Cauda equina sindromas
Cauda equina sindromas yra reta, bet labai rimta būklė, kai apatinėje stuburo kanalo dalyje suspaudžiamos nervų šaknelės, atsakingos už kojų, šlapimo pūslės, žarnyno ir tarpvietės jutimą bei funkciją. Tai laikoma skubia neurologine ir neurochirurgine situacija, nes uždelsus gydymą gali likti nuolatinis kojų silpnumas, šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai ir jutimo praradimas. Kuo anksčiau atpažįstami simptomai ir pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išsaugoti nervų funkciją.
Cauda equina sindromas išsivysto tada, kai suspaudžiamos vadinamosios arklio uodegos nervų šaknelės. Tai nervų pluoštas, esantis apatinėje stuburo kanalo dalyje, žemiau nugaros smegenų pabaigos. Šios nervų šaknelės perduoda signalus į kojas, pėdas, šlapimo pūslę, žarnyną ir lytinius organus, todėl jų pažeidimas gali paveikti ne vien judėjimą, bet ir labai kasdienes, intymias organizmo funkcijas.
Svarbu suprasti, kad Cauda equina sindromas nėra paprastas nugaros skausmas. Nugaros skausmai yra dažni ir dažniausiai nėra pavojingi, tačiau kai kartu atsiranda šlapinimosi sutrikimų, tirpimas tarpvietėje ar abiejų kojų silpnumas, situacija tampa skubi. Nervinis audinys jautriai reaguoja į spaudimą. Jei spaudimas tęsiasi per ilgai, nervų funkcija gali atsistatyti tik iš dalies arba visai neatsistatyti.
Dažniausiai pažeidžiama juosmeninė stuburo dalis, ypač sritys, kur praeina nervų šaknelės, keliaujančios į dubenį ir apatines galūnes. Suspaudimas gali atsirasti staiga, pavyzdžiui, dėl didelės tarpslankstelinio disko išvaržos, arba vystytis palaipsniui, kai stuburo kanalas siaurėja dėl degeneracinių pakitimų, naviko, infekcijos ar kraujosruvos.
Cauda equina sindromas gali būti visiškas arba nepilnas. Nepilno sindromo metu žmogus dar gali šlapintis, bet jaučia, kad šlapinimasis pasikeitė: silpnesnė srovė, sunkiau pradėti, sumažėjęs pojūtis šlapinantis. Visiško sindromo atveju gali atsirasti šlapimo susilaikymas, nevalingas šlapimo tekėjimas, ryškus tarpvietės nutirpimas ir stiprus kojų funkcijos sutrikimas. Abi formos reikalauja skubaus įvertinimo.
- Staigus arba stiprėjantis apatinės nugaros dalies skausmas, dažnai plintantis į vieną arba abi kojas.
- Tirpimas, nejautra ar keistas dilgčiojimas tarpvietėje, sėdmenyse, vidinėje šlaunų pusėje arba lytinių organų srityje. Šis pojūtis dažnai apibūdinamas kaip nejautra vietose, kurios liestųsi su balnu sėdint.
- Nauji šlapinimosi sutrikimai: sunku pradėti šlapintis, silpna šlapimo srovė, nevisiško pasišlapinimo jausmas, šlapimo susilaikymas arba nevalingas šlapimo tekėjimas.
- Tuštinimosi kontrolės sutrikimas, vidurių užkietėjimas be aiškios priežasties arba išmatų nelaikymas.
- Vienos ar abiejų kojų silpnumas, sunkumas vaikščioti, klupinėjimas, pėdos kritimas.
- Skausmas gali būti aštrus, deginantis, šaudantis, plintantis iš juosmens per sėdmenį į koją.
- Gali sumažėti odos jautrumas kojose ar pėdose, žmogus prasčiau jaučia prisilietimą, šaltį, šilumą.
- Kartais simptomai būna abipusiai, tačiau nebūtinai vienodi abiejose pusėse: viena koja gali būti silpnesnė, kita labiau tirpti.
- Skausmas ne visada būna pats ryškiausias požymis. Kai kuriems žmonėms svarbiausias signalas yra būtent šlapinimosi ar tarpvietės jutimo pasikeitimas.
- Visiškas negalėjimas pasišlapinti, nors šlapimo pūslė pilna.
- Šlapimo ar išmatų nelaikymas dėl prarastos kontrolės.
- Ryškus tarpvietės nejautrumas.
- Progresuojantis kojų silpnumas, kai sunku atsistoti, lipti laiptais ar eiti ant kulnų ir pirštų.
- Lytinės funkcijos sutrikimai, pavyzdžiui, sumažėjęs lytinių organų jautrumas ar erekcijos sutrikimas.
