Esencialinis tremoras
Esencialinis tremoras yra dažnas judesių sutrikimas, sukeliantis nevalingą, ritmišką drebėjimą, dažniausiai rankose, bet kartais ir galvoje, balse ar kitose kūno vietose. Nors ši būklė paprastai nėra pavojinga gyvybei, ji gali labai trukdyti rašyti, valgyti, gerti iš puodelio, dirbti smulkius darbus ir jaustis užtikrintai bendraujant. Svarbu žinoti, kad Esencialinis tremoras nėra tas pats, kas Parkinsono liga, o tinkamai įvertinus simptomus galima parinkti veiksmingą pagalbą.
Esencialinis tremoras yra neurologinė būklė, kai tam tikros nervų sistemos grandinės pradeda siųsti pernelyg ritmiškus signalus raumenims. Dėl to atsiranda drebėjimas, kuris labiausiai išryškėja atliekant veiksmą arba išlaikant kūno dalį tam tikroje padėtyje. Pavyzdžiui, ranka gali drebėti laikant šaukštą, rašiklį, puodelį, naudojantis telefonu ar bandant atlikti tikslų judesį.
Dažniausiai pažeidžiamos rankos ir dilbiai, tačiau Esencialinis tremoras gali pasireikšti ir galvos linkčiojimu, balso virpėjimu, rečiau - kojų ar liemens drebėjimu. Kai kuriems žmonėms tremoras būna vos pastebimas, o kitiems jis trukdo kasdieniams veiksmams: užsisegti sagas, įsipilti vandens, pasirašyti dokumentą, naudotis įrankiais ar dirbti kompiuteriu.
Ši būklė vadinama „esencialine“, nes ilgą laiką buvo laikoma savarankišku, be aiškios kitos ligos atsirandančiu tremoru. Šiandien žinoma, kad Esencialinis tremoras nėra vien tik kosmetinis ar „nervinis“ reiškinys. Tai tikras neurologinis sutrikimas, susijęs su galvos smegenų sričių, ypač smegenėlių ir jų ryšių su gumburu bei motorine žieve, veiklos pokyčiais.
Svarbus požymis - Esencialinis tremoras paprastai stiprėja judesio metu, o ramybėje gali sumažėti. Tai padeda jį atskirti nuo kai kurių kitų tremoro priežasčių. Vis dėlto savarankiškai diagnozuoti nereikėtų: panašų drebėjimą gali sukelti skydliaukės veiklos sutrikimai, vaistai, nerimas, medžiagų apykaitos pokyčiai, Parkinsono liga ar kitos nervų sistemos ligos.
Esencialinis tremoras dažnai progresuoja lėtai. Metams bėgant drebėjimo amplitudė gali didėti, judesiai tampa mažiau tikslūs, o smulkūs darbai reikalauja daugiau pastangų. Nepaisant to, daug žmonių, gavę tinkamą informaciją, pritaikę kasdienius įpročius ir, jei reikia, gydymą, gali išlaikyti gerą gyvenimo kokybę.
- Ritmiškas rankų drebėjimas, dažniausiai abiejose pusėse, nors viena ranka gali drebėti labiau.
- Drebėjimas stiprėja laikant daiktą, rašant, valgant, geriant, skutantis, dažantis ar atliekant kitą tikslų judesį.
- Smulkėjantis arba sunkiai įskaitomas raštas, ypač kai reikia rašyti ilgiau.
- Sunku išlaikyti pilną puodelį, šaukštą, šakutę ar kitą daiktą neišliejant turinio.
- Drebėjimas sumažėja arba beveik išnyksta, kai rankos visiškai atpalaiduotos.
- Galvos drebėjimas, kuris gali atrodyti kaip linkčiojimas „taip“ arba purtymas „ne“.
- Balso virpėjimas, drebulys kalbant, dainuojant ar ilgiau kalbant viešai.
- Rečiau - kojų, liemens ar žandikaulio drebėjimas.
- Veido ar liežuvio virpėjimas, kuris gali trukdyti aiškiai tarti žodžius.
- Laikysenos arba judesių netikslumas, ypač kai tremoras ryškesnis.
