Cervikalinė radikulopatija
Cervikalinė radikulopatija - tai būklė, kai kaklo srityje sudirginama arba suspaudžiama nervinė šaknelė, todėl skausmas, tirpimas ar silpnumas gali plisti į petį, ranką ir pirštus. Nors pojūčiai kartais būna labai nemalonūs ir gąsdinantys, daugeliui žmonių būklė pagerėja taikant tinkamą gydymą, judesio korekciją ir kantrų atsistatymą.
Cervikalinė radikulopatija atsiranda tada, kai kaklinėje stuburo dalyje pažeidžiama nervinė šaknelė - nervo dalis, išeinanti iš nugaros smegenų per mažas angas tarp slankstelių. Kaklinė stuburo dalis sudaryta iš septynių slankstelių, tarp jų esančių tarpslankstelinių diskų, sąnarių, raiščių, raumenų ir nervų. Per šią sritį nerviniai signalai keliauja į pečius, rankas, plaštakas ir pirštus, todėl kakle esanti problema dažnai jaučiama ne tik kakle.
Dažniausiai nervinė šaknelė sudirginama dėl tarpslankstelinio disko išvaržos arba dėl su amžiumi susijusių stuburo pakitimų. Diskas gali išsigaubti ir spausti nervą, o kaulinės ataugos ar susiaurėjusios angos tarp slankstelių gali sumažinti nervui skirtą erdvę. Dėl spaudimo nervas tampa jautrus, gali kilti uždegiminė reakcija, sutrinka normali nervinio impulso veikla.
Cervikalinė radikulopatija nėra tas pats, kas paprastas kaklo raumenų patempimas. Raumenų skausmas dažniausiai būna lokalus, o nervinės šaknelės pažeidimas sukelia plintančius simptomus: skausmą, dilgčiojimą, aptirpimą ar raumenų silpnumą tam tikroje rankos srityje. Pavyzdžiui, vienos šaknelės pažeidimas gali labiau veikti nykštį, kitos - vidurinį pirštą ar mažylį. Gydytojui šis simptomų išsidėstymas padeda suprasti, kuri nervinė šaknelė gali būti dirginama.
Svarbu žinoti, kad tyrimuose matomi stuburo pakitimai ne visada reiškia ligą. Daug žmonių, ypač vyresniame amžiuje, turi diskų pakitimų ar osteofitų, bet nejaučia jokių simptomų. Todėl diagnozė nustatoma vertinant ne vien magnetinio rezonanso ar kitų tyrimų atsakymus, bet ir paciento nusiskundimus, neurologinę būklę bei apžiūros duomenis.
- Kaklo skausmas, kuris gali būti maudžiantis, deginantis, duriantis arba aštrus.
- Skausmo plitimas į petį, mentę, žastą, dilbį, plaštaką ar pirštus.
- Tirpimas, dilgčiojimas, skruzdėlių bėgiojimo pojūtis rankoje ar pirštuose.
- Rankos ar plaštakos silpnumas, sunkumas pakelti daiktus, suspausti kumštį ar atlikti smulkius judesius.
- Sumažėję ar pakitę refleksai, kuriuos dažniausiai nustato gydytojas neurologinės apžiūros metu.
- Skausmo sustiprėjimas sukant, lenkiant ar atlošiant kaklą, ypač ilgiau būnant vienoje padėtyje.
- Nemalonūs pojūčiai gali stiprėti dirbant kompiuteriu, vairuojant, žiūrint į telefoną ar miegant nepatogioje padėtyje.
- Kai kuriems žmonėms palengvėja pakėlus ranką virš galvos arba švelniai pakeitus kaklo padėtį.
- Skausmas gali būti epizodinis: vieną dieną stipresnis, kitą silpnesnis, ypač priklausomai nuo krūvio, laikysenos ir uždegimo aktyvumo.
- Kartais labiau vargina ne skausmas, o tirpimas ar nevikrumas - pavyzdžiui, sunkiau užsisegti sagas, laikyti puodelį ar rašyti.
- C5 šaknelės dirginimas dažniau sukelia skausmą peties srityje ir silpnesnį žasto atitraukimą.
- C6 šaknelės pažeidimas gali sukelti skausmą, tirpimą ar dilgčiojimą, plintantį į nykštį ir rodomąjį pirštą.
