Gigantinių ląstelių arteritas
Gigantinių ląstelių arteritas yra stambiųjų ir vidutinių arterijų uždegiminė liga, dažniausiai pažeidžianti galvos, ypač smilkinių, kraujagysles. Ji svarbi todėl, kad negydoma gali staiga sutrikdyti regėjimą ar sukelti kitas rimtas kraujotakos komplikacijas. Laiku atpažinus simptomus ir pradėjus gydymą, daugumos sunkių pasekmių galima išvengti.
Gigantinių ląstelių arteritas yra autoimuninio pobūdžio kraujagyslių uždegimas. Tai reiškia, kad imuninė sistema klaidingai suaktyvėja ir pradeda pulti pačių kraujagyslių sieneles. Uždegimo vietoje kraujagyslės sienelė paburksta, sustorėja, jos spindis susiaurėja, todėl audiniai gauna mažiau kraujo ir deguonies.
Dažniausiai pažeidžiamos arterijos, esančios smilkinių srityje, tačiau liga gali apimti ir kitas stambias kraujagysles: kaklo, pečių juostos, rankų, aortos ar jos šakų arterijas. Dėl to simptomai gali būti ne tik galvos skausmas, bet ir žandikaulio nuovargis kramtant, regėjimo sutrikimai, rankų silpnumas ar skausmas.
Pavadinimas siejamas su tuo, kad mikroskopu tiriant pažeistą arterijos sienelę joje gali būti matomos vadinamosios gigantinės ląstelės - tai susiliejusios uždegiminės imuninės ląstelės. Vis dėlto diagnozė nustatoma ne vien pagal šį požymį: gydytojas vertina simptomus, kraujo tyrimus, vaizdinius tyrimus ir, kai reikia, arterijos biopsiją.
Ši liga beveik visada pasireiškia vyresniems nei 50 metų žmonėms. Ji neretai būna susijusi su kita uždegimine būkle - pečių ir dubens juostos skausmu bei sustingimu, kai rytais sunku pakelti rankas, atsikelti iš lovos ar pradėti judėti.
- Naujas, anksčiau nebūdingas galvos skausmas, dažnai smilkinių srityje.
- Smilkinių ar galvos odos jautrumas, skausmas šukuojantis ar liečiant plaukus.
- Skausmas ar nuovargis žandikaulyje kramtant, ypač valgant kietesnį maistą.
- Bendras silpnumas, nuovargis, sumažėjęs darbingumas.
- Nedidelis karščiavimas, naktinis prakaitavimas.
- Sumažėjęs apetitas ir nepaaiškinamas svorio kritimas.
- Staiga atsiradęs neryškus matymas viena ar abiem akimis.
- Trumpalaikiai regėjimo pritemimai ar „užuolaidos“ pojūtis prieš akį.
- Dvejinimasis akyse.
- Staigus dalinis ar visiškas regėjimo netekimas - tai skubi būklė.
- Pečių, kaklo, klubų ar šlaunų skausmas ir rytinis sustingimas.
- Rankų skausmas, silpnumas ar nuovargis fizinio krūvio metu.
- Šaltumo, tirpimo ar pulso susilpnėjimo pojūtis rankose.
- Krūtinės, nugaros ar pilvo skausmas, jei pažeidžiamos stambios kraujagyslės.
Tiksli priežastis nėra iki galo aiški. Manoma, kad ligai atsirasti svarbi imuninės sistemos reguliacijos klaida: tam tikros imuninės ląstelės sukelia uždegimą arterijų sienelėje, išskiria uždegiminius signalus, o kraujagyslė palaipsniui sustorėja ir susiaurėja.
Riziką didina keli veiksniai:
• Amžius. Liga beveik nepasitaiko jaunesniems nei 50 metų žmonėms, o dažniausiai nustatoma 70-80 metų amžiuje.
• Lytis. Moterys serga dažniau nei vyrai.
• Paveldimumas ir genetinis polinkis. Šeimose liga gali kartotis dažniau, nors tai nėra tiesiogiai paveldima vieno geno liga.
• Imuninės sistemos ypatumai. Kai kuriems žmonėms po infekcijų ar kitų imuninių dirgiklių gali suaktyvėti uždegiminės reakcijos, tačiau konkretaus vieno sukėlėjo paprastai nenustatoma.
• Kilmė. Dažniau serga Šiaurės Europos kilmės žmonės.
• Susijęs uždegiminis raumenų skausmo sindromas. Daliai pacientų kartu pasireiškia pečių ir klubų juostos skausmas bei rytinis sustingimas.
Svarbu suprasti, kad ši liga neatsiranda dėl netinkamos mitybos, peršalimo ar fizinio krūvio. Gyvensena gali turėti įtakos bendrai kraujagyslių sveikatai, bet ji nėra pagrindinė šios ligos priežastis.
