Herpetiforminis dermatitas
Herpetiforminis dermatitas yra lėtinė autoimuninė odos liga, glaudžiai susijusi su glitimo netoleravimu ir celiakija. Ji dažniausiai pasireiškia labai intensyviai niežtinčiais bėrimais, pūslelėmis ir nukasymais, kurie gali stipriai trikdyti miegą bei kasdienį gyvenimą. Nors liga gali atrodyti kaip infekcija ar alergija, jos esmė - imuninės sistemos reakcija į glitimą, todėl tinkamai gydant galima pasiekti gerą kontrolę.
Herpetiforminis dermatitas yra autoimuninė pūslinė odos liga, laikoma odine celiakijos išraiška. Tai reiškia, kad žmogaus imuninė sistema neįprastai reaguoja į glitimą - baltymą, esantį kviečiuose, rugiuose ir miežiuose. Dėl šios reakcijos organizme susidaro antikūnai, kurie gali kauptis odoje, ypač smulkiuose odos speneliuose. Ten prasideda uždegimas, formuojasi smulkios pūslelės, papulės ir itin niežtintys bėrimai.
Svarbu žinoti, kad Herpetiforminis dermatitas nėra sukeltas pūslelinės viruso ir nėra užkrečiamas. Pavadinimas susijęs tik su tuo, kad bėrimas kartais primena smulkias grupuotas pūsleles.
Dažniausiai pažeidžiama oda alkūnių, kelių, sėdmenų, juosmens, pečių, galvos plaukuotosios dalies srityse. Bėrimai paprastai būna simetriški - atsiranda abiejose kūno pusėse. Dalis žmonių kartu turi virškinimo simptomų, tačiau ne visada. Net jei pilvo skausmo, viduriavimo ar svorio kritimo nėra, plonojoje žarnoje vis tiek gali būti celiakijai būdingų pakitimų.
- Labai stiprus niežėjimas, dažnai prasidedantis dar prieš matomą bėrimą.
- Smulkios pūslelės, papulės ar raudoni iškilę bėrimai, dažniausiai grupėmis.
- Nukasymai, šašeliai ir odos įtrūkimai dėl intensyvaus kasymosi.
- Simetriškas bėrimas ant alkūnių, kelių, sėdmenų, nugaros, pečių ar galvos odos.
- Deginimo, dilgčiojimo ar perštėjimo pojūtis pažeistose vietose.
- Pilvo pūtimas, viduriavimas arba nepastovus tuštinimasis.
- Geležies stokos mažakraujystė, nuovargis, silpnumas.
- Svorio kritimas arba prastesnis maisto medžiagų pasisavinimas.
- Vitamino D, folio rūgšties ar vitamino B12 trūkumas.
- Kartais - jokių virškinimo nusiskundimų, nepaisant žarnyno pažeidimo.
- Simptomai gali kartotis bangomis: pagerėti ir vėl paūmėti.
- Paūmėjimus dažnai provokuoja glitimo vartojimas, net ir nedideli kiekiai.
- Negydant bėrimai gali tęstis mėnesiais ar metais.
- Po gydymo pradžios oda paprastai gerėja, tačiau visiškas stabilumas gali užtrukti.
Pagrindinė priežastis - imuninės sistemos reakcija į glitimą genetiškai linkusiems žmonėms. Suvalgius glitimo, imuninė sistema pradeda gaminti specifinius antikūnus. Jie susiję su fermentais, vadinamais audinių transgliutaminaze ir epidermio transgliutaminaze. Antikūnų sankaupos odoje sukelia uždegimą ir pūslelių susidarymą.
Riziką didina genetinis polinkis. Herpetiforminis dermatitas dažniau pasitaiko žmonėms, turintiems HLA-DQ2 arba HLA-DQ8 genetinius žymenis. Šie žymenys taip pat būdingi celiakijai, todėl liga gali kartotis šeimose.
Kiti rizikos veiksniai:
- celiakija arba jos atvejai šeimoje;
- kitos autoimuninės ligos, pavyzdžiui, autoimuninis tiroiditas, 1 tipo cukrinis diabetas;
- ilgalaikis glitimo vartojimas esant genetiniam polinkiui;
- vyriška lytis ir suaugęs amžius, nors liga gali pasireikšti ir moterims bei vaikams.
Svarbu pabrėžti, kad Herpetiforminis dermatitas nėra netinkamos higienos, streso ar odos infekcijos pasekmė. Stresas gali sustiprinti niežėjimo pojūtį ar pabloginti savijautą, tačiau jis nėra pagrindinė ligos priežastis.
Diagnozę paprastai nustato gydytojas dermatologas, įvertinęs bėrimo pobūdį, vietą, niežėjimo intensyvumą ir ligos istoriją. Kadangi Herpetiforminis dermatitas gali priminti egzemą, alerginį kontaktinį dermatitą, niežus, pūslines ligas ar vabzdžių įkandimus, vien apžiūros dažnai nepakanka.
