Hemotoraksas
Hemotoraksas - tai būklė, kai kraujas susikaupia pleuros ertmėje, t. y. tarpelio tarp plaučio ir krūtinės sienos srityje. Dėl kraujo spaudžiamas plautis negali normaliai išsiplėsti, todėl gali greitai atsirasti dusulys, krūtinės skausmas ir kraujotakos sutrikimas. Tai potencialiai pavojinga, kartais skubi būklė, tačiau laiku atpažinus ir gydant daugeliu atvejų galima išvengti sunkių komplikacijų.
Hemotoraksas reiškia kraujo susikaupimą pleuros ertmėje. Pleura yra plona plėvelė, dengianti plaučius ir išklojanti vidinę krūtinės ląstos sieną. Įprastai tarp šių pleuros lapelių yra tik labai nedidelis skysčio kiekis, leidžiantis plaučiui lengvai judėti kvėpuojant. Kai į šią ertmę patenka kraujo, jis užima vietą, kuri reikalinga plaučiui išsiplėsti. Dėl to plautis gali dalinai arba beveik visiškai subliūkšti, sumažėja į kraują patenkančio deguonies kiekis, žmogui darosi sunku kvėpuoti.
Hemotoraksas dažniausiai atsiranda po krūtinės traumos, pavyzdžiui, autoįvykio, kritimo, dūrio ar šautinės žaizdos. Vis dėlto jis gali išsivystyti ir po medicininių procedūrų, operacijų, esant kraujo krešėjimo sutrikimams, vartojant kraują skystinančius vaistus arba plyšus kraujagyslei. Kai kraujo netenkama daug, hemotoraksas tampa ne tik kvėpavimo, bet ir kraujotakos problema: gali kristi kraujospūdis, vystytis šokas.
Svarbu suprasti, kad hemotoraksas nėra tas pats, kas pneumotoraksas. Pneumotorakso metu pleuros ertmėje kaupiasi oras, o hemotorakso metu - kraujas. Tačiau šios būklės gali pasireikšti kartu; tuomet kalbama apie hemopneumotoraksą. Gydytojo tikslas - greitai įvertinti, kiek kraujo susikaupė, ar kraujavimas tęsiasi, ar plautis spaudžiamas, ir parinkti tinkamiausią gydymą.
- Staigus arba didėjantis dusulys, ypač po krūtinės traumos.
- Krūtinės skausmas, kuris gali stiprėti giliai įkvepiant, kosint ar judant.
- Greitas, paviršutiniškas kvėpavimas.
- Silpnumas, galvos svaigimas, alpimo jausmas.
- Padažnėjęs širdies plakimas.
- Blyški, šalta ar prakaituota oda.
- Kosulys; kartais gali būti atsikosėjama krauju, jei kartu pažeisti plaučiai ar kvėpavimo takai.
- Ryškus dusulys net ramybėje.
- Sumažėjęs kraujospūdis, labai dažnas pulsas.
- Sumišimas, mieguistumas ar sąmonės pritemimas.
- Melsvos lūpos ar pirštai dėl deguonies trūkumo.
- Didėjantis krūtinės spaudimo jausmas vienoje pusėje.
- Labai silpni arba negirdimi kvėpavimo garsai pažeistoje krūtinės pusėje.
- Nuovargis ir mažėjantis fizinis pajėgumas.
- Maudžiantis ar spaudžiantis skausmas krūtinėje.
- Nedidelis, bet progresuojantis dusulys.
- Karščiavimas ar šaltkrėtis, jei susikaupęs kraujas infekuojasi.
- Užsitęsęs kosulys ar sunkumas pilnai įkvėpti.
Dažniausia hemotorakso priežastis yra krūtinės trauma. Kraujas į pleuros ertmę gali patekti lūžus šonkauliams, plyšus tarpšonkaulinėms kraujagyslėms, pažeidus plautį, diafragmą, stambiąsias krūtinės kraujagysles ar širdies srities struktūras. Kartais išoriškai žaizdos beveik nematyti, tačiau viduje kraujavimas gali būti reikšmingas.
Kita svarbi grupė - medicininių procedūrų ir operacijų komplikacijos. Hemotoraksas gali atsirasti po plaučių ar širdies operacijų, centrinės venos kateterio įvedimo, pleuros punkcijos, plaučių biopsijos, krūtinės drenavimo ar kitų intervencijų. Tokios komplikacijos nėra dažnos, bet jos žinomos ir dėl to po procedūrų pacientas stebimas.
Retesniais atvejais hemotoraksas gali būti spontaniškas, t. y. atsirasti be aiškios traumos. Tai gali nutikti plyšus kraujagyslių aneurizmai, sergant navikais, endometrioze krūtinės ertmėje, plaučių kraujagyslių malformacijomis, po sunkios plaučių infekcijos ar esant stipriems krešėjimo sutrikimams.
Riziką didina kraują skystinantys vaistai, tokie kaip varfarinas, tiesioginiai geriamieji antikoaguliantai ar didelės antitrombocitinių vaistų dozės. Didesnė rizika taip pat būdinga žmonėms, turintiems kepenų ligų, paveldimų krešėjimo sutrikimų, vyresnio amžiaus pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, ir tiems, kuriems anksčiau buvo atliktos krūtinės ląstos operacijos.