Diagnozė dažnai pradedama nuo pokalbio ir apžiūros. Gydytojas klausia, kada prasidėjo galvos skausmas, ar yra regėjimo pokyčių, žandikaulio skausmas kramtant, karščiavimas, svorio kritimas, pečių ar klubų sustingimas. Apžiūros metu gali būti čiuopiamos smilkinių arterijos: jos kartais būna skausmingos, sustorėjusios, vingiuotos arba su silpnesne pulsacija.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
• Kraujo tyrimai. Vertinamas eritrocitų nusėdimo greitis, C reaktyvusis baltymas, bendras kraujo tyrimas, kepenų fermentai. Uždegiminiai rodikliai dažnai būna padidėję, gali būti mažakraujystė ar padidėjęs trombocitų kiekis.
• Ultragarsinis kraujagyslių tyrimas. Smilkinių ir pažastų arterijų echoskopija gali parodyti būdingą kraujagyslės sienelės paburkimą.
• Arterijos biopsija. Paimamas nedidelis smilkininės arterijos gabalėlis ir tiriamas mikroskopu. Tai padeda patvirtinti diagnozę, tačiau gydymas dažnai pradedamas nelaukiant biopsijos, jei yra regėjimo praradimo rizika.
• Magnetinio rezonanso tomografija arba kompiuterinė tomografija. Šie tyrimai gali būti reikalingi, jei įtariamas stambiųjų kraujagyslių, pavyzdžiui, aortos ar jos šakų, pažeidimas.
• Pozitronų emisijos tomografija. Kartais naudojama ieškant aktyvaus uždegimo stambiose kraujagyslėse.
• Akių gydytojo apžiūra. Ji būtina, jei yra regėjimo sutrikimų, akių skausmas ar dvejinimasis.
Kadangi liga gali greitai pažeisti regėjimą, diagnostika ir gydymas dažnai vyksta lygiagrečiai. Tai nėra klaida - tai saugumo principas.
Pagrindinis gydymo tikslas - kuo greičiau nuslopinti arterijų uždegimą, apsaugoti regėjimą ir sumažinti atkryčių riziką. Jei įtariama ši liga, gydymas dažnai pradedamas nedelsiant, dar iki galutinio visų tyrimų patvirtinimo.
Dažniausiai taikomas gydymas:
• Gliukokortikoidai. Tai pagrindiniai uždegimą slopinantys vaistai. Pradinė dozė paprastai būna didesnė, vėliau ji palaipsniui mažinama pagal simptomus ir kraujo tyrimų rodiklius. Jei yra regėjimo grėsmė, vaistai gali būti skiriami į veną.
• Imuninę sistemą veikiantys vaistai. Kai kuriems pacientams skiriami vaistai, padedantys sumažinti gliukokortikoidų poreikį arba kontroliuoti ligos atkryčius. Sprendimą priima reumatologas, įvertinęs ligos aktyvumą ir gretutines būkles.
• Kaulų apsauga. Ilgiau vartojant gliukokortikoidus, didėja osteoporozės rizika, todėl gali būti rekomenduojamas vitaminas D, kalcis, kaulų tankio tyrimas ir vaistai kaulams stiprinti.
• Širdies ir kraujagyslių rizikos kontrolė. Gydytojas vertina kraujospūdį, cholesterolį, cukraus kiekį kraujyje, rūkymą ir kitus veiksnius. Tai ypač svarbu, nes liga pažeidžia kraujagysles.
• Stebėjimas. Reikalingi reguliarūs vizitai, kraujo tyrimai ir kartais pakartotiniai vaizdiniai tyrimai, nes liga gali atsinaujinti arba pažeisti stambiąsias arterijas.
Pacientui svarbu savarankiškai nenutraukti vaistų, net jei savijauta pagerėja. Per greitas dozės mažinimas gali sukelti atkrytį. Taip pat būtina pranešti gydytojui apie vaistų nepageidaujamą poveikį: padidėjusį kraujospūdį, cukraus kiekio svyravimus, nemigą, nuotaikos pokyčius, infekcijų požymius ar kaulų skausmus.
Į gydytoją reikėtų kreiptis kuo greičiau, jei esate vyresni nei 50 metų ir atsirado naujas, neįprastas galvos skausmas, smilkinių jautrumas, žandikaulio skausmas kramtant, nepaaiškinamas karščiavimas, svorio kritimas ar ryškus pečių ir klubų sustingimas.
Skubios pagalbos reikia nedelsiant, jei atsiranda:
• staigus regėjimo pablogėjimas ar regėjimo netekimas;
• trumpalaikis akies aptemimas ar „užuolaidos“ pojūtis;
• dvejinimasis akyse;
• stiprus naujas galvos skausmas kartu su silpnumu, kalbos sutrikimu ar veido asimetrija;
• krūtinės, nugaros ar pilvo skausmas, ypač jei jis staigus ir stiprus.
Tokiais atvejais geriau kreiptis per anksti, nei pavėluoti. Laiku pradėtas gydymas gali išsaugoti regėjimą ir sumažinti sunkių kraujagyslių komplikacijų riziką.
