Folikulitas
Folikulitas yra plauko folikulo uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis smulkiais skausmingais ar niežtinčiais spuogeliais aplink plaukelius. Nors dauguma atvejų būna lengvi ir praeina tinkamai prižiūrint odą, kartais infekcija gali gilėti, plisti ar kartotis. Laiku atpažinus Folikulitas priežastį, galima greičiau sumažinti diskomfortą ir išvengti randų, pūlinių bei pasikartojančių odos infekcijų.
Folikulitas - tai uždegiminė odos būklė, kai pažeidžiamas plauko folikulas, t. y. mažas odos „maišelis“, iš kurio auga plaukas. Plauko folikulai yra beveik visame kūne, išskyrus delnus, padus, lūpų raudonį ir kai kurias gleivines, todėl Folikulitas gali atsirasti įvairiose vietose: veide, galvos odoje, kakle, pažastyse, kirkšnyse, sėdmenyse, šlaunyse, krūtinėje ar nugaroje.
Uždegimas gali būti paviršinis arba gilesnis. Paviršinis Folikulitas dažniausiai atrodo kaip smulkūs paraudę mazgeliai ar pūlinukai aplink plaukelius. Giliojo Folikulitas metu uždegimas apima didesnę folikulo dalį, todėl mazgeliai tampa skausmingesni, gali susidaryti pūliniai, šunvotės, o užgijus kartais lieka pigmentacijos pokyčių ar randelių.
Dažniausiai Folikulitas susijęs su infekcija. Tipinis sukėlėjas yra bakterija Staphylococcus aureus, natūraliai galinti gyventi ant odos ir nosies gleivinėje. Tačiau Folikulitas gali būti ir ne bakterinis: jį gali sukelti grybeliai, mieliagrybiai, virusai, odos dirginimas, trintis, skutimas, įaugę plaukai, užsikimšę folikulai ar reakcija į tam tikrus vaistus.
Svarbu suprasti, kad Folikulitas nėra tas pats, kas paprasti spuogai, nors išvaizda gali būti panaši. Spuogai dažniausiai susiję su riebalinių liaukų veikla, porų užsikimšimu ir hormoniniais veiksniais, o Folikulitas prasideda būtent plauko folikule. Vis dėlto šios būklės gali sutapti arba viena kitą priminti, todėl pasikartojančius ar neįprastus bėrimus verta parodyti gydytojui.
- Smulkūs paraudę spuogeliai aplink plaukelius.
- Pūlinukai su baltu ar gelsvu galiuku.
- Niežėjimas, dilgčiojimas arba deginimo pojūtis.
- Odos jautrumas ar skausmingumas liečiant.
- Paraudimas aplink pažeistą vietą.
- Šašeliai, ypač jei pūlinukai prasiveria ar yra kasomi.
- Didesni, skausmingi mazgai po oda.
- Pūliniai arba šunvotę primenantys dariniai.
- Didėjantis odos patinimas ir karštis pažeistoje vietoje.
- Bėrimo plitimas į aplinkines odos sritis.
- Randėjimas, patamsėjimas ar pašviesėjimas po sugijimo.
- Pasikartojantys bėrimai toje pačioje vietoje.
- Po skutimosi Folikulitas dažnai atsiranda barzdos srityje, pažastyse, kirkšnyse ar ant kojų.
- Po buvimo karštoje vonioje, sūkurinėje vonioje ar baseine gali atsirasti vadinamasis karštos vonios Folikulitas, dažnai ant liemens, sėdmenų ar šlaunų.
- Galvos odos Folikulitas gali sukelti niežėjimą, skausmingus pūlinukus ir kartais laikiną plaukų slinkimą pažeistose vietose.
- Kirkšnių ir sėdmenų Folikulitas dažnai susijęs su prakaitavimu, aptemptais drabužiais ir trintimi.
Folikulitas atsiranda tada, kai plauko folikulas sudirginamas, pažeidžiamas arba į jį patenka mikroorganizmų. Oda paprastai turi apsauginių mechanizmų, tačiau net nedideli įbrėžimai, skutimas ar trintis gali atverti kelią uždegimui.
Dažniausios priežastys:
- Bakterinė infekcija. Dažniausiai susijusi su Staphylococcus aureus. Ji gali sukelti pavienius pūlinukus arba pasikartojančius bėrimus.