- Stresas, jaudulys, skubėjimas, viešas kalbėjimas ar situacijos, kai žmogus jaučiasi stebimas.
- Nuovargis, miego trūkumas, pervargimas.
- Kofeinas, energiniai gėrimai, kai kurie maisto papildai ar stimuliuojančios medžiagos.
- Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, tam tikri bronchus plečiantys, antidepresantai, skydliaukės hormonai ar kiti nervų sistemą veikiantys preparatai.
- Alkoholio nutraukimas, kai organizmas yra prie jo pripratęs.
- Žmogus ima vengti valgyti viešumoje, pasirašyti dokumentus ar gerti iš taurės kitų akivaizdoje.
- Gali atsirasti gėdos, nerimo ar įtampos jausmas, nors tremoras nėra žmogaus kaltė ir nėra silpnumo požymis.
- Darbo užduotys, kurioms reikia tikslumo, pavyzdžiui, siuvimas, piešimas, medicininės, techninės ar laboratorinės procedūros, tampa sudėtingesnės.
- Kai kuriems žmonėms tremoras sukelia socialinį atsiribojimą, todėl svarbu ne tik gydyti simptomus, bet ir aptarti emocinę savijautą.
Tiksli priežastis, kodėl atsiranda Esencialinis tremoras, iki galo nėra aiški. Manoma, kad svarbiausią vaidmenį atlieka smegenų judesius reguliuojančių tinklų veiklos pokyčiai. Ypač dažnai minimos smegenėlės - smegenų dalis, atsakinga už judesių tikslumą, koordinaciją ir pusiausvyrą. Kai šių grandinių veikla tampa per daug ritmiška, raumenys gauna pasikartojančius signalus, ir atsiranda drebėjimas.
Didelę reikšmę turi paveldimumas. Nemažai žmonių, kuriems nustatomas Esencialinis tremoras, turi artimų giminaičių su panašiais simptomais. Jei vienas iš tėvų serga šia būkle, rizika vaikams gali būti didesnė, tačiau tai nereiškia, kad tremoras būtinai išsivystys. Paveldėjimas nėra vienintelis veiksnys - tikėtina, kad svarbi ir kelių genų bei aplinkos veiksnių sąveika.
Amžius taip pat svarbus. Esencialinis tremoras gali prasidėti bet kuriame amžiuje, net jaunystėje, tačiau dažniau pastebimas vyresniems žmonėms. Su amžiumi tremoras gali ryškėti, nes nervų sistema tampa jautresnė įvairiems pokyčiams, o kitos sveikatos problemos ar vartojami vaistai gali dar labiau išryškinti drebėjimą.
Riziką arba simptomų stiprumą gali didinti: šeiminė tremoro istorija, vyresnis amžius, ilgalaikis stresas, miego trūkumas, didelis kofeino vartojimas, kai kurie vaistai, skydliaukės funkcijos sutrikimai, nerimo būsenos. Vis dėlto svarbu atskirti: stresas dažnai sustiprina tremorą, bet paprastai nėra pagrindinė Esencialinis tremoras priežastis. Žmogui nereikėtų girdėti paprasto paaiškinimo „čia tik nervai“, nes toks pasakymas sumenkina realią neurologinę problemą.
Kai kuriems žmonėms nedidelis alkoholio kiekis laikinai sumažina drebėjimą, tačiau tai nėra saugus gydymo būdas. Reguliarus alkoholio vartojimas gali sukelti priklausomybę, pabloginti miegą, sąveikauti su vaistais ir ilgainiui sustiprinti sveikatos problemas. Jei pacientas pastebi tokį poveikį, apie tai verta pasakyti gydytojui, bet savarankiškai alkoholiu gydytis nereikėtų.
Esencialinis tremoras dažniausiai nustatomas remiantis išsamia gydytojo neurologo apžiūra ir pokalbiu. Nėra vieno kraujo tyrimo ar vieno vaizdinio tyrimo, kuris tiesiogiai patvirtintų šią diagnozę. Gydytojo tikslas - įvertinti tremoro pobūdį ir atmesti kitas galimas drebėjimo priežastis.
