Cervicitas
Cervicitas - tai gimdos kaklelio uždegimas, dažnai kylantis dėl infekcijų. Nors daugeliu atvejų ši būklė gali būti besimptomė, laiku nediagnozuotas cervicitas gali sukelti rimtų pasekmių reprodukcinei sveikatai, įskaitant nevaisingumą ir lėtinį dubens skausmą. Laiku atpažintas ir gydomas cervicitas yra visiškai išgydomas.
Cervicitas - tai gimdos kaklelio gleivinės uždegimas, kuris gali būti ūminis arba lėtinis. Uždegiminis procesas pažeidžia gimdos kaklelio epitelį, o negydant gali plisti į gimdą, kiaušintakius, kiaušides ar šlapimo takus. Dažniausiai cervicitą sukelia infekcijos, tačiau jis gali atsirasti ir dėl cheminių dirgiklių, alergijų ar mechaninių pažeidimų. Lėtinis cervicitas ilgai gali nesukelti jokių simptomų, tačiau palaipsniui keičia gimdos kaklelio audinius ir didina komplikacijų riziką.
- Gausios arba nemalonaus kvapo makšties išskyros (geltonos, žalsvos, pūlingos)
- Kraujavimas tarp mėnesinių arba po lytinių santykių
- Skausmas apatinėje pilvo dalyje arba nugaroje
- Dažnas ir skausmingas šlapinimasis
- Skausmas lytinių santykių metu
- Niežulys ar deginimas lytinių organų srityje
- Kartu su kitomis infekcijomis - karščiavimas, bendras silpnumas
- Pasikartojantys makšties uždegimai
- Nedidelis kraujavimas po ginekologinės apžiūros
Dažniausios cervicito priežastys yra lytiškai plintančios infekcijos: chlamidiozė, gonorėja, trichomonozė, genitalijų pūslelinė (HSV) ir žmogaus papilomos virusas (HPV). Taip pat cervicitą gali sukelti bakterinė vaginozė, alerginiai latekso ar kontraceptikų komponentai, cheminiai dirgikliai (pvz., makšties prausimosi priemonės). Rizikos veiksniams priskiriamas jaunas amžius, dažnas lytinių partnerių keitimas, nesaugūs lytiniai santykiai, rūkymas, sumažėjęs imunitetas, gimdos kaklelio ektropionas (kai gleivinė išsiverčia į makštį) ir intrauterinės kontraceptinės spiralės naudojimas.
Cervicito diagnozę nustato gydytojas ginekologas, atlikdamas ginekologinį ištyrimą su veidrodėliais. Pagrindiniai diagnostikos metodai: citologinis tepinėlis (PAP testas) - padeda įvertinti gimdos kaklelio ląstelių pokyčius; kolposkopija - specialiu prietaisu apžiūrima gimdos kaklelio gleivinė; infekcijų nustatymo tyrimai - PCR arba pasėlis mikroorganizmams identifikuoti; makšties išskyrų mikroskopija; kraujo tyrimai dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų. Esant lėtiniam cervicitui, gali būti atliekama gimdos kaklelio biopsija.
Cervicito gydymas priklauso nuo priežasties. Bakterinės kilmės cervicitas gydomas antibiotikais (pvz., azitromicinu, doksiciklinu ar ceftriaksonu) pagal nustatytą sukėlėją. Virusinių infekcijų atveju (herpes, HPV) skiriami antivirusiniai vaistai (acikloviras, valacikloviras) arba vietiniai preparatai. Lėtiniam cervicitui gydyti gali būti taikoma gimdos kaklelio kauterizacija (deginimas), lazerio ar krioterapija (šalčiu). Visada rekomenduojama gydyti ir lytinį partnerį, kad būtų išvengta pakartotinės infekcijos. Gydymo metu patariama vengti lytinių santykių, naudoti barjerinę kontracepciją, stiprinti imunitetą ir laikytis intymios higienos.
Nedelsdamos kreipkitės į ginekologą, jei pastebėjote: neįprastas makšties išskyras (gausias, pūlingas, su kraujo priemaiša); kraujavimą tarp mėnesinių ar po lytinių santykių; skausmą apatinėje pilvo dalyje ar lytinių santykių metu; deginimą ar niežulį lytinių organų srityje; karščiavimą be aiškios priežasties. Net ir nesant jokių simptomų, rekomenduojama reguliariai tikrintis pas ginekologą bent kartą per metus - daugelis cervicito atvejų nustatomi atsitiktinai profilaktinės apžiūros metu.
