Anti-BP230 antikūnai
Anti-BP230 antikūnai yra autoantikūnai, nukreipti prieš epidermio bazinės membranos baltymą BP230. Šie antikūnai yra pagrindinis laboratorinis žymuo diagnozuojant pūslinę pemfigoidą (BP) - autoimuninę odos ligą, pasireiškiančią pūslėmis. Tyrimas atliekamas siekiant patvirtinti diagnozę ir stebėti gydymo efektyvumą.
Apibrėžimas
- Anti-BP230 antikūnai (anksčiau vadinti BPAg2 antikūnais) yra autoantikūnai prieš BP230 baltymą - hemidesmosomų komponentą, svarbų odos bazinės membranos vientisumui. Šie antikūnai provokuoja imuninį atsaką, sukeliantį pūslių susidarymą.
Funkcija
- Jie prisijungia prie BP230 baltymo ir aktyvuoja komplemento sistemą, dėl to atsiranda vietinis uždegimas, ląstelių atsiskyrimas ir pūslės. Anti-BP230 antikūnai dažnai nustatomi kartu su Anti-BP180 antikūnais, kurie laikomi specifiškesniais pūslinei pemfigoidui.
Paplitimas
- Anti-BP230 antikūnai randama apie 60-80 % sergančiųjų pūsline pemfigoidu. Jie taip pat gali būti teigiami sergant kitomis autoimuninėmis pūslinėmis ligomis, pvz., pūsline vilklige, arba esant gestacinei pemfigoidui (nėščiųjų pūslinei ligai).
Procedūra
- Anti-BP230 antikūnai nustatomi atliekant kraujo tyrimą (serologinį ELISA tyrimą). Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau rekomenduojama kraujo duoti nevalgius. Prieš tyrimą gydytojas gali patarti laikinai nutraukti imunosupresinius vaistus, jei tai leidžia ligos eiga.
Tyrimo metodas
- Dažniausiai naudojamas rekombinantinis BP230 baltymo ELISA tyrimas. Rezultatai pateikiami kiekybiškai (U/ml), leidžiantys vertinti antikūnų koncentraciją ir stebėti pokyčius gydymo metu. Retkarčiais gali būti naudojamas netiesioginės imunofluorescencijos metodas.
Pūslinė pemfigoidas (BP)
- Pagrindinė padidėjimo priežastis yra pūslinė pemfigoidas - autoimuninė pūslinė odos liga. Anti-BP230 antikūnų lygis dažniausiai koreliuoja su ligos aktyvumu: didėja paūmėjimo metu ir mažėja remisijos arba efektyviai gydant gliukokortikoidais ar kitais imunosupresantais.
Gestacinė pemfigoidas
- Nėščiųjų pūslinė pemfigoidas (GP) - reta liga, pasireiškianti nėštumo metu. Šiuo atveju Anti-BP230 antikūnai taip pat gali būti padidėję, nors dažniau nustatomi Anti-BP180 antikūnai.
Kitos autoimuninės būklės
- Kartais Anti-BP230 antikūnai gali būti teigiami sergant pūsline vilklige (epidermolysis bullosa acquisita), pemfigusu, opinio kolito metu arba rečiau - sergant psoriaze ir kitais uždegiminiais odos susirgimais.
Klinikinė reikšmė
- Padidėjęs Anti-BP230 antikūnų lygis rodo prolonguotą autoimuninį atsaką. Jis gali būti naudojamas stebėti ligos progresavimui ir gydymo efektyvumui, tačiau nėra vienintelis diagnostinis kriterijus - būtina kompleksinė vertinimas su klinikiniais duomenimis.
Įtariama pūslinė pemfigoidas
- Tyrimas skiriamas, kai pacientui atsiranda įtartinos pūslės (dažnai niežtinčios) ant odos, ypač liemens, galūnių raukšlėse ar gleivinėse. Tai padeda atskirti pūslinę pemfigoidą nuo kitų pūslinių ligų (pvz., pemfiguso).
Ligos aktyvumo vertinimas
- Anti-BP230 antikūnų tyrimas naudojamas stebėti ligos eigą: didėjantis lygis rodo paūmėjimą, o mažėjantis - gerą atsaką į gydymą. Rekomenduojama kartoti kas 2-3 mėnesius aktyvios ligos metu.
Diferencinė diagnostika
- Kartu su Anti-BP180 antikūnais šis tyrimas padeda diferencijuoti autoimunines pūslinės ligas. Jis taip pat gali būti naudingas esant neaiškiai odos ligai su pūslėmis ar erozijomis.
Specialistai
- Tyrimą dažniausiai skiria dermatologas ar imunologas. Konsultuojantis gydytojas gali būti ir alergologas, jei yra įtarimų dėl alerginės kilmės pūslių.
| Bendra | Normalus Anti-BP230 antikūnų lygis paprastai yra < 9 U/mL (vienetai gali skirtis pagal konkretų ELISA testą). Kai kurios laboratorijos naudoja savo ribas, todėl rezultatus būtina vertinti pagal pridedamas normos vertes. Teigiamas laikomas > 9 U/mL, o ribinis - 7-9 U/mL. |
|---|---|
| Vyrams | Vyrams normos atitinka bendrą suaugusiųjų normą (< 9 U/mL). |
| Moterims | Moterims normos taip pat atitinka bendrą suaugusiųjų normą (< 9 U/mL). |