Pokalbio metu gydytojas paprastai klausia, kada prasidėjo drebėjimas, ar jis didėja, kuriose kūno vietose pasireiškia, ar būna ramybėje, ar stiprėja judant, ar panašių simptomų turėjo šeimos nariai. Taip pat svarbu papasakoti apie visus vartojamus vaistus, maisto papildus, kofeiną, alkoholį, skydliaukės ligas, nerimo simptomus ir kitas sveikatos būkles.
Neurologinės apžiūros metu gali būti prašoma ištiesti rankas, laikyti tam tikrą padėtį, pirštu paliesti nosį, nupiešti spiralę, parašyti sakinį, pakelti puodelį ar atlikti kitus tikslius judesius. Tokie paprasti testai labai informatyvūs, nes padeda pamatyti, kada tremoras atsiranda ir koks jis yra: veiksmo, padėties, ramybės ar mišrus.
Dažnai atliekami kraujo tyrimai, siekiant atmesti kitas priežastis. Gali būti tiriama skydliaukės funkcija, gliukozė, elektrolitai, kepenų ir inkstų rodikliai, vitamino B12 kiekis ar kiti parametrai pagal situaciją. Jei tremoras prasideda jauname amžiuje arba yra neįprastų požymių, gydytojas gali tirti retesnes būkles, pavyzdžiui, vario apykaitos sutrikimus.
Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografija arba kompiuterinė tomografija, nėra būtini kiekvienam pacientui, tačiau gali būti skiriami, jei simptomai netipiški: tremoras prasidėjo staiga, yra vienpusis silpnumas, pusiausvyros sutrikimai, kalbos pokyčiai, galvos skausmai ar kiti neurologiniai požymiai. Šie tyrimai padeda atmesti insultą, auglius, išsėtinę sklerozę, struktūrinius smegenų pakitimus ar kitas ligas.
Kartais svarbu atskirti Esencialinis tremoras nuo Parkinsono ligos. Parkinsono ligai dažniau būdingas ramybės tremoras, judesių sulėtėjimas, raumenų sukaustymas, pakitusi eisena, sumažėjęs rankų mostas einant. Tačiau realiame gyvenime požymiai gali persidengti, todėl diagnozę geriausia patikėti neurologui.
Gydymo poreikis priklauso nuo to, kiek Esencialinis tremoras trukdo žmogaus kasdieniam gyvenimui. Jei tremoras lengvas ir netrukdo valgyti, rašyti, dirbti ar bendrauti, gali pakakti stebėjimo, paaiškinimo ir gyvenimo būdo korekcijų. Jei simptomai vargina, gydymas gali reikšmingai sumažinti drebėjimą, nors visiškai jo panaikinti ne visada pavyksta.
Pirmasis žingsnis dažnai yra provokuojančių veiksnių mažinimas. Rekomenduojama pakankamai miegoti, vengti pervargimo, riboti kofeiną, atsargiai vertinti energinius gėrimus, aptarti su gydytoju vaistus, kurie galėtų stiprinti tremorą. Naudingi ir praktiniai sprendimai: sunkesni stalo įrankiai, puodeliai su dangteliu, storesni rašikliai, riešų atramos, balso stiprinimo priemonės, ergonomiškas darbo vietos pritaikymas.
Vaistai skiriami individualiai. Dažniausiai vartojami propranololis ir primidonas. Propranololis yra beta adrenoblokatorius, kuris gali sumažinti drebėjimą, ypač situacijose, kai tremorą stiprina jaudulys. Jis netinka visiems: atsargumo reikia sergant astma, kai kuriomis širdies ritmo ar laidumo ligomis, esant žemam kraujospūdžiui. Primidonas yra nervų sistemą veikiantis vaistas, kuris taip pat gali būti veiksmingas, bet pradžioje gali sukelti mieguistumą, svaigimą ar pykinimą, todėl dozė paprastai didinama pamažu.