Įtarus hemotoraksą, gydytojas pirmiausia vertina žmogaus būklės stabilumą: kvėpavimą, pulsą, kraujospūdį, deguonies kiekį kraujyje, sąmonės būklę. Apžiūros metu ieškoma traumų požymių, krūtinės asimetrijos, mėlynių, žaizdų, šonkaulių lūžių požymių. Klausantis stetoskopu pažeistoje pusėje kvėpavimo garsai gali būti susilpnėję arba negirdimi, o stuksenant krūtinę garsas gali būti duslus dėl skysčio.
Vienas pagrindinių tyrimų yra krūtinės ląstos rentgenograma. Ji padeda pamatyti skysčio sankaupą pleuros ertmėje, plaučio suspaudimą, šonkaulių lūžius, kartais ir kartu esantį pneumotoraksą. Skubioje pagalboje dažnai atliekamas ultragarsinis tyrimas, ypač traumos atveju. Echoskopija gali greitai parodyti skystį pleuros ertmėje prie paciento lovos, net kai rentgenograma dar neatlikta.
Kompiuterinė tomografija yra labai informatyvus tyrimas, ypač kai pacientas stabilus. Ji leidžia tiksliau įvertinti kraujo kiekį, kraujavimo šaltinio požymius, plaučių, kraujagyslių, šonkaulių, diafragmos ir kitų krūtinės organų pažeidimus. Kai įtariamas aktyvus kraujavimas, gali būti atliekama kontrastinė kompiuterinė tomografija.
Kraujo tyrimai padeda įvertinti hemoglobino kiekį, kraujo netekimo mastą, krešėjimo rodiklius, trombocitus, inkstų ir kepenų funkciją. Jei atliekama pleuros punkcija arba įvedamas drenas, išbėgęs skystis vertinamas pagal išvaizdą ir laboratorinius rodiklius. Hemotoraksui būdinga, kad pleuros skystyje yra daug kraujo; mediciniškai dažnai lyginamas pleuros skysčio hematokritas su kraujo hematokritu.
Hemotorakso gydymas priklauso nuo kraujo kiekio, paciento būklės, kraujavimo priežasties ir to, ar kraujavimas tęsiasi. Lengvi, nedidelio kiekio hemotoraksai kartais gali būti stebimi ligoninėje, ypač jei žmogus stabilus, dusulys nedidelis, o tyrimai rodo, kad kraujo nedaug ir jo kiekis nedidėja. Tokiu atveju skiriamas skausmo malšinimas, kvėpavimo pratimai, stebimi gyvybiniai rodikliai, kartojami vaizdiniai tyrimai.
Jeigu kraujo daugiau arba jis spaudžia plautį, dažniausiai atliekamas krūtinės drenavimas. Per nedidelį pjūvį į pleuros ertmę įvedamas drenas, kuris leidžia kraujui pasišalinti ir padeda plaučiui vėl išsiplėsti. Dreno išskiriamo kraujo kiekis stebimas labai atidžiai: staigus didelis kiekis arba nuolatinis gausus kraujavimas gali reikšti, kad reikia operacinio gydymo.
Esant reikšmingam kraujo netekimui, skiriami intraveniniai skysčiai, kraujo komponentų perpylimas, deguonis, kartais gydymas intensyviosios terapijos skyriuje. Jei pacientas vartoja kraują skystinančius vaistus, gali prireikti juos laikinai nutraukti ir skirti priešnuodžius ar krešėjimą koreguojančius preparatus, tačiau tai visada sprendžiama individualiai, įvertinus trombozių riziką.
Jeigu kraujavimas nesustoja, susidaro krešulių, plautis neišsiplečia arba įtariamas stambesnis pažeidimas, gali būti reikalinga chirurgija. Dažnai taikoma vaizdo torakoskopinė operacija, kai per mažus pjūvius pašalinami krešuliai, sustabdomas kraujavimas ir išvaloma pleuros ertmė. Sunkiais atvejais gali prireikti torakotomijos - atviros krūtinės operacijos.
Po ūmaus gydymo svarbi reabilitacija: adekvatus skausmo malšinimas, kvėpavimo mankšta, ankstyvas judėjimas, infekcijos požymių stebėjimas. Negydomas arba nepakankamai išvalytas hemotoraksas gali komplikuotis užsilikusiu krešuliu, pleuros infekcija, empiema, plaučio apribojimu ar vadinamuoju fibrothoraksu, kai pleura sustorėja ir trukdo kvėpuoti.
Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą, jei po krūtinės traumos atsirado dusulys, stiprus krūtinės skausmas, alpimas, ryškus silpnumas, melsvos lūpos, šaltas prakaitas arba sąmonės sutrikimas. Tai gali būti didelio hemotorakso, pneumotorakso ar kito gyvybei pavojingo krūtinės sužalojimo požymiai.
Į gydytoją reikia kreiptis ir tada, kai trauma atrodė nedidelė, bet per kelias valandas ar dienas didėja skausmas, sunkėja kvėpavimas, atsiranda karščiavimas, kosulys, galvos svaigimas arba juntamas neįprastas spaudimas krūtinėje. Vyresnio amžiaus žmonėms, vartojantiems antikoaguliantus, net palyginti menkas kritimas ar smūgis gali sukelti rimtesnį vidinį kraujavimą.
Jeigu jums neseniai atlikta krūtinės, širdies ar plaučių procedūra ir pajutote naują dusulį, aštrų krūtinės skausmą, silpnumą ar padažnėjusį pulsą, taip pat būtina nedelsti. Hemotoraksas yra būklė, kurią saugiau įvertinti per anksti, negu pavėluoti.
