Furunkulozė
Furunkulozė - tai pasikartojantys arba daugybiniai furunkulai, skausmingi pūliniai odos ir plauko folikulo uždegimai. Nors dažniausiai ši būklė nėra pavojinga gyvybei, ji gali labai varginti, kartotis ir kartais sukelti rimtesnių komplikacijų, ypač nusilpus imunitetui ar sergant cukriniu diabetu.
Furunkulozė išsivysto, kai bakterijos patenka į plauko folikulą - mažą odos struktūrą, iš kurios auga plaukas. Dažniausias sukėlėjas yra Staphylococcus aureus, įskaitant ir atsparias jo formas. Uždegimas apima folikulą, aplinkinius odos audinius, riebalines liaukas, todėl susidaro skausmingas, paraudęs mazgas, kuris vėliau gali supūliuoti. Pavienis furunkulas gali atsirasti beveik kiekvienam žmogui, tačiau Furunkulozė reiškia, kad pūliniai kartojasi arba atsiranda keli vienu metu. Dažniausios vietos - sprandas, pažastys, kirkšnys, sėdmenys, šlaunys, veidas ir kitos sritys, kur oda trinasi, prakaituoja ar yra dirginama. Svarbu suprasti, kad tai nėra vien „odos nešvarumo“ problema. Dažnai reikšmės turi bakterijų nešiojimas nosyje ar ant odos, imuniteto būklė, gretutinės ligos ir odos mikrotraumos.
- Skausmingas, paraudęs ir šiltas odos mazgas.
- Patinimas aplink uždegimo vietą.
- Mazgo centre atsirandantis gelsvas ar balkšvas pūlių taškas.
- Pūlių ištekėjimas, kai furunkulas pratrūksta.
- Padidėjęs odos jautrumas, tempimo ar tvinkčiojimo pojūtis.
- Furunkulai kartojasi kas kelias savaites ar mėnesius.
- Vienu metu atsiranda keli pūliniai skirtingose kūno vietose.
- Po uždegimo lieka randeliai ar odos patamsėjimas.
- Šeimos nariai taip pat patiria panašių odos pūlinių.
- Karščiavimas ar šaltkrėtis.
- Bendras silpnumas.
- Padidėję ir skausmingi limfmazgiai šalia uždegimo vietos.
Dažniausia Furunkulozė priežastis - Staphylococcus aureus bakterijos patekimas į odą per smulkias žaizdeles, įbrėžimus, nuskutimo pažeidimus ar trinties sudirgintas vietas. Riziką didina cukrinis diabetas, nutukimas, gausus prakaitavimas, odos ligos, tokios kaip atopinis dermatitas, prasta miego kokybė, lėtinis stresas, imunitetą slopinantys vaistai ar ligos. Furunkulozė dažniau kartojasi, jei žmogus yra bakterijos nešiotojas nosiaryklėje arba jei bakterijos plinta artimoje aplinkoje - šeimoje, sporto klubuose, bendruose dušuose. Svarbūs ir buitiniai veiksniai: bendri rankšluosčiai, ankšti sintetiniai drabužiai, odą dirginanti depiliacija, nepakankamai dezinfekuojami skutimosi reikmenys. Vis dėlto net ir rūpestingai besiprausiantis žmogus gali susirgti, todėl kaltinti savęs nereikėtų.
Dažniausiai gydytojas Furunkulozė atpažįsta apžiūrėjęs odą ir įvertinęs, kaip dažnai bei kur atsiranda pūliniai. Svarbu pasakyti, ar buvo karščiavimas, ar sergate cukriniu diabetu, ar panašių bėrimų turi šeimos nariai, ar vartojate imunitetą slopinančius vaistus. Jei pūliniai kartojasi, gydytojas gali paimti pūlių pasėlį ir nustatyti, kokia bakterija sukėlė infekciją bei kokiems antibiotikams ji jautri. Kartais atliekamas nosies pasėlis dėl Staphylococcus aureus nešiojimo. Gali būti rekomenduojami kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, gliukozės kiekis kraujyje, glikuotas hemoglobinas, uždegimo rodikliai. Esant giliam, dideliam ar neaiškiam dariniui, gali būti atliekamas minkštųjų audinių ultragarsinis tyrimas. Kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija reikalinga retai, dažniausiai tik įtariant gilesnį infekcijos išplitimą.
Gydymas priklauso nuo furunkulų dydžio, vietos, pasikartojimo dažnio ir bendros žmogaus būklės. Mažiems furunkulams gali padėti šilti kompresai kelis kartus per dieną - jie skatina pūlinio subrendimą ir savaiminį nutekėjimą. Furunkulo spausti ar badyti nereikėtų, nes infekcija gali išplisti giliau. Didesnį ar labai skausmingą pūlinį gydytojas gali steriliai atverti ir išvalyti. Antibiotikai skiriami ne visada, tačiau jų gali prireikti, jei yra karščiavimas, celiulitas, furunkulai veide, imuniteto sutrikimas, cukrinis diabetas ar infekcija kartojasi. Pasikartojant Furunkulozė gali būti taikoma bakterijų nešiojimo mažinimo schema: gydomasis tepalas į nosį, antiseptiniai prausikliai, rankšluosčių ir patalynės keitimas, šeimos narių įvertinimas. Taip pat svarbu kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, mažinti odos trintį, dėvėti orui laidžius drabužius ir dezinfekuoti skutimosi priemones.
Į gydytoją verta kreiptis, jei furunkulai kartojasi, jų atsiranda keli, jie labai skausmingi arba nepraeina per 7-10 dienų. Skubiau pagalbos reikia, jei pūlinys yra veide, ypač aplink nosį ar viršutinę lūpą, jei atsiranda karščiavimas, šaltkrėtis, greitai plintantis paraudimas, raudonos juostos odoje, didelis patinimas ar stiprus silpnumas. Nedelskite, jei sergate cukriniu diabetu, turite nusilpusį imunitetą, vartojate imunosupresinius vaistus arba pūlinys atsirado vaikui. Laiku parinktas gydymas sumažina komplikacijų, randėjimo ir pasikartojimo riziką.
