Epiduralinė hematoma
Epiduralinė hematoma - tai kraujo sankaupa tarp kaukolės kaulo ir kietojo smegenų dangalo, dažniausiai atsirandanti po galvos traumos. Ši būklė svarbi todėl, kad kraujas gali greitai didinti spaudimą kaukolės viduje ir spausti smegenis. Laiku atpažinta ir gydoma epiduralinė hematoma dažnai gali būti sėkmingai suvaldoma, tačiau delsimas gali būti pavojingas gyvybei.
Epiduralinė hematoma yra ūmi kraujavimo forma, kai kraujas susikaupia vadinamojoje epiduralinėje erdvėje - tarp vidinio kaukolės paviršiaus ir kietojo smegenų dangalo. Kietasis smegenų dangalas yra tvirta apsauginė membrana, dengianti galvos smegenis. Įprastai tarp jo ir kaukolės nėra laisvos ertmės, tačiau kraujui pradėjus tekėti, šie sluoksniai atsiskiria ir susiformuoja hematoma.
Dažniausiai epiduralinė hematoma atsiranda po smūgio į galvą, ypač smilkinio srityje. Šioje vietoje kaukolės kaulas yra gana plonas, o po juo eina vidurinė dangalinė arterija. Jai plyšus, kraujas gali kauptis greitai, nes arterinis kraujavimas paprastai būna intensyvesnis nei veninis. Dėl to žmogus iš pradžių gali atrodyti gana gerai, bet po kurio laiko būklė staiga pablogėja.
Klasikinis epiduralinės hematomos požymis, apie kurį dažnai kalbama medicinoje, yra vadinamasis šviesusis tarpas. Tai situacija, kai po traumos žmogus trumpam praranda sąmonę arba būna apsvaigęs, vėliau atsigauna ir atrodo sąmoningas, o po kelių minučių ar valandų jo būklė vėl blogėja. Vis dėlto svarbu žinoti, kad toks scenarijus pasitaiko ne visada. Kai kuriems žmonėms simptomai atsiranda iš karto, o kitiems jie vystosi lėčiau.
Didžiausia epiduralinės hematomos grėsmė yra padidėjęs intrakranijinis spaudimas. Kaukolė yra uždara ertmė, todėl papildomas kraujo tūris neturi kur plėstis. Hematoma gali spausti smegenų audinį, sutrikdyti kraujotaką, sukelti smegenų pabrinkimą ir net smegenų įstrigimą - gyvybei pavojingą būklę, kai smegenų struktūros pasislenka ir spaudžia gyvybiškai svarbius centrus.
Nors dažniausiai kalbama apie epiduralinę hematomą galvos srityje, rečiau kraujas gali kauptis ir stuburo epiduralinėje erdvėje. Tuomet gali atsirasti stiprus nugaros skausmas, galūnių silpnumas, jutimų sutrikimai ar šlapinimosi problemos. Vis dėlto dauguma skubių epiduralinės hematomos atvejų yra susiję su galvos trauma.
- Galvos skausmas, kuris stiprėja arba nepraeina po traumos.
- Trumpalaikis sąmonės netekimas, sumišimas, apsvaigimas ar neįprastas mieguistumas.
- Pykinimas ir vėmimas, ypač jei vėmimas kartojasi.
- Svaigulys, nestabilumas, sutrikusi koordinacija.
- Atminties spragos apie traumą ar įvykius po jos.
- Dirglumas, neramumas, neįprastas elgesys.
- Didėjantis mieguistumas, sunku pažadinti žmogų.
- Stiprėjantis galvos skausmas, kuris tampa labai intensyvus.
- Kalbos sutrikimas, neaiški kalba arba sunkumas suprasti kitus.
- Vienos kūno pusės silpnumas, veido asimetrija, rankos ar kojos nevaldymas.
- Regėjimo sutrikimai, dvejinimasis akyse, neryškus matymas.
- Vieno vyzdžio išsiplėtimas arba nevienodi vyzdžiai.
- Traukuliai.
- Sąmonės netekimas arba koma.
- Neįprastas vangumas arba, priešingai, sunkiai nuraminamas verksmas.
- Atsisakymas valgyti, vėmimas.
- Išsipūtęs momenėlis kūdikiui.
- Traukuliai ar neįprasti judesiai.
- Staigus elgesio pasikeitimas po kritimo ar smūgio į galvą.
- Staigus, labai stiprus nugaros ar kaklo skausmas.
- Rankų ar kojų silpnumas.
- Nutirpimas, dilgčiojimas, jutimo sumažėjimas.
- Sutrikęs šlapinimasis ar tuštinimasis.
- Greitai progresuojantis judėjimo sutrikimas.
