privaloma reguliariai tikrinti hCG lygį - bet koks jo padidėjimas po normalaus sumažėjimo reikalauja skubios gydytojo konsultacijos.