Dažniausia Cauda equina sindromo priežastis yra didelė juosmeninės stuburo dalies tarpslankstelinio disko išvarža. Diskas veikia kaip amortizatorius tarp slankstelių. Kai jo vidinė dalis prasiveržia į stuburo kanalą, ji gali mechaniškai spausti nervų šakneles. Kartais tai įvyksta po fizinio krūvio, pasilenkimo, svorio kėlimo, tačiau neretai aiškaus vieno įvykio žmogus neprisimena.
Kitos galimos priežastys yra stuburo kanalo stenozė, kai kanalas palaipsniui susiaurėja dėl amžinių degeneracinių pakitimų, sąnarių sustorėjimo ar kaulinių ataugų. Tokiu atveju simptomai gali bręsti lėčiau, bet staigus pablogėjimas vis tiek įmanomas.
Cauda equina sindromą taip pat gali sukelti stuburo traumos, slankstelių lūžiai, navikai, metastazės, infekcijos, pavyzdžiui, epidurinis abscesas, taip pat kraujosruvos stuburo kanale. Kraujosruvos rizika didesnė žmonėms, vartojantiems kraują skystinančius vaistus, turintiems krešėjimo sutrikimų arba patyrusiems invazines procedūras stuburo srityje.
Rizikos veiksniai priklauso nuo priežasties. Disko išvaržos riziką didina sunkus fizinis darbas, netaisyklingas svorių kėlimas, pasikartojantys juosmens apkrovimai, rūkymas, antsvoris, sėslus gyvenimo būdas ir ankstesni nugaros skausmų epizodai. Degeneracinių pakitimų tikimybė didėja su amžiumi. Infekcijos rizika didesnė sergant cukriniu diabetu, esant nusilpusiam imunitetui, vartojant intraveninius narkotikus arba po tam tikrų medicininių procedūrų.
Vis dėlto svarbiausia ne bandyti pačiam nustatyti priežastį, o atpažinti pavojingą simptomų derinį. Net jaunas ir iki tol sveikas žmogus gali susirgti Cauda equina sindromu, todėl nauji šlapinimosi, tuštinimosi ar tarpvietės jutimo pokyčiai kartu su nugaros ar kojos skausmu visada turi būti vertinami rimtai.
Cauda equina sindromo diagnostika prasideda nuo labai tikslaus simptomų įvertinimo. Gydytojas klausia, kada prasidėjo nugaros ar kojos skausmas, ar keitėsi šlapinimasis, ar yra tarpvietės tirpimas, ar pasikeitė tuštinimasis, ar silpsta kojos. Šie klausimai gali atrodyti asmeniški, tačiau jie yra būtini, nes padeda atskirti paprastą nugaros skausmą nuo skubios neurologinės būklės.
Atliekamas neurologinis ištyrimas: tikrinama kojų jėga, jutimai, refleksai, gebėjimas vaikščioti ant kulnų ir pirštų, įvertinama, ar nėra pėdos kritimo. Gydytojas gali vertinti tarpvietės jutimą ir išangės rauko tonusą. Kai kuriais atvejais atliekamas šlapimo pūslės ultragarsinis įvertinimas po pasišlapinimo, siekiant nustatyti, ar pūslėje nelieka daug šlapimo. Didelis liekamojo šlapimo kiekis gali rodyti sutrikusią šlapimo pūslės nervinę kontrolę.
Svarbiausias tyrimas, įtariant Cauda equina sindromą, yra skubus juosmeninės stuburo dalies magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas. Magnetinio rezonanso tomografija gerai parodo diskų išvaržas, nervų šaknelių suspaudimą, navikus, infekcijas, kraujosruvas ir kitus minkštųjų audinių pakitimus. Jei magnetinio rezonanso tomografijos atlikti negalima, pavyzdžiui, dėl tam tikrų implantų ar kitų kontraindikacijų, gali būti svarstoma kompiuterinė tomografija arba kompiuterinė tomografija su mielografija.
Kraujo tyrimai gali būti reikalingi, jei įtariama infekcija, uždegimas, kraujo krešėjimo sutrikimas ar bendra sunki būklė. Gali būti atliekamas bendras kraujo tyrimas, C reaktyviojo baltymo tyrimas, eritrocitų nusėdimo greitis, kraujo pasėliai, krešėjimo rodikliai. Tačiau laboratoriniai tyrimai nepakeičia vaizdinio stuburo ištyrimo, nes pagrindinis klausimas yra ar nervų šaknelės suspaustos ir kas jas spaudžia.
Diagnozė turi būti nustatoma greitai. Jei simptomai atitinka Cauda equina sindromą, pacientas paprastai siunčiamas į skubios pagalbos skyrių arba neurochirurgijos centrą, nes sprendimas dėl operacijos gali būti reikalingas nedelsiant.