Svarbiausias tyrimas - odos biopsija su tiesiogine imunofluorescencija. Nedidelis odos gabalėlis paimamas iš šalia bėrimo esančios, dar nepažeistos odos. Laboratorijoje ieškoma grūdėtų imunoglobulino A sankaupų odos speneliuose. Tai labai būdingas Herpetiforminis dermatitas požymis.
Taip pat atliekami kraujo tyrimai:
- antikūnai prieš audinių transgliutaminazę IgA;
- endomiziumo antikūnai IgA;
- bendras imunoglobulino A kiekis, nes jo trūkumas gali iškreipti tyrimų rezultatus;
- bendras kraujo tyrimas, feritinas, vitaminas D, folio rūgštis, vitaminas B12, kepenų fermentai.
Jei įtariama celiakija arba reikia įvertinti žarnyno pažeidimą, gali būti rekomenduojama gastroenterologo konsultacija ir viršutinė endoskopija su plonosios žarnos biopsija. Labai svarbu prieš tyrimus nepradėti griežtos beglitimės dietos savarankiškai, nes antikūnų kiekis gali sumažėti ir diagnozę bus sunkiau patvirtinti.
Pagrindinis ir ilgalaikis gydymas - griežta beglitimė dieta visam gyvenimui. Reikia vengti kviečių, rugių, miežių ir produktų, kuriuose gali būti jų pėdsakų. Tai ne tik mažina odos bėrimus, bet ir saugo plonąją žarną, padeda geriau pasisavinti maisto medžiagas, mažina celiakijos komplikacijų riziką.
Odos simptomai, ypač niežėjimas, pradėjus dietą gali mažėti lėtai. Kartais prireikia kelių mėnesių ar net ilgesnio laikotarpio, kol bėrimai visiškai nurimsta. Todėl pradžioje gydytojas gali skirti vaistų greitesnei simptomų kontrolei.
Dažniausiai vartojamas vaistas yra dapsonas. Jis gali labai greitai sumažinti niežėjimą ir naujų bėrimų atsiradimą, kartais per kelias dienas. Tačiau šis vaistas turi galimų šalutinių poveikių, todėl prieš skiriant ir gydymo metu atliekami kraujo tyrimai, kepenų funkcijos tyrimai, kartais vertinamas gliukozės-6-fosfato dehidrogenazės aktyvumas. Gydytojas stebi dėl mažakraujystės, methemoglobinemijos, kepenų pažeidimo ar kitų nepageidaujamų reakcijų.
Jei dapsonas netinka, gali būti svarstomi kiti vaistai, pavyzdžiui, sulfapiridinas ar sulfasalazinas. Vietiniai kortikosteroidai ir niežėjimą mažinančios priemonės gali palengvinti simptomus, bet jie nepakeičia beglitimės dietos.
Praktiniai žingsniai:
- konsultacija su dietologu, išmanančiu celiakiją;
- maisto etikečių skaitymas ir kryžminės taršos vengimas;
- reguliarūs kraujo tyrimai ir mitybos nepakankamumo korekcija;
- odos priežiūra švelniais prausikliais, drėkinamaisiais kremais, kasymosi mažinimas;
- ilgalaikė dermatologo ir, jei reikia, gastroenterologo priežiūra.
Į gydytoją verta kreiptis, jei atsirado pasikartojantis, labai niežtintis bėrimas, ypač alkūnių, kelių, sėdmenų, nugaros ar galvos odos srityse. Kuo anksčiau patvirtinama diagnozė, tuo greičiau galima pradėti tinkamą gydymą ir išvengti nereikalingo antibiotikų, priešgrybelinių ar alergijai skirtų vaistų vartojimo.
Skubiau kreipkitės, jei:
- bėrimas greitai plinta arba atsiranda daug pūslių;
- oda parausta, patinsta, tampa karšta, atsiranda pūlių ar karščiavimas - tai gali rodyti infekciją;
- niežėjimas toks stiprus, kad neleidžia miegoti;
- kartu yra ryškus svorio kritimas, užsitęsęs viduriavimas, kraujas išmatose, stiprus pilvo skausmas;
- jau vartojate dapsoną ir atsirado dusulys, mėlynuojančios lūpos, stiprus silpnumas, tamsus šlapimas, gelta ar neįprastas kraujavimas.
Jei įtariamas Herpetiforminis dermatitas, neskubėkite savarankiškai pradėti beglitimės dietos iki konsultacijos ir tyrimų, nebent gydytojas jau nurodė kitaip. Teisinga diagnostika padeda pasirinkti saugiausią ir veiksmingiausią gydymo planą.