- C7 šaknelės dirginimas dažnai siejamas su simptomais vidurinio piršto srityje ir trigalvio žasto raumens silpnumu.
- C8 šaknelės pažeidimas gali pasireikšti mažylio, bevardžio piršto ar plaštakos silpnumu.
Dažniausia priežastis jaunesniems ir vidutinio amžiaus žmonėms yra kaklinio tarpslankstelinio disko išvarža. Disko vidinė dalis gali pasislinkti ar išsiveržti į išorę ir pradėti spausti šalia esančią nervinę šaknelę. Toks pažeidimas kartais atsiranda po staigesnio judesio, fizinio krūvio ar traumos, tačiau neretai išsivysto palaipsniui, be aiškaus vieno įvykio.
Vyresniame amžiuje Cervikalinė radikulopatija dažniau susijusi su degeneraciniais stuburo pokyčiais. Tarpslanksteliniai diskai netenka elastingumo, mažėja jų aukštis, apkraunami smulkieji stuburo sąnariai, formuojasi kaulinės ataugos. Dėl šių pakitimų gali siaurėti tarpslankstelinės angos, per kurias išeina nervai, ir atsirasti lėtinis nervinės šaknelės spaudimas.
Riziką didina ilgas darbas pasilenkus ar įtempus kaklą, dažnas žiūrėjimas žemyn į telefoną, neergonomiška darbo vieta, pasikartojantys kaklo judesiai, vibracija, sunkus fizinis darbas, rūkymas ir mažas fizinis aktyvumas. Rūkymas blogina diskų aprūpinimą maisto medžiagomis, todėl gali spartinti degeneracinius procesus.
Svarbūs ir individualūs veiksniai: paveldėtas polinkis į ankstyvus stuburo pakitimus, buvusios kaklo traumos, sporto metu patiriamos apkrovos, antsvoris, silpni kaklo ir mentės juostos raumenys. Retesniais atvejais panašius simptomus gali sukelti navikai, infekcijos, uždegiminės ligos ar ryškus stuburo kanalo susiaurėjimas, todėl užsitęsę ar neįprasti simptomai visada turi būti įvertinti gydytojo.
Cervikalinė radikulopatija dažniausiai įtariama jau iš pokalbio ir apžiūros. Gydytojas klausia, kur tiksliai skauda, į kurią rankos dalį plinta simptomai, ar yra tirpimas, silpnumas, ar skausmą keičia kaklo padėtis. Taip pat svarbu žinoti, kada simptomai prasidėjo, ar buvo trauma, karščiavimas, svorio kritimas, onkologinės ligos istorija ar kiti įspėjamieji požymiai.
Apžiūros metu vertinama kaklo judesių amplitudė, raumenų įtampa, laikysena, rankų jėga, jutimai ir refleksai. Gydytojas gali atlikti specialius mėginius, pavyzdžiui, Spurlingo testą, kai tam tikra kaklo padėtis gali sustiprinti nervinės šaknelės dirginimo simptomus. Taip pat kartais atliekamas rankos pakėlimo testas, nes kai kuriems pacientams tokia padėtis laikinai sumažina skausmą.
Vaizdiniai tyrimai parenkami pagal situaciją. Kaklinės stuburo dalies rentgenograma gali parodyti slankstelių padėtį, degeneracinius pakitimus ar nestabilumo požymius, tačiau nervų ir diskų išsamiai neparodo. Magnetinio rezonanso tomografija yra vienas svarbiausių tyrimų, jei įtariama disko išvarža, nervinės šaknelės spaudimas, stuburo kanalo susiaurėjimas ar nugaros smegenų pažeidimas. Kompiuterinė tomografija gali būti naudinga vertinant kaulinius pakitimus, ypač jei magnetinio rezonanso tomografijos atlikti negalima.
Kai simptomų priežastis neaiški arba reikia atskirti nervinės šaknelės pažeidimą nuo periferinio nervo ligos, gali būti atliekama elektroneuromiografija. Ji padeda įvertinti nervų ir raumenų elektrinį aktyvumą. Kraujo tyrimai nėra pagrindinis Cervikalinė radikulopatija diagnostikos metodas, tačiau jie gali būti skiriami, jei įtariama infekcija, uždegiminė liga ar kita sisteminė priežastis.
