Ekstrasistolija
Ekstrasistolija - tai priešlaikinis širdies susitraukimas, kurį žmogus dažnai pajunta kaip širdies „permušimą“, stipresnį dūžį, trumpą sustojimą ar virptelėjimą krūtinėje. Dažniausiai ekstrasistolija nėra pavojinga, tačiau kai kuriais atvejais ji gali rodyti širdies ligą, elektrolitų pusiausvyros sutrikimą ar padidėjusią ritmo sutrikimų riziką. Svarbiausia įvertinti, kaip dažnai ji kartojasi, kokie simptomai ją lydi ir ar širdis struktūriškai sveika.
Ekstrasistolija - tai širdies ritmo sutrikimas, kai vienas širdies dūžis įvyksta anksčiau, nei turėtų pagal įprastą ritmą. Po tokio priešlaikinio susitraukimo dažnai būna trumpa pauzė, todėl kitas širdies dūžis gali pasijusti stipresnis. Būtent dėl šios pauzės žmogus neretai sako, kad širdis tarsi „sustojo“, nors iš tiesų ji tik trumpam pakeitė ritmą.
Širdies ritmą paprastai valdo sinusinis mazgas - natūralus širdies „stimuliatorius“, esantis dešiniajame prieširdyje. Ekstrasistolija atsiranda tada, kai elektrinis impulsas kyla ne iš įprastos vietos arba kyla per anksti. Pagal kilmę ji dažniausiai skirstoma į prieširdinę ekstrasistoliją ir skilvelinę ekstrasistoliją. Prieširdinė ekstrasistolija kyla viršutinėse širdies kamerose, o skilvelinė - apatinėse kamerose, kurios pumpuoja kraują į plaučius ir visą kūną.
Pavienės ekstrasistolijos gali pasitaikyti net visiškai sveikiems žmonėms, ypač patiriant stresą, nuovargį, išgėrus daug kavos ar po intensyvesnio fizinio krūvio. Tačiau jei ekstrasistolija kartojasi dažnai, pasireiškia serijomis, sukelia alpimą, krūtinės skausmą ar dusulį, būtina išsamesnė širdies būklės patikra. Vertinama ne vien pati ekstrasistolija, bet ir bendras širdies darbas: vožtuvai, širdies raumuo, kraujotaka, kraujospūdis ir galimos gretutinės ligos.
- Širdies „permušimai“, nelygus ar nutrūkstantis ritmas.
- Stiprus vienas dūžis krūtinėje po trumpesnės pauzės.
- Jausmas, kad širdis trumpam sustojo arba „apsivertė“.
- Trumpas virptelėjimas krūtinėje, kakle ar gerklėje.
- Nemalonus širdies plakimo suvokimas ramybės metu, ypač gulint.
- Silpnumas, nuovargis ar sumažėjęs fizinio krūvio toleravimas.
- Dusulys, ypač jei kartu yra širdies ar plaučių liga.
- Nerimas, įtampa, panikos pojūtis dėl nereguliaraus širdies plakimo.
- Galvos svaigimas ar trumpas aptemimas akyse.
- Spaudimas ar diskomfortas krūtinėje, kuris visada turi būti vertinamas atsargiai.
- Alpimas arba beveik įvykęs alpimas.
- Ekstrasistolija, pasireiškianti fizinio krūvio metu ir stiprėjanti didinant krūvį.
- Krūtinės skausmas, plintantis į kairę ranką, nugarą, kaklą ar žandikaulį.
- Ryškus dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas.
- Labai dažni ar ilgai trunkantys ritmo sutrikimo epizodai.
Ekstrasistolija gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Dažnai ji susijusi su laikinais, nepavojingais dirgikliais: emocine įtampa, miego trūkumu, pervargimu, kofeinu, nikotinu, alkoholiu ar energiniais gėrimais. Kai kuriems žmonėms ekstrasistolija padažnėja po gausesnio valgio, dehidratacijos, karščiavimo ar intensyvaus sporto.
Svarbūs ir organizmo vidiniai veiksniai. Priešlaikinius širdies dūžius gali skatinti kalio, magnio ar kitų elektrolitų pokyčiai, mažakraujystė, skydliaukės funkcijos sutrikimai, hormoniniai svyravimai, padidėjęs kraujospūdis. Ekstrasistolija taip pat gali pasireikšti vartojant kai kuriuos vaistus, pavyzdžiui, stimuliuojančius preparatus, kai kuriuos vaistus nuo slogos, astmos ar tam tikrus psichotropinius vaistus.
Didesnio dėmesio reikia tada, kai yra širdies ligų rizika arba jau nustatyta širdies liga. Ekstrasistolija gali būti susijusi su išemine širdies liga, persirgtu miokardo infarktu, širdies raumens uždegimu, kardiomiopatija, širdies nepakankamumu, vožtuvų ligomis ar įgimtais širdies pakitimais. Vyresnis amžius, nutukimas, cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis, rūkymas ir šeiminė širdies ligų anamnezė taip pat didina tikimybę, kad ritmo sutrikimą reikės vertinti išsamiau.
