Bruxizmas
Bruxizmas - tai nevalingas dantų griežimas arba suspaudimas, dažniausiai pasireiškiantis miego metu, nors gali atsirasti ir dieną. Nors daugelis žmonių nė nežino, kad turi šią būklę, ilgalaikis bruxizmas gali pakenkti dantims, sukelti žandikaulio skausmą ir galvos skausmus. Laiku atpažinus simptomus ir kreipusis pagalbos, galima išvengti rimtų pasekmių.
Bruxizmas - tai pasikartojantis žandikaulio raumenų aktyvumas, pasireiškiantis dantų griežimu, trinimu arba stipriu jų suspaudimu, nesusijusiu su normalia kramtymo funkcija. Dažniausiai bruxizmas vyksta miego metu (naktinis bruxizmas), tačiau gali pasireikšti ir budrumo metu (dieninis bruxizmas), kai žmogus netyčia suspaudžia dantis stresinėse situacijose ar susikaupęs. Pagrindiniai pažeidžiami organai yra dantys (jų dilimas, įskilimai), kramtymo raumenys, smilkininis apatinio žandikaulio sąnarys, o kartais ir aplinkiniai veido bei kaklo raumenys. Nuolatinė perkrova gali sukelti lėtinį skausmą ir funkcinius sutrikimus.
- Dantų dilimas, atsiradę plokšti kramtomieji paviršiai
- Dantų jautrumas šaltam, karštam ar saldžiam
- Dantų įskilimai, lūžiai arba atsipalaidavę plombos
- Žandikaulio raumenų skausmas ar nuovargis, ypač ryte
- Apatinio žandikaulio sąnario traškėjimas ar spragtelėjimas
- Rytiniai galvos skausmai (ypač smilkinių srityje)
- Veido, kaklo ar ausų skausmas
- Padidėjęs jautrumas garsams (dėl įtemptų raumenų)
- Miego sutrikimai, neramus miegas
- Skruostų ar liežuvio vidinės pusės įkandimai
Tiksli bruxizmo priežastis nėra visiškai aiški, tačiau manoma, kad ją lemia keli veiksniai. Dažniausiai pabrėžiamas stresas, nerimas ir emocinė įtampa - šios būsenos sukelia padidėjusį raumenų tonusą, ypač naktį. Kiti rizikos veiksniai yra dantų sąkandžio problemos, netinkamai prigludę protezai ar ortodontiniai aparatai. Be to, bruxizmą gali skatinti tam tikri vaistai (pvz., antidepresantai), kai kurie neurologiniai sutrikimai (Parkinsono liga) ar miego apnėja. Dažniau pasitaiko tarp vidutinio amžiaus žmonių, nors gali prasidėti bet kuriuo gyvenimo tarpsniu.
Bruxizmo diagnozę nustato odontologas arba gydytojas, remdamasis paciento nusiskundimais ir klinikiniu ištyrimu. Gydytojas apžiūri dantis, ieško dilimo požymių, dantenų atsitraukimo ar plombų pažeidimų. Taip pat įvertina žandikaulio raumenų jautrumą ir sąnario funkciją. Kartais atliekama polisomnografija (miego tyrimas) - ji leidžia tiksliai užfiksuoti naktinį dantų griežimą bei atmesti kitus miego sutrikimus. Namų sąlygomis gali būti rekomenduojama stebėti simptomus ar naudoti specialius elektromiogramos prietaisus raumenų aktyvumui matuoti.
Bruxizmo gydymas priklauso nuo priežasties ir simptomų sunkumo. Pagrindinis būdas apsaugoti dantis yra individualiai pagaminta naktinė dantų sąkandžio plokštelė (okliuzinė splinta), kuri suminkština smūgį ir neleidžia dantims trintis. Esant skausmui, skiriami priešuždegiminiai vaistai ar raumenų atpalaiduojamieji preparatai. Labai svarbūs gyvensenos pokyčiai: streso valdymo metodai (meditacija, joga), kofeino ir alkoholio ribojimas prieš miegą, šilto kompreso dėjimas ant žandikaulio. Kai kuriais atvejais naudinga elgesio terapija, padedanti atpažinti dieninį dantų spaudimą. Jei bruxizmą sukėlė sąkandžio problemos, gali prireikti ortodontinio gydymo ar dantų restauruojamųjų procedūrų.
Kreiptis į odontologą ar šeimos gydytoją verta, jei pastebėjote dantų dilimą, jautrumą ar įskilimus, ypač jei pabudę jaučiate žandikaulio nuovargį, skausmą ar sunkiai atveriate burną. Taip pat būtina skubi konsultacija, jei atsiranda aštrus veido skausmas, ausies skausmas ar galvos svaigimas, galintis rodyti sąnario uždegimą ar kitą rimtesnę problemą. Negydomas bruxizmas gali sukelti negrįžtamus dantų pažeidimus, lėtinį skausmą ir miego kokybės pablogėjimą, todėl nereikėtų delsti.
