Gerklos vėžys
Gerklos vėžys - tai piktybinis navikas, atsirandantis gerklų gleivinėje. Ši liga gali paveikti balso stygas, antgerklį ar kitas gerklų dalis, sukeldama balso pokyčius, kvėpavimo sunkumus ir rijimo sutrikimus. Laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą, prognozė dažnai būna palanki.
Gerklos vėžys prasideda, kai sveikos gerklų ląstelės nekontroliuojamai dauginasi, sudarydamos auglį. Dažniausiai jis vystosi iš plokščiojo epitelio ląstelių, todėl vadinamas plokščialąsteliniu vėžiu. Navikas gali išplisti į gretimus limfmazgius, o vėliau - į kitus organus. Gerklas sudaro trys dalys: viršutinė (supraglotis), vidurinė (glotis - ten yra balso stygos) ir apatinė (subglotis). Kiekvienoje dalyje simptomai ir gydymo metodai gali skirtis. Svarbiausias rizikos veiksnys - rūkymas, ypač derinant su alkoholiu.
- Užkimimas, kuris nepraeina ilgiau nei 2-3 savaites
- Gerklės skausmas ar diskomfortas ryjant
- Jausmas, kad gerklėje kažkas užstrigo
- Kvėpavimo sunkumai, švokštimas
- Skausmas plintantis į ausį
- Kraujavimas iš gerklės ar kosint krauju
- Nepaaiškinamas svorio kritimas
- Padidėję kaklo limfmazgiai
Pagrindinė priežastis - ilgalaikis tabako dūmų poveikis (rūkymas ar kramtomasis tabakas). Alkoholio vartojimas, ypač kartu su rūkymu, dar labiau padidina riziką. Kiti veiksniai: lėtinis gerklų dirginimas (pavyzdžiui, dėl rūgšties refliukso), užsikrėtimas žmogaus papilomos virusu (ŽPV), silpnas imunitetas, amžius (dažniau serga vyresni nei 50 metų vyrai), taip pat pavojingos medžiagos darbo vietoje (asbestas, anglies dulkės).
Įtarus gerklų vėžį, pirmiausia atliekama laringoskopija - gerklų apžiūra specialiu prietaisu (laringoskopu). Tai gali būti atliekama taikant vietinę nejautrą. Jei matomas įtartinas darinys, imamas biopsijos mėginys (audinio gabalėlis). Histologinis tyrimas patvirtina arba paneigia vėžį. Tolesniam išplitimo įvertinimui naudojami vaizdiniai tyrimai: kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba pozitronų emisijos tomografija (PET). Šie tyrimai padeda nustatyti naviko dydį, vietą ir ar jis išplito į limfmazgius ar kitus organus.
Gydymo planas priklauso nuo vėžio stadijos, vietos ir paciento sveikatos būklės. Ankstyvose stadijose dažnai taikoma chirurginė operacija (pašalinant naviką) arba spindulinė terapija. Pažengusiais atvejais gali būti derinama operacija, spindulinė ir chemoterapija. Balso stygų vėžys gali būti gydomas lazerine chirurgija, išsaugant balsą. Jei vėžys išplitęs, skiriama imunoterapija ar tikslinė terapija. Po gydymo svarbi reabilitacija: logopedo pagalba atstatant balsą, kvėpavimo pratimai, mitybos koregavimas. Kartais reikalinga tracheostoma (kvėpavimo anga kakle).
Nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją ar otorinolaringologą, jei pastebite šiuos požymius: užkimimas trunkantis ilgiau nei 3 savaites; skausmas gerklėje ar ryjant, ypač plintantis į ausį; kosulys su krauju; pasunkėjęs kvėpavimas; nepaaiškinamas svorio kritimas; apčiuopiami padidėję kaklo limfmazgiai. Šie simptomai nebūtinai rodo vėžį, tačiau juos būtina įvertinti kuo anksčiau - tai gali išgelbėti gyvybę.
