Gimdos kaklelio erozija
Gimdos kaklelio erozija - tai gerybinis gleivinės pokytis, dažnai nustatomas moterims reprodukciniame amžiuje. Nors pavadinimas gali skambėti bauginamai, daugeliu atvejų tai yra fiziologinė būsena, nereikalaujanti skubaus gydymo. Vis dėlto svarbu žinoti simptomus ir reguliariai tikrintis, nes kartais už erozijos gali slypėti rimtesni susirgimai.
Gimdos kaklelio erozija, dar vadinama gimdos kaklelio ektopija, yra būklė, kai vidinė gimdos kaklelio kanalo gleivinė (cilindrinis epitelis) išplinta į išorinę gimdos kaklelio dalį, kur paprastai būna plokščiasis epitelis. Dėl to ta vieta atrodo raudona, tarsi „nuėdinta“, todėl ir vartojamas terminas „erozija“. Tai nėra opa ar žaizda - tai normalus audinys, tik ne įprastoje vietoje. Dažniausiai šis pokytis stebimas jaunoms moterims, nėščiosioms arba vartojančioms hormoninius kontraceptikus. Rečiau erozija gali atsirasti dėl lėtinio uždegimo, infekcijų ar traumų. Svarbu pažymėti, kad erozija savaime nėra vėžys ir dažnai praeina savaime, tačiau reikia stebėti, nes ji gali būti padidėjusios rizikos dėl tam tikrų infekcijų bei retais atvejais maskuoti ikivėžinius pokyčius.
- Padidėjusios išskyros - dažniausiai gleivingos, bekvapės arba šiek tiek gelsvos
- Kontaktinis kraujavimas - kraujavimas po lytinių santykių, ginekologinės apžiūros ar tampono naudojimo
- Nedidelis kraujavimas tarp menstruacijų
- Skausmas apatinėje pilvo dalyje arba lytinių santykių metu (dažniau esant uždegimui)
- Nemalonaus kvapo išskyros (jei prisijungia infekcija)
- Gausios, vandeningos išskyros
Pagrindinė gimdos kaklelio erozijos priežastis yra hormoniniai pokyčiai, ypač padidėjęs estrogenų kiekis organizme. Štai pagrindiniai veiksniai, didinantys erozijos atsiradimo tikimybę: jaunas amžius (brendimo laikotarpis ir vėlyva paauglystė), nėštumas, hormoninių kontraceptikų vartojimas, lėtinis gimdos kaklelio uždegimas (cervicitas), kurį gali sukelti chlamidijos, gonorėja, mikoplazmos ar kiti patogenai. Taip pat eroziją gali provokuoti mechaniniai sužalojimai - gimdos kaklelio trauma gimdymo metu, abortų, kiuretažo ar intrauterinės spiralės įvedimo metu. Rizikos grupėms priklauso ir moterys, kurių imuninė sistema nusilpusi, bei tos, kurios turi daug lytinių partnerių (dėl didesnės infekcijų rizikos).
Gimdos kaklelio erozija dažniausiai nustatoma įprastinio ginekologinio tyrimo metu. Gydytojas, apžiūrėdamas gimdos kaklelį veidrodėliais, mato raudoną, lygią arba šiek tiek grublėtą sritį aplink išorinę kaklelio angą. Tačiau vien apžiūros nepakanka - būtina atlikti PAP (Papanicolaou) tepinėlį, kad būtų įvertintos gimdos kaklelio ląstelės ir atmesti ikivėžiniai ar vėžiniai pokyčiai. Jei PAP rezultatas abejotinas arba erozija atrodo įtartinai, atliekama kolposkopija - specialiu mikroskopu (kolposkopu) detaliai apžiūrima gimdos kaklelio gleivinė. Kolposkopijos metu gali būti paimta biopsija (mažytis audinio gabalėlis) histologiniam ištyrimui. Taip pat gali būti rekomenduojami lytiniu keliu plintančių infekcijų tyrimai, jei įtariamas uždegimas.
Daugeliu atvejų gimdos kaklelio erozija nereikalauja jokio gydymo, ypač jei moteris neturi simptomų ir PAP bei kolposkopijos rezultatai normalūs. Tokia erozija dažnai praeina savaime pasikeitus hormoniniam fonui (pavyzdžiui, po nėštumo ar nustojus vartoti kontraceptikus). Gydymo prireikia, jei erozija sukelia kraujavimą, gausias išskyras arba yra susijusi su infekcija ar ikivėžiniais pokyčiais. Galimi metodai: cheminė koaguliacija (specialiais tirpalais), krioterapija (užšaldymas), lazerinė vaporizacija, radiochirurgija („kilpinė“ elektrochirurgija - LEEP) arba konizacija (kūginė rezekcija), jei nustatomi ikivėžiniai pakitimai. Jei eroziją lydi uždegimas, pirmiausia gydoma infekcija antibiotikais ar antivirusiniais vaistais. Po procedūrų rekomenduojama vengti lytinių santykių, tamponų ir maudynių atviruose vandenyse kelias savaites, kol audiniai užgyja.
Reguliariai lankytis pas ginekologą profilaktinei apžiūrai rekomenduojama visoms moterims nuo lytinio aktyvumo pradžios arba nuo 21 metų (JAV gairėse) - Lietuvoje dažnai nuo 25 metų arba pradėjus lytinį gyvenimą. Nepriklausomai nuo to, nedelsiant kreiptis į gydytoją reikėtų, jei: atsiranda kraujavimas po lytinių santykių, tarp menstruacijų ar po menopauzės; išskyros tampa gausios, nemalonaus kvapo arba pasikeičia spalva; jaučiamas skausmas apatinėje pilvo dalyje ar lytinių santykių metu; būna gausus, ilgiau nei įprastai trunkantis kraujavimas menstruacijų metu. Šie simptomai gali rodyti ne tik eroziją, bet ir infekcijas, polipus ar ikivėžinius pokyčius, todėl svarbu laiku išsiaiškinti priežastį.