Cauda equina sindromo gydymas priklauso nuo priežasties, tačiau daugeliu atvejų svarbiausias gydymo principas yra kuo greičiau pašalinti nervų šaknelių suspaudimą. Jei sindromą sukėlė didelė disko išvarža, dažniausiai atliekama skubi chirurginė dekompresija, pavyzdžiui, diskektomija ar laminektomija. Operacijos tikslas yra atlaisvinti nervus, kad jie vėl galėtų normaliai perduoti signalus.
Laikas čia labai svarbus. Dažnai siekiama operuoti kuo anksčiau, kai tik patvirtinama diagnozė ir paciento būklė leidžia. Medicinoje dažnai minima pirmųjų 24-48 valandų svarba, tačiau tai nereiškia, kad vėliau gydymas nebereikalingas. Net jei simptomai tęsiasi ilgiau, dekompresija gali sumažinti tolesnio pažeidimo riziką ir pagerinti atsigavimo galimybes.
Jei priežastis yra infekcija, pavyzdžiui, epidurinis abscesas, gydymas gali apimti antibiotikus į veną ir chirurginį pūlinio drenavimą arba nervų atlaisvinimą. Jei nervus spaudžia navikas ar metastazė, gali būti taikoma operacija, spindulinė terapija, chemoterapija, hormoninis ar taikinių gydymas, priklausomai nuo naviko tipo. Kai suspaudimą sukelia kraujosruva, gali prireikti skubaus jos pašalinimo ir kraujo krešėjimo korekcijos.
Skausmui mažinti skiriami vaistai nuo skausmo, kartais vaistai neuropatiniam skausmui, raumenų spazmus mažinantys preparatai. Vis dėlto vien vaistai neišsprendžia mechaninio nervų suspaudimo, todėl jie yra pagalbinė, o ne pagrindinė priemonė, kai yra tikras Cauda equina sindromas.
Po ūmaus gydymo labai svarbi reabilitacija. Kineziterapija padeda atkurti kojų jėgą, pusiausvyrą, eiseną ir saugų judėjimą. Ergoterapija gali padėti prisitaikyti kasdienėje veikloje. Jei išlieka šlapinimosi sutrikimų, gali prireikti urologo priežiūros, mokymo periodiškai kateterizuotis, vaistų šlapimo pūslės funkcijai reguliuoti. Esant tuštinimosi problemoms sudaromas žarnyno režimas: mitybos korekcija, skysčiai, skaidulos, vaistai pagal poreikį.
Atsigavimo eiga labai individuali. Skausmas kartais sumažėja greitai, tačiau jutimai, šlapimo pūslės, žarnyno ar lytinė funkcija gali atsistatinėti mėnesiais. Kai kuriems žmonėms lieka nuolatinių simptomų. Tai gali būti emociškai sunku, todėl svarbi ne tik neurochirurgo ar neurologo, bet ir šeimos gydytojo, reabilitacijos specialistų, urologo, skausmo specialisto bei psichologinė pagalba.
Į gydytoją reikia kreiptis skubiai, tą pačią dieną, jei nugaros ar kojos skausmą lydi bet kuris požymis, būdingas Cauda equina sindromui. Nelaukite, kol simptomai praeis savaime, nes nervų pažeidimas gali progresuoti greitai.
Skubios pagalbos reikia, jei atsiranda tarpvietės, sėdmenų, vidinės šlaunų pusės ar lytinių organų tirpimas; jei sunku pradėti šlapintis, susilpnėjo šlapimo srovė, nebejaučiate, kada pūslė pilna, arba negalite pasišlapinti; jei atsirado šlapimo ar išmatų nelaikymas; jei silpsta viena ar abi kojos, sunku vaikščioti, klumpate, negalite pakelti pėdos; jei nugaros skausmas labai stiprus, naujas ir greitai blogėja.
Ypač svarbu nedelsti, jei neseniai patyrėte stuburo traumą, sergate vėžiu, karščiuojate, turite imuniteto sutrikimų, vartojate kraują skystinančius vaistus arba neseniai buvo atlikta procedūra stuburo srityje. Tokiais atvejais padidėja infekcijos, kraujosruvos ar navikinio suspaudimo tikimybė.
Jeigu įtariate Cauda equina sindromą, geriausia vykti į skubios pagalbos skyrių, kuriame galima atlikti magnetinio rezonanso tomografiją ir prireikus skubiai konsultuoti neurochirurgui. Jei negalite saugiai nuvykti patys, kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Ši būklė nėra ta situacija, kai pakanka užsirašyti vizitui po kelių dienų ar bandyti gydytis namuose.
