Herpes zoster
Herpes zoster - tai skausminga virusinė liga, dažniau vadinama juostine pūsleline. Ji atsiranda tada, kai po vaikystėje persirgtų vėjaraupių organizme likęs varicella zoster virusas vėl suaktyvėja ir pažeidžia nervus bei odą. Laiku atpažinus ligą ir pradėjus gydymą, galima sumažinti skausmą, bėrimų trukmę ir ilgalaikių komplikacijų riziką.
Herpes zoster yra varicella zoster viruso sukeliama liga. Tas pats virusas pirmą kartą patekęs į organizmą sukelia vėjaraupius. Persirgus vėjaraupiais, virusas neišnyksta visiškai - jis lieka neaktyvios būsenos nervų mazguose, dažniausiai šalia nugaros smegenų arba galvinių nervų.
Daug metų virusas gali nesukelti jokių simptomų. Tačiau nusilpus imuninei sistemai, vyresniame amžiuje, patiriant stiprų stresą ar sergant kitomis ligomis, virusas gali vėl suaktyvėti. Tuomet jis keliauja nervo eiga į odą ir sukelia uždegimą. Dėl to atsiranda deginantis, duriantis ar maudžiantis skausmas ir būdingas pūslelinis bėrimas vienoje kūno pusėje.
Dažniausiai Herpes zoster pažeidžia krūtinės, juosmens, pilvo ar veido sritį. Bėrimas paprastai išsidėsto juostos pavidalu, pagal vieno nervo inervuojamą odos plotą, vadinamą dermatomu. Liga dažniausiai nėra pavojinga gyvybei, tačiau gali būti labai skausminga, o kai kuriems žmonėms po bėrimo išnykimo ilgai išlieka nervinis skausmas - poherpetinė neuralgija.
Ypač svarbu rimtai vertinti Herpes zoster, kai bėrimai atsiranda veide, aplink akį, ausį, kai serga imunitetą slopinantys pacientai arba kai bėrimai išplinta plačiau nei įprasta.
- Deginantis, dilgčiojantis, duriantis ar maudžiantis skausmas vienoje kūno pusėje.
- Odos jautrumas prisilietimui, net kai bėrimo dar nematyti.
- Niežėjimas, tempimo ar tirpimo pojūtis būsimo bėrimo vietoje.
- Bendras silpnumas, nuovargis, kartais nedidelė temperatūra.
- Galvos skausmas ar šaltkrėtis, ypač ligos pradžioje.
- Paraudusi oda, ant kurios susidaro grupelėmis išsidėsčiusios skaidraus skysčio pripildytos pūslelės.
- Bėrimas dažniausiai būna vienpusis ir neperžengia kūno vidurio linijos.
- Pūslelės per kelias dienas drumstėja, plyšta, džiūsta ir pasidengia šašeliais.
- Dažniausios vietos - krūtinė, nugara, pilvas, juosmuo, kaklas, veidas.
- Bėrimo sritis gali būti labai skausminga, jautri drabužių prisilietimui ar vandeniui.
- Bėrimai aplink akį, akies paraudimas, skausmas, šviesos baimė ar regėjimo pablogėjimas.
- Ausies skausmas, veido raumenų silpnumas, galvos svaigimas ar klausos pablogėjimas.
- Išplitę bėrimai keliuose kūno plotuose, ypač nusilpus imunitetui.
- Labai stiprus, nepraeinantis nervinis skausmas po bėrimų sugijimo.
- Pūliavimas, didėjantis paraudimas, karštis ar tinimas, galintys rodyti bakterinę odos infekciją.
Herpes zoster priežastis yra ne naujas užsikrėtimas iš išorės, o organizme jau esančio varicella zoster viruso suaktyvėjimas. Žmogus, kuris niekada nesirgo vėjaraupiais ir nebuvo skiepytas nuo vėjaraupių, Herpes zoster tiesiogiai nesusirgs, tačiau kontaktuodamas su aktyviomis pūslelėmis gali užsikrėsti vėjaraupiais.
Didžiausias rizikos veiksnys yra amžius. Herpes zoster dažniau pasireiškia vyresniems nei 50 metų žmonėms, nes imuninė sistema natūraliai silpnėja. Rizika dar labiau padidėja po 60-70 metų.
Kiti svarbūs rizikos veiksniai:
• nusilpęs imunitetas dėl onkologinių ligų, ŽIV infekcijos, organų transplantacijos ar kitų sunkių būklių;
• gydymas imunitetą slopinančiais vaistais, pavyzdžiui, kortikosteroidais, chemoterapija, biologine terapija;
• lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, lėtinės inkstų ar plaučių ligos;
• didelis fizinis ar emocinis stresas, miego stoka, išsekimas;
• neseniai persirgtos infekcijos ar operacijos;
• anksčiau persirgti vėjaraupiai.
Herpes zoster nėra laikoma labai užkrečiama liga, tačiau kol pūslelės šlapios ir neužsidengusios šašais, virusas gali plisti tiesioginio kontakto metu. Pavojingiausia tai nėščiosioms, naujagimiams ir žmonėms, kurių imunitetas labai nusilpęs, jeigu jie nėra sirgę vėjaraupiais ar neturi imuniteto.
Dažniausiai Herpes zoster gydytojas nustato pagal būdingus simptomus: vienpusį skausmingą bėrimą, pūsleles ir jų išsidėstymą pagal nervo eigą. Labai svarbi ir paciento istorija - ar anksčiau sirgo vėjaraupiais, kada prasidėjo skausmas, ar yra imunitetą silpninančių ligų ar vaistų.