- Pseudomonas bakterijos. Jos gali daugintis nepakankamai dezinfekuotuose baseinuose, sūkurinėse voniose ar karštose voniose.
- Grybeliai ir mieliagrybiai. Malassezia sukeltas Folikulitas dažniau pasireiškia niežtinčiais vienodo dydžio spuogeliais ant krūtinės, nugaros, pečių ar kaklo.
- Įaugę plaukai. Dažnesni po skutimosi, depiliacijos, ypač žmonėms, kurių plaukai garbanoti ar standūs.
- Odos dirginimas. Aptempti drabužiai, šalmai, sportinė apranga, apsauginės priemonės, trintis ir prakaitavimas gali paskatinti uždegimą.
- Užsikimšę folikulai. Riebūs kremai, aliejai, komedogeninė kosmetika ar nepakankamai nuplaunamos priemonės gali pabloginti būklę.
Rizikos veiksniai, didinantys tikimybę susirgti Folikulitas:
- Dažnas skutimas arba netinkama skutimosi technika.
- Gausus prakaitavimas, sportas, darbas karštoje aplinkoje.
- Cukrinis diabetas, nutukimas arba imuninės sistemos susilpnėjimas.
- Ilgalaikis antibiotikų, kortikosteroidų ar imunitetą slopinančių vaistų vartojimas.
- Lėtinės odos ligos, pavyzdžiui, dermatitas ar aknė.
- Prasta sūkurinių vonių, baseinų ar sporto įrangos higiena.
- Dažnas odos kasymas arba įprotis spausti spuogelius.
Folikulitas nėra vien „higienos trūkumo“ pasekmė. Net labai kruopščiai prižiūrint odą, ši būklė gali atsirasti dėl trinties, prakaito, individualių odos savybių ar mikroorganizmų pusiausvyros pokyčių.
Dažniausiai Folikulitas diagnozuojamas apžiūros metu. Gydytojas įvertina bėrimų išvaizdą, vietą, skausmingumą, pasikartojimą, ryšį su skutimu, prakaitavimu, baseinais, naujomis odos priemonėmis ar vaistais. Svarbu pasakyti, ar bėrimas niežti, ar skauda, ar buvo karščiavimas, ar panašių infekcijų turėjo šeimos nariai.
Kai Folikulitas lengvas ir tipinis, papildomų tyrimų gali nereikėti. Tačiau jei bėrimas kartojasi, plinta, nereaguoja į įprastą gydymą arba yra gilesnis, gydytojas gali skirti tyrimus:
- Pūlių ar odos tepinėlio pasėlis. Padeda nustatyti bakteriją ir jos jautrumą antibiotikams. Tai ypač svarbu įtariant meticilinui atsparų Staphylococcus aureus.
- Mikroskopinis tyrimas ir pasėlis grybeliams. Naudingas, jei įtariamas grybelinis ar mieliagrybių sukeltas Folikulitas.
- Odos nuograndų tyrimas. Gali padėti atskirti Folikulitas nuo niežų, grybelinės infekcijos ar kitų odos būklių.
- Kraujo tyrimai. Atliekami ne visada, bet gali būti reikalingi, jei infekcija sunki, kartojasi, yra karščiavimas, įtariamas cukrinis diabetas ar imuniteto sutrikimas.
- Gliukozės kiekio kraujyje tyrimas arba glikuotas hemoglobinas. Gali būti siūlomas, jei pūlinės odos infekcijos kartojasi.
- Odos biopsija. Retai reikalinga, bet gali būti atliekama, kai diagnozė neaiški arba reikia atmesti kitas uždegimines odos ligas.
Gydytojas taip pat atskiria Folikulitas nuo aknės, furunkulozės, hidradenito, kontaktinio dermatito, keratozės piliaris, vabzdžių įkandimų ar alerginių bėrimų. Tiksli diagnozė svarbi todėl, kad bakterinis, grybelinis ir dirginimo sukeltas Folikulitas gydomi skirtingai.
Folikulitas gydymas priklauso nuo priežasties, sunkumo ir to, ar bėrimas kartojasi. Lengvi atvejai dažnai pagerėja per kelias dienas, jei oda tausojama ir pašalinami dirginantys veiksniai.
Ką galima daryti namuose, jei būklė lengva:
- Laikyti pažeistą vietą švarią ir sausą.