Dažniausia priežastis yra galvos trauma. Ji gali įvykti autoavarijos metu, nukritus nuo laiptų, dviračio ar paspirtuko, patyrus smūgį sportuojant, dirbant ar buityje. Net ir iš pirmo žvilgsnio nesunki trauma kartais gali sukelti kraujavimą, ypač jei smūgis buvo į smilkinį arba pakaušį.
Klasikiniu atveju epiduralinė hematoma susijusi su kaukolės lūžiu, kuris pažeidžia kraujagyslę. Dažniausiai plyšta vidurinė dangalinė arterija, tačiau kraujavimas gali būti ir veninis, ypač vaikams arba esant tam tikroms lūžio vietoms. Vaikams kietasis smegenų dangalas prie kaukolės gali būti prisitvirtinęs kitaip nei suaugusiesiems, todėl simptomų eiga kartais skiriasi.
Riziką didina veiksniai, dėl kurių trauma tampa tikėtinesnė arba kraujavimas sunkiau sustoja. Svarbiausi rizikos veiksniai:
• amžius - vaikai, paaugliai ir jauni suaugusieji dažniau patiria aktyvaus judėjimo, sporto ar transporto traumų;
• kontaktinis sportas - futbolas, kovos menai, ledo ritulys, regbis, riedlenčių ar paspirtukų sportas;
• važiavimas be šalmo dviračiu, motociklu, paspirtuku ar riedlente;
• alkoholio ar psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, didinantis kritimų ir nelaimingų atsitikimų riziką;
• kraujo krešėjimą veikiantys vaistai, pavyzdžiui, varfarinas, tiesioginiai geriamieji antikoaguliantai, kai kurie antiagregantai;
• kraujo krešėjimo sutrikimai, trombocitų trūkumas, kepenų ligos;
• ankstesnės neurochirurginės operacijos ar kitos būklės, galinčios keisti kraujavimo riziką.
Epiduralinė hematoma ne visada reiškia, kad trauma buvo labai stipri. Vyresniems žmonėms arba vartojantiems kraują skystinančius vaistus reikšmingas kraujavimas gali išsivystyti ir po palyginti nedidelio kritimo. Todėl svarbu ne vien tai, kaip trauma atrodė, bet ir kaip žmogus jaučiasi po jos.
Įtarus epiduralinę hematomą, svarbiausia veikti greitai. Gydytojas pirmiausia vertina, kaip įvyko trauma, ar buvo sąmonės netekimas, vėmimas, traukuliai, mieguistumas, elgesio pokyčiai. Taip pat tikrinama neurologinė būklė: sąmonės lygis, vyzdžių dydis ir reakcija į šviesą, rankų ir kojų jėga, jutimai, kalba, koordinacija.
Skubios pagalbos skyriuje dažnai naudojama Glazgo komos skalė. Ji padeda objektyviai įvertinti sąmonės būklę pagal akių atmerkimą, kalbinę reakciją ir judesius. Blogėjantis įvertinimas gali rodyti didėjantį spaudimą kaukolės viduje.
Pagrindinis tyrimas, leidžiantis greitai nustatyti epiduralinę hematomą, yra galvos kompiuterinė tomografija. KT tyrimas gerai parodo šviežią kraują, kaukolės lūžius ir smegenų struktūrų pasislinkimą. Tipiškai epiduralinė hematoma KT vaizde atrodo kaip abipus išgaubta, lęšio formos kraujo sankaupa. Šis požymis padeda ją atskirti nuo subduralinės hematomos, kuri dažniau būna pusmėnulio formos.
Magnetinio rezonanso tomografija gali būti naudinga, kai simptomai neaiškūs, kraujavimas nedidelis, įtariami papildomi smegenų ar stuburo pažeidimai. Vis dėlto ūmioje situacijoje KT paprastai pasirenkama pirmiausia, nes tyrimas greitas ir plačiai prieinamas.
Papildomai gali būti atliekami kraujo tyrimai. Jie padeda įvertinti hemoglobino kiekį, trombocitus, krešėjimo rodiklius, kepenų ir inkstų funkciją, ypač jei žmogus vartoja antikoaguliantus arba planuojama operacija. Jei yra įtarimas dėl apsinuodijimo alkoholiu ar kitomis medžiagomis, gali būti atliekami toksikologiniai tyrimai, tačiau jie neturi atidėti būtino galvos smegenų ištyrimo.
Kai įtariama stuburo epiduralinė hematoma, dažniausiai atliekama stuburo magnetinio rezonanso tomografija. Ji padeda pamatyti kraujo sankaupą, nugaros smegenų spaudimą ir nuspręsti, ar reikalinga skubi operacija.
Epiduralinės hematomos gydymas priklauso nuo hematomos dydžio, simptomų, sąmonės būklės, neurologinių požymių ir to, ar spaudžiamos smegenys. Tai nėra būklė, kurią galima saugiai stebėti namuose. Net jei žmogus jaučiasi geriau, sprendimą dėl stebėjimo ar gydymo turi priimti gydytojas.
