Bruceliozė
Bruceliozė yra bakterinė infekcija, kurią sukelia Brucella genties bakterijos. Ši liga dažniausiai plinta nuo gyvūnų žmonėms ir gali sukelti įvairius simptomus, tokius kaip karščiavimas, sąnarių skausmai ir nuovargis. Laiku nediagnozavus, ji gali tapti lėtine ir sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip endokarditas ar meningitas.
Bruceliozė - tai zoonozinė infekcija, pažeidžianti įvairias organizmo sistemas. Bakterijos patenka į organizmą per sužalotą odą, gleivines arba su maistu (ypač nepasterizuotu pienu). Jos dauginasi limfmazgiuose, vėliau išplinta į kraują, sąnarius, kepenis, blužnį, kaulų čiulpus ir kitus organus, sukeldamos uždegimą. Inkubacinis laikotarpis svyruoja nuo 5 dienų iki kelių mėnesių, dažniausiai 2-4 savaitės. Bruceliozė yra endeminė daugelyje pasaulio regionų, ypač Viduržemio jūros regione, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Liga gali pasireikšti ūmiai arba palaipsniui, o negydoma dažnai pereina į lėtinę formą. Lėtinė bruceliozė gali sukelti ilgalaikius sąnarių (artritas), širdies (endokarditas) ar nervų sistemos (meningitas, encefalitas) pažeidimus. Granuliomatinis uždegimas yra būdingas bruceliozei. Sergamumas didesnis tarp vyrų nei moterų, dažniausiai 20-50 metų amžiaus.
- Karščiavimas (ypač bangomis)
- Šaltkrėtis
- Gausus prakaitavimas
- Galvos skausmas
- Raumenų ir sąnarių skausmas
- Silpnumas
- Sumažėjęs apetitas
- Svorio kritimas
- Kepenų ir blužnies padidėjimas
- Kosulys
- Pilvo skausmas
- Nuovargis
- Depresija
- Miego sutrikimai
- Sąnarių tinimas ir skausmas
- Stuburo skausmas (spondilitas)
- Naktinis prakaitavimas
- Pasikartojantis karščiavimas
- Sąnarių deformacijos
- Nevaisingumas
- Orchitas vyrams
- Galvos svaigimas
- Padažnėjęs širdies plakimas
- Endokarditas (karščiavimas, širdies ūžesys, širdies nepakankamumas)
- Meningitas (galvos skausmas, kaklo sustingimas, fotofobija)
- Spondilitas (nugaros skausmas)
- Nevaisingumas
Bruceliozę sukelia kelios Brucella rūšys: B. abortus (galvijai), B. melitensis (avys, ožkos), B. suis (kiaulės). Užsikrėsti galima tiesioginiu kontaktu su gyvūnais (gimdymo metu, pjaunant), įkvėpus aerozolių (laboratorijose) ar vartojant nepasterizuotą pieną ir sūrį. Galimas užsikrėtimas per užterštą vandenį ar pirštines. Rizikos veiksniai: darbas gyvulininkystėje, veterinarijoje, mėsos perdirbime, skerdimui; kelionės į endemines sritis, pvz., Viduržemio jūros baseiną, Artimuosius Rytus, Afriką, Centrinę Ameriką. Asmenys su nusilpusia imunine sistema yra labiau pažeidžiami. Gyvūnai gali būti besimptomiai nešiotojai. Profilaktika apima apsaugines priemones (pirštines, akinius) dirbant su gyvūnais, terminį pieno apdorojimą, mėsos kepimą. Vakcinos žmonėms nėra. Veterinarai ir laboratorijų darbuotojai turi dirbti su apsaugos priemonėmis.
Diagnozė nustatoma remiantis kraujo tyrimais: bakterijos kultūra (auginama specialiose terpėse), serologiniais tyrimais (Wright reakcija, ELISA), polimerazės grandinine reakcija (PCR) - jautriausias metodas. Serologiniai tyrimai gali būti klaidingai neigiami ūmioje fazėje, todėl gali prireikti pakartoti. Esant lėtinei eigai, gali būti atliekama kaulų čiulpų biopsija - jautrumas didesnis nei kraujo kultūroje. Radiologiniai tyrimai, tokie kaip sąnarių rentgenas, MRT ar kompiuterinė tomografija, padeda įvertinti pažeidimus. Gydytojas atsižvelgia į simptomus ir rizikos veiksnius. Bruceliozę reikia atskirti nuo kitų febrilinių ligų, tokių kaip vidurių šiltinė, maliarija, tuberkuliozė, autoimuninės ligos.
Gydymas apima ilgalaikę antibiotikų terapiją: dažniausiai derinamas doksiciklinas (100 mg du kartus per dieną) ir rifampicinas (600-900 mg per dieną) 6-8 savaites. Alternatyva - streptomicinas arba gentamicinas injekcijomis. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos ir intraveninių antibiotikų. Pacientams rekomenduojamas poilsis, pakankamas skysčių vartojimas, skausmą malšinantys vaistai (NVNU). Gydymo metu svarbu vengti saulės dėl doksiciklino fotosensibilizacijos; nėštumo metu gydymas sudėtingesnis. Lėtinėms formoms gydyti gali prireikti ilgesnių kursų, kartais iki 6 mėnesių. Svarbu stebėti šalutinius poveikius, tokius kaip kepenų pažeidimas ar fotosensibilizacija. Gydymo metu stebimi kraujo rodikliai ir kepenų fermentai.
Jei pasireiškia neaiškus karščiavimas, trunkantis ilgiau nei keletą dienų, ypač jei jis bangomis atsinaujina; sąnarių, nugaros ar raumenų skausmai; gausus prakaitavimas naktį; nuovargis ir silpnumas - būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar infekcinių ligų specialistą. Jei karščiavimas nepraeina po kelių dienų, nors vartojami įprasti vaistai, taip pat verta pasitarti. Asmenims, dirbantiems su gyvūnais, rekomenduojama periodiškai tikrintis. Skubios pagalbos reikia, jei atsiranda stiprus galvos skausmas, sąmonės sutrikimas, krūtinės skausmas, dusulys, galūnių tirpimas ar kiti sunkūs simptomai, rodantys komplikacijas (meningitas, endokarditas).