- Kelis kartus per dieną uždėti šiltą drėgną kompresą 10-15 minučių.
- Nespausti pūlinukų ir nekrapštyti šašelių.
- Laikinai nesiskusti pažeistos vietos arba naudoti švelnesnį būdą.
- Dėvėti laisvesnius, orui laidžius drabužius.
- Po sporto nusiprausti, persirengti sausais drabužiais.
- Vengti riebių, poras kemšančių kremų ar aliejų.
Gydytojo skiriamas gydymas gali būti toks:
- Vietiniai antiseptikai. Pavyzdžiui, chlorheksidino ar kitų antiseptinių prausiklių naudojimas trumpą laiką gali sumažinti bakterijų kiekį ant odos.
- Vietiniai antibiotikai. Tepalai ar geliai gali būti skiriami bakteriniam Folikulitas, ypač jei pažeidimų nedaug.
- Geriamieji antibiotikai. Reikalingi, kai Folikulitas išplitęs, skausmingas, gilus, kartojasi arba yra celiulito požymių.
- Priešgrybeliniai vaistai. Skiriami, jei nustatomas ar įtariamas mieliagrybių ar grybelių sukeltas Folikulitas. Tokiu atveju antibiotikai nepadeda ir kartais net pablogina būklę.
- Pūlinio atvėrimas ir drenavimas. Jei susidaro didesnis pūlinys, gydytojas gali jį saugiai atverti, kad pasišalintų pūliai.
- Dekolonizacija. Jei Staphylococcus aureus infekcijos kartojasi, gydytojas gali rekomenduoti specialų režimą, pavyzdžiui, antiseptinius prausiklius ir nosies tepalą tam tikram laikotarpiui. Tai daroma tik pagal gydytojo nurodymus.
Skutimosi ir odos priežiūros rekomendacijos, padedančios išvengti Folikulitas pasikartojimo:
- Skusti plaukų augimo kryptimi, nenaudoti atšipusių peiliukų.
- Prieš skutimą sudrėkinti odą ir naudoti skutimosi gelį ar putas.
- Nespausti skustuvo per stipriai.
- Po skutimosi nuplauti odą, švelniai nusausinti ir naudoti nekomedogeninę priemonę.
- Apsvarstyti kirpimą vietoje skutimo, jei bėrimai kartojasi.
- Kai kuriems žmonėms padeda ilgalaikiai sprendimai, pavyzdžiui, lazerinė plaukų šalinimo procedūra, tačiau ją reikėtų aptarti su dermatologu.
Svarbiausia - nesigydyti stipriais antibiotikais ar hormoniniais tepalais savarankiškai. Netinkamas gydymas gali užmaskuoti infekciją, paskatinti atsparumą antibiotikams arba pabloginti grybelinį Folikulitas.
Į gydytoją verta kreiptis, jei Folikulitas nepraeina per kelias dienas, kartojasi arba sukelia didesnį skausmą. Dermatologo ar šeimos gydytojo konsultacija ypač svarbi, kai reikia nustatyti tikslią priežastį ir parinkti tinkamą gydymą.
Kreipkitės į gydytoją artimiausiu metu, jei:
- Bėrimas plinta arba atsiranda vis naujų pūlinukų.
- Pažeista vieta tampa vis skausmingesnė, karštesnė, labiau patinusi.
- Susidaro didelis pūlinys ar šunvotė.
- Folikulitas kartojasi toje pačioje vietoje arba pasireiškia kelis kartus per metus.
- Bėrimai atsiranda galvos odoje ir kartu slenka plaukai.
- Sergate cukriniu diabetu, vartojate imunitetą slopinančius vaistus arba jūsų imunitetas nusilpęs.
- Nėra pagerėjimo po gydymo arba būklė blogėja.
Skubios pagalbos reikia, jei atsiranda karščiavimas, šaltkrėtis, greitai plintantis paraudimas, raudonos juostos nuo infekuotos vietos, stiprus silpnumas, intensyvus skausmas arba infekcija yra veide, ypač aplink nosį ir akis. Tokie požymiai gali rodyti, kad infekcija plinta į gilesnius audinius ir reikalingas skubus gydymas.
Jei abejojate, ar tai tik lengvas Folikulitas, geriau pasitarti anksčiau. Daugeliu atvejų tinkamai parinktas gydymas greitai palengvina simptomus ir padeda išvengti pasikartojimo.