Kai pirmo pasirinkimo vaistai netinka arba nepakankamai padeda, gydytojas gali svarstyti kitus preparatus, pavyzdžiui, topiramatą, gabapentiną ar kai kuriais atvejais benzodiazepinus. Pastarieji gali būti naudingi, kai tremorą labai stiprina nerimas, tačiau dėl pripratimo, mieguistumo ir griuvimų rizikos jie vartojami atsargiai. Vaistų pasirinkimas priklauso nuo amžiaus, gretutinių ligų, darbo pobūdžio, vairavimo, kitų vartojamų vaistų ir paciento tikslų.
Jei ryškiai dreba galva ar balsas, kai kuriais atvejais gali būti taikomos botulino toksino injekcijos. Jos susilpnina per aktyvius raumenis ir gali sumažinti drebėjimą, tačiau reikia labai tiksliai parinkti dozę bei injekcijos vietą. Pavyzdžiui, gydant balso tremorą gali atsirasti laikinas užkimimas ar rijimo sunkumas, todėl procedūrą turėtų atlikti patyręs specialistas.
Kai Esencialinis tremoras yra sunkus, vaistai nepadeda arba sukelia nepriimtiną šalutinį poveikį, gali būti svarstomas intervencinis gydymas. Viena galimybių - gilioji smegenų stimuliacija, kai į tam tikrą gumburo sritį implantuojami elektrodai, reguliuojantys nenormalius nervinius signalus. Kita galimybė kai kuriems pacientams - fokusuoto ultragarso procedūra, kuria tiksliai paveikiama tremorą sukelianti smegenų sritis. Šie metodai tinka ne visiems, todėl prieš juos atliekamas išsamus neurologinis ir neurochirurginis įvertinimas.
Labai svarbi ir reabilitacija. Ergoterapeutas gali parodyti, kaip pritaikyti kasdienius veiksmus, kad rankos mažiau drebėtų ir žmogus jaustųsi savarankiškesnis. Kineziterapija gali padėti, jei yra pusiausvyros ar laikysenos problemų. Psichologinė pagalba naudinga tada, kai tremoras sukelia gėdą, socialinį nerimą ar vengimą. Gydymo tikslas yra ne vien sumažinti drebėjimą, bet ir grąžinti žmogui daugiau laisvės kasdienybėje.
Į gydytoją verta kreiptis, jei drebėjimas kartojasi, trukdo kasdieniams veiksmams arba kelia nerimą. Net jei simptomai atrodo būdingi Esencialinis tremoras, pirmą kartą atsiradus tremorui svarbu įsitikinti, kad jo nesukelia kita gydoma priežastis, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimas, vaistų poveikis, medžiagų apykaitos pokyčiai ar kita neurologinė liga.
Skubiai kreipkitės medicininės pagalbos, jei drebėjimas prasidėjo staiga, ypač kartu su vienos kūno pusės silpnumu, veido perkreipimu, kalbos sutrikimu, regėjimo pokyčiais, stipriu galvos skausmu, sumišimu, pusiausvyros praradimu ar sąmonės sutrikimu. Tokie požymiai gali rodyti insultą ar kitą ūmią būklę.
Nedelskite kreiptis į gydytoją, jei tremoras greitai stiprėja, yra aiškiai vienpusis, atsiranda ramybės metu, kartu pasireiškia judesių sulėtėjimas, raumenų sukaustymas, dažni griuvimai, eisena tampa smulkiais žingsniais arba keičiasi balsas ir rijimas. Taip pat svarbu pasikonsultuoti, jei drebėjimas prasidėjo pradėjus naują vaistą ar pakeitus dozę.
Jei jau turite Esencialinis tremoras diagnozę, pakartotinė konsultacija reikalinga tada, kai gydymas nebepadeda, atsiranda šalutinis vaistų poveikis, tremoras pradeda riboti darbą ar savarankiškumą, arba norite aptarti naujas gydymo galimybes. Gydytojas gali pakoreguoti dozes, pakeisti vaistus, pasiūlyti reabilitaciją ar nukreipti į specializuotą judesių sutrikimų centrą.
Svarbiausia - nelikti vienam su šia problema. Esencialinis tremoras yra dažna ir gydytojams gerai pažįstama būklė. Kuo tiksliau apibūdinsite, kada ir kaip drebėjimas pasireiškia, tuo lengviau bus rasti jums tinkamiausią pagalbos būdą.
