Echinokokozė
Echinokokozė - tai sunki parazitinė liga, kurią sukelia kaspinuočių lervos. Ji dažniausiai pažeidžia kepenis ir plaučius, bet gali išplisti ir į kitus organus. Laiku diagnozavus ir tinkamai gydant, prognozė yra palanki, tačiau negydant liga gali sukelti pavojingų komplikacijų.
Echinokokozė yra zoonozė - liga, perduodama nuo gyvūnų žmogui. Ją sukelia dviejų rūšių parazitai: Echinococcus granulosus (cistinė echinokokozė) ir Echinococcus multilocularis (alveolinė echinokokozė). Parazito kiaušinėliai patenka į žmogaus organizmą per užterštą maistą, vandenį arba tiesioginį sąlytį su užsikrėtusiais gyvūnais (dažniausiai šunimis, lapėmis). Kiaušinėliams patekus į žarnyną, išsirita lervos, kurios per kraują migruoja į įvairius organus, dažniausiai kepenis (70-80% atvejų) ir plaučius (20-30%), ir ten formuoja cistas. Cistinė echinokokozė sukelia lėtai augančias cistas, o alveolinė - agresyvesnę, į vėžį panašią infiltraciją.
- Ilgą laiką liga gali būti besimptomė - cistos auga lėtai, nejaudinant
- Vėliau gali atsirasti nuovargis, nedidelis karščiavimas, alerginės reakcijos (dilgėlinė, niežulys)
- Kepenų pažeidimas: skausmas dešinėje pilvo pusėje, gelta, kepenų padidėjimas, ascitas (skysčio kaupimasis pilve)
- Plaučių pažeidimas: kosulys, krūtinės skausmas, dusulys, atsikosėjimas krauju
- Kiti organai (smegenys, inkstai, kaulai) - simptomai priklauso nuo vietos: galvos skausmas, traukuliai, kaulų skausmas, lūžiai
Pagrindinė priežastis - parazito Echinococcus rūšių kiaušinėlių patekimas į organizmą. Rizikos veiksniai: gyvenimas ar darbas kaimo vietovėse, artimas sąlytis su šunimis (ypač benamiais ar medžiokliniais), užterštas vanduo ir maistas, nesaikingas plovimas, profesinė rizika (ūkininkai, gyvūnų prižiūrėtojai, skerdėjai). Alveolinė echinokokozė dažnesnė šaltesnio klimato regionuose, kur paplitusios lapės.
Diagnozė nustatoma derinant vaizdinius tyrimus ir serologinius kraujo tyrimus. Ultragarsas (echoskopija) yra pirmasis tyrimas, leidžiantis įtarti cistas kepenyse. Kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT) padeda įvertinti cistų dydį, skaičių, lokalizaciją ir galimas komplikacijas. Kraujo tyrimai ieško specifinių antikūnų prieš parazitą (ELISA, Western blot). Kartais atliekama cistos punkcija, bet tik labai specializuotose įstaigose, nes yra pavojus išplisti parazitui.
Gydymo taktika priklauso nuo cistų dydžio, skaičiaus, vietos ir paciento būklės. Pagrindiniai metodai: 1) Chirurginis cistos pašalinimas - taikomas esant didelėms, komplikuotoms ar lengvai prieinamoms cistoms; 2) Perkutaninė drenažo procedūra (PAIR) - cistos turinio išsiurbimas ir sklerozuojančios medžiagos suleidimas; 3) Medikamentinis gydymas albendazoliu - skiriamas prieš ir po procedūros, taip pat esant neoperuotiniems atvejams; 4) Stebėjimas - labai mažos, besimptomės cistos gali būti tik stebimos. Alveolinė echinokokozė gydoma ilgalaikiu albendazoliu (kartais visą gyvenimą) ir radikalia chirurgija, jei įmanoma.
Būtina kreiptis, jei pastebite bet kuriuos iš šių simptomų: ilgai trunkantis neaiškios kilmės nuovargis, nepaaiškinamas svorio kritimas, gelta, skausmas dešinėje pilvo pusėje, kosulys su krauju ar dusulys. Ypač svarbu pasikonsultuoti, jei keliavote ar gyvenote vietovėse, kur echinokokozė yra paplitusi, ar turėjote artimą sąlytį su šunimis. Esant ūminiams simptomams (staigus stiprus pilvo skausmas, karščiavimas, alerginė reakcija), reikia skubiai vykti į ligoninę - tai gali reikšti cistos plyšimą ar antrinę infekciją.