Jei hematoma didelė, žmogaus būklė blogėja arba yra smegenų suspaudimo požymių, dažniausiai reikalinga skubi neurochirurginė operacija. Operacijos tikslas - pašalinti susikaupusį kraują, sustabdyti kraujavimą ir sumažinti spaudimą smegenims. Gali būti atliekama kraniotomija, kai atveriama kaukolės dalis ir hematoma pašalinama tiesiogiai. Kai kuriais atvejais gali būti taikomas mažesnis atvėrimas ar drenažas, tačiau pasirinkimas priklauso nuo konkrečios situacijos.
Jei epiduralinė hematoma nedidelė, žmogus sąmoningas, neurologinė būklė stabili, o KT nerodo reikšmingo smegenų spaudimo, gydytojų komanda gali pasirinkti atidų stebėjimą ligoninėje. Tokiu atveju reguliariai tikrinama neurologinė būklė, kartojami vaizdiniai tyrimai, stebimas kraujospūdis, kvėpavimas, deguonies kiekis kraujyje. Stebėjimas svarbus, nes hematoma gali didėti.
Vaistai patys hematomos neištirpdo taip greitai, kad galėtų pakeisti skubią operaciją, kai ji būtina. Vis dėlto jie naudojami palaikomajam gydymui. Gali būti skiriami vaistai nuo skausmo, pykinimo, traukulių, priemonės padidėjusiam intrakranijiniam spaudimui mažinti. Jei žmogus vartoja kraują skystinančius vaistus, gali būti taikomas jų poveikio neutralizavimas, skiriami krešėjimo faktoriai, vitaminas K, specifiniai antidotai ar trombocitai - priklausomai nuo vartoto vaisto ir klinikinės situacijos.
Po ūmaus gydymo svarbi reabilitacija. Jei buvo neurologinių sutrikimų, gali prireikti kineziterapijos, ergoterapijos, logopedo pagalbos, neuropsichologo konsultacijų. Atsigavimas labai individualus: vieni žmonės grįžta į įprastą gyvenimą greitai, kitiems kurį laiką išlieka nuovargis, galvos skausmai, koncentracijos ar atminties sunkumai.
Grįžimas prie sporto, vairavimo, darbo aukštyje ar fizinio krūvio turi būti suderintas su gydytoju. Per anksti atnaujinus rizikingą veiklą, galima pakartotinė trauma, kuri gali būti dar pavojingesnė. Ypač svarbu laikytis rekomendacijų po smegenų sukrėtimo ar neurochirurginės operacijos.
Po galvos traumos geriau pasirodyti gydytojui, jei kyla bent menkiausia abejonė dėl žmogaus būklės. Epiduralinė hematoma gali kurį laiką nesukelti ryškių simptomų, todėl vien tai, kad žmogus iš karto po smūgio kalba ir vaikšto, ne visada reiškia, kad pavojus praėjo.
Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba vykite į skubios pagalbos skyrių, jei po galvos traumos atsiranda bent vienas iš šių požymių:
• sąmonės netekimas, net jei jis truko trumpai;
• stiprėjantis arba labai stiprus galvos skausmas;
• kartotinis vėmimas;
• mieguistumas, sunku pažadinti žmogų;
• sumišimas, neįprastas elgesys, dezorientacija;
• traukuliai;
• vienos rankos ar kojos silpnumas, veido perkreipimas;
• kalbos ar regėjimo sutrikimas;
• nevienodi vyzdžiai;
• kraujavimas ar skaidraus skysčio tekėjimas iš ausies ar nosies;
• įtariamas kaukolės lūžis, stiprus smūgis, autoavarija, kritimas iš aukščio;
• trauma įvyko vartojant antikoaguliantus arba turint kraujo krešėjimo sutrikimą.
Vaikams skubios pagalbos reikia, jei po kritimo ar smūgio atsiranda vangumas, nuolatinis verksmas, vėmimas, traukuliai, koordinacijos sutrikimas, atsisakymas valgyti ar bet koks tėvams neįprastas elgesys. Kūdikiams papildomas pavojaus ženklas yra išsipūtęs momenėlis.
Kol laukiama pagalbos, nereikėtų leisti žmogui miegoti be priežiūros, duoti alkoholio, raminamųjų ar stiprių vaistų nuo skausmo be medikų nurodymo. Jei žmogus netenka sąmonės, reikia tikrinti kvėpavimą ir, jei mokate, suteikti pirmąją pagalbą. Įtarus kaklo ar stuburo traumą, žmogaus nereikėtų be reikalo judinti.
Svarbiausia žinutė paprasta: epiduralinė hematoma yra gydoma, tačiau laikas čia labai svarbus. Ankstyvas ištyrimas ir tinkamas gydymas gali apsaugoti smegenis ir išgelbėti gyvybę.