Daugeliu atvejų Cervikalinė radikulopatija pradedama gydyti konservatyviai, tai yra be operacijos. Pirmasis tikslas - sumažinti skausmą ir nervinės šaknelės dirginimą, o vėliau atkurti saugų judėjimą, sustiprinti raumenis ir sumažinti atkryčio riziką. Dažnai pagerėjimas vyksta palaipsniui per kelias savaites ar mėnesius, todėl svarbu ne tik vaistai, bet ir nuoseklus planas.
Skausmui mažinti gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, paracetamolis, trumpas raumenis atpalaiduojančių vaistų kursas, o esant nervinio pobūdžio skausmui - vaistai, veikiantys neuropatinį skausmą, pavyzdžiui, gabapentinas, pregabalinas, duloksetinas ar kiti gydytojo parinkti preparatai. Kai kuriais atvejais trumpam skiriami geriamieji kortikosteroidai, tačiau jų nauda ir rizika vertinama individualiai.
Kineziterapija yra viena svarbiausių gydymo dalių. Pratimai parenkami pagal paciento būklę: iš pradžių gali būti taikomi švelnūs judesiai, kaklo padėties korekcija, mentės juostos raumenų aktyvinimas, vėliau - jėgos ir ištvermės lavinimas. Svarbu vengti agresyvių manipuliacijų, ypač jei yra ryškus rankos silpnumas, nugaros smegenų spaudimo požymių ar neaiški diagnozė.
Kasdienybėje padeda darbo vietos ergonomika: ekranas akių lygyje, atrama dilbiams, dažnos trumpos pertraukos, telefono laikymas ne žemai nuleidus galvą, tinkama pagalvė miegui. Visiškas gulėjimas dažniausiai nėra naudingas - saugus judėjimas padeda greičiau grįžti į įprastą ritmą.
Jeigu skausmas stiprus ir nepraeina taikant įprastą gydymą, gali būti svarstomos intervencinės procedūros, pavyzdžiui, epidurinė kortikosteroidų injekcija ar selektyvi nervinės šaknelės blokada. Šios procedūros gali sumažinti uždegimą ir skausmą, tačiau jos atliekamos tik įvertinus indikacijas ir galimą riziką.
Operacinis gydymas svarstomas tada, kai yra progresuojantis raumenų silpnumas, ryškus nervo spaudimas, nepakeliamas skausmas, nepagerėjantis po pakankamo konservatyvaus gydymo, arba atsiranda nugaros smegenų pažeidimo požymių. Galimos operacijos - priekinė kaklinė diskektomija ir slankstelių sujungimas, dirbtinio disko implantacija arba užpakalinė foraminotomija. Konkretus metodas priklauso nuo pažeidimo vietos, paciento amžiaus, stuburo būklės ir chirurgo vertinimo.
Į gydytoją verta kreiptis, jei kaklo skausmas plinta į ranką, nepraeina per kelias dienas, kartojasi arba trukdo miegoti, dirbti ir atlikti įprastus veiksmus. Taip pat svarbu pasikonsultuoti, jei atsiranda tirpimas, dilgčiojimas, plaštakos nevikrumas ar jėgos sumažėjimas. Kuo anksčiau įvertinama būklė, tuo lengviau parinkti saugų gydymą ir išvengti nereikalingo nervo dirginimo.
Skubios medicininės pagalbos reikia, jei staiga silpsta ranka ar koja, sutrinka eisena, atsiranda pusiausvyros problemų, šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolės sutrikimų. Tai gali rodyti nugaros smegenų spaudimą ar kitą rimtą neurologinę būklę. Nedelskite ir tada, jei kaklo skausmas prasidėjo po traumos, kritimo ar eismo įvykio.
Raudonos vėliavos taip pat yra karščiavimas, šaltkrėtis, nepaaiškinamas svorio kritimas, naktinis skausmas, buvusi onkologinė liga, imunitetą slopinantis gydymas, intraveninių narkotikų vartojimas ar stiprus skausmas, kuris nepanašus į anksčiau patirtą. Jei kartu atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, veido ar rankos nutirpimas vienoje pusėje, kalbos sutrikimas ar staigus labai stiprus galvos skausmas, būtina kviesti greitąją pagalbą, nes tai gali būti ne Cervikalinė radikulopatija, o kita skubi būklė.