Apžiūros metu gydytojas įvertina bėrimo vietą, išplitimą, ar nėra akių, ausų, veido nervų pažeidimo požymių. Jei bėrimas tipiškas, papildomų tyrimų dažnai nereikia.
Kai diagnozė neaiški, liga netipinė arba pacientas yra didesnės rizikos grupėje, gali būti atliekami papildomi tyrimai:
• PGR tyrimas iš pūslelės skysčio ar pažeistos odos mėginio - tiksliausias būdas patvirtinti varicella zoster virusą;
• virusologiniai ar imunologiniai tyrimai, kai reikia atskirti nuo paprastosios pūslelinės ar kitų odos ligų;
• kraujo tyrimai, jei įtariama išplitusi infekcija, imuniteto sutrikimas ar antrinė bakterinė infekcija;
• akių gydytojo apžiūra, jei bėrimai yra kaktos, nosies ar akies srityje;
• neurologo, infekcinių ligų gydytojo ar otorinolaringologo konsultacija, jei yra stiprus nervinis skausmas, veido paralyžius, klausos sutrikimas ar galvos svaigimas.
Kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija Herpes zoster diagnostikai paprastai nereikalinga, tačiau gali būti skiriama, jei įtariamos retos neurologinės komplikacijos, pavyzdžiui, galvos smegenų ar nugaros smegenų uždegimas.
Herpes zoster gydymo tikslai - sustabdyti viruso dauginimąsi, sutrumpinti ligos trukmę, sumažinti skausmą ir komplikacijų riziką. Geriausias poveikis pasiekiamas, kai gydymas pradedamas kuo anksčiau, idealiai - per pirmąsias 72 valandas nuo bėrimo atsiradimo. Tačiau gydymas gali būti naudingas ir vėliau, ypač jei atsiranda naujų pūslelių, pažeista akis ar pacientas turi nusilpusį imunitetą.
Dažniausiai skiriami antivirusiniai vaistai: acikloviras, valacikloviras arba famcikloviras. Jie neveikia kaip paprasti vaistai nuo skausmo, todėl svarbu juos vartoti tiksliai taip, kaip paskyrė gydytojas, ir užbaigti visą kursą.
Skausmui malšinti gali būti vartojami paracetamolis, ibuprofenas ar kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, jei jie pacientui tinkami. Esant stipriam nerviniam skausmui, gydytojas gali skirti specifinių vaistų nuo neuropatinio skausmo, pavyzdžiui, gabapentino, pregabalino ar tam tikrų antidepresantų mažomis dozėmis. Kartais prireikia stipresnių analgetikų.
Odos priežiūra taip pat svarbi. Bėrimo vietą reikėtų laikyti švarią ir sausą, vengti kasymo, dėvėti laisvus drabužius. Pūslelių nereikėtų pradurti. Jei reikia, galima naudoti vėsius kompresus ar gydytojo rekomenduotas priemones niežėjimui mažinti. Atsiradus pūliavimui ar bakterinės infekcijos požymiams, gali prireikti antibiotikų.
Jei Herpes zoster pažeidžia akį, būtina skubi akių gydytojo priežiūra. Tokiais atvejais gali būti skiriami specialūs akių lašai, tepalai, intensyvesnis antivirusinis gydymas. Savarankiškai vartoti kortikosteroidų akių lašų negalima.
Profilaktikai svarbi vakcinacija nuo Herpes zoster. Ji ypač rekomenduojama vyresnio amžiaus žmonėms ir kai kuriems rizikos grupių pacientams. Skiepai sumažina ligos tikimybę, o susirgus - sunkaus skausmo ir poherpetinės neuralgijos riziką. Dėl tinkamiausio skiepijimo laiko verta pasitarti su šeimos gydytoju.
Į gydytoją reikėtų kreiptis kuo greičiau, jei įtariate Herpes zoster, ypač kai atsirado vienpusis skausmingas bėrimas su pūslelėmis. Ankstyvas gydymas antivirusiniais vaistais yra veiksmingiausias pirmosiomis ligos dienomis.
Skubiai kreipkitės medicinos pagalbos, jei:
• bėrimas yra veide, aplink akį, ant nosies ar kaktos;
• jaučiate akių skausmą, matymas tapo neryškus, akis paraudo ar bijo šviesos;
• atsirado veido raumenų silpnumas, burnos kampo nusileidimas, klausos sutrikimas ar stiprus galvos svaigimas;
• bėrimai greitai plinta arba atsiranda keliose kūno vietose;
• karščiuojate, jaučiate ryškų silpnumą, sumišimą, stiprų galvos skausmą ar kaklo sustingimą;
• sergate onkologine liga, ŽIV infekcija, vartojate imunitetą slopinančius vaistus arba esate po organų transplantacijos;
• skausmas labai stiprus arba nepraeina net sugijus bėrimui;
• bėrimo vieta pradeda pūliuoti, stipriai parausta, patinsta ar tampa karšta.
Nereikėtų laukti, kol bėrimas praeis savaime, jei skausmas intensyvus ar pažeista jautri sritis. Net ir lengvesniais atvejais gydytojo konsultacija padeda patvirtinti diagnozę, pasirinkti tinkamą gydymą ir sumažinti komplikacijų riziką.