Diagnozė pradedama nuo pokalbio ir apžiūros. Gydytojas klausia, kada atsiranda permušimai, kiek laiko trunka, ar jie susiję su stresu, kava, alkoholiu, fiziniu krūviu, ar yra alpimų, dusulio, krūtinės skausmo. Taip pat svarbu žinoti vartojamus vaistus, gretutines ligas ir šeiminę širdies ligų istoriją.
Pagrindinis tyrimas yra elektrokardiograma, arba EKG. Ji gali parodyti ekstrasistoliją, jos tipą ir kitus elektrinio širdies aktyvumo pakitimus. Kadangi ekstrasistolija ne visada pasireiškia būtent tyrimo metu, dažnai skiriamas Holterio monitoravimas - 24, 48 valandų ar ilgesnis širdies ritmo registravimas kasdienės veiklos metu. Šis tyrimas padeda suskaičiuoti, kiek ekstrasistolijų būna per parą, ar jos pavienės, porinės, ar pasitaiko ilgesnių ritmo sutrikimo epizodų.
Širdies struktūrai įvertinti atliekama širdies echoskopija. Ji parodo širdies kamerų dydį, vožtuvų būklę, širdies raumens susitraukimą ir galimus struktūrinius pakitimus. Jei simptomai susiję su fiziniu krūviu, gali būti atliekamas krūvio mėginys. Kai įtariama išeminė širdies liga ar kitos sudėtingesnės būklės, gali prireikti kraujo tyrimų, skydliaukės hormonų, elektrolitų, troponino, kartais širdies magnetinio rezonanso tomografijos, kompiuterinės tomografijos ar kardiologo elektrofiziologo konsultacijos.
Gydymas priklauso nuo to, ar ekstrasistolija pavojinga, kaip dažnai ji kartojasi ir ar yra širdies liga. Jei širdis sveika, ekstrasistolijos retos ir nesukelia sunkių simptomų, dažnai pakanka nuraminimo, stebėjimo ir gyvenimo būdo korekcijos. Pacientui svarbu paaiškinti, kad pavieniai permušimai savaime nereiškia, jog širdis „silpna“ ar tuoj įvyks infarktas.
Pirmasis žingsnis dažnai yra provokuojančių veiksnių mažinimas. Rekomenduojama riboti kofeiną ir energinius gėrimus, nevartoti nikotino, saikingai vartoti alkoholį, pakankamai miegoti, gerti pakankamai skysčių, reguliariai judėti ir mokytis streso valdymo. Jei nustatomas kalio ar magnio trūkumas, skydliaukės sutrikimas, mažakraujystė ar kitas provokuojantis veiksnys, gydoma priežastis.
Kai simptomai vargina stipriai arba ekstrasistolijų daug, gydytojas gali skirti vaistų. Dažniausiai vartojami beta adrenoblokatoriai arba kai kuriais atvejais kiti antiaritminiai vaistai. Juos būtina vartoti tik gydytojui paskyrus, nes netinkamai parinkti vaistai nuo ritmo sutrikimų gali būti žalingi.
Jei ekstrasistolija labai dažna, sukelia širdies funkcijos blogėjimą arba yra aiškus elektrinis židinys, gali būti svarstoma kateterinė abliacija. Tai procedūra, kurios metu per kraujagysles į širdį įvedami specialūs kateteriai ir sunaikinama nedidelė audinio sritis, sukelianti priešlaikinius impulsus. Šis metodas ypač svarbus, kai vaistai neveiksmingi, netoleruojami arba ekstrasistolija kelia ilgalaikę riziką.
Į šeimos gydytoją ar kardiologą verta kreiptis, jei ekstrasistolija kartojasi dažnai, atsirado naujai, trukdo miegoti, riboja fizinį aktyvumą arba kelia didelį nerimą. Planinė konsultacija taip pat reikalinga, jei turite padidėjusį kraujospūdį, cukrinį diabetą, skydliaukės ligą, esate persirgę miokardo infarktu, sergate širdies nepakankamumu ar turite šeiminę staigios širdinės mirties istoriją.
Skubios pagalbos reikia, jei permušimus lydi krūtinės skausmas, stiprus dusulys, alpimas, ryškus silpnumas, šaltas prakaitas, staigus sąmonės sutrikimas arba labai greitas, nepraeinantis širdies plakimas. Taip pat nedelskite, jei simptomai atsirado fizinio krūvio metu, jei širdies plakimas tapo visiškai nereguliarus arba jei turite implantuotą širdies stimuliatorių ar defibriliatorių ir pajutote naujus, neįprastus simptomus.
Nors ekstrasistolija dažnai būna gerybinė, ją verta įvertinti ramiai ir nuosekliai. Tinkamai atlikti tyrimai padeda atskirti nepavojingus permušimus nuo būklių, kurioms reikia gydymo, o aiškus paaiškinimas dažnai sumažina nerimą ne mažiau nei vaistai.
