Bipolinis afektinis sutrikimas
Bipolinis afektinis sutrikimas (BAS) - tai lėtinė psichikos liga, kuriai būdingi ryškūs nuotaikos svyravimai nuo pakilios (manijos ar hipomanijos) iki sunkios depresijos. Ši būklė reikšmingai veikia kasdienį gyvenimą, darbo našumą ir santykius, tačiau tinkamai gydant galima pasiekti stabilumą ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Bipolinis afektinis sutrikimas - tai nuotaikos sutrikimas, pasireiškiantis epizodais, kai žmogus patiria neįprastai pakilią, irzlią ar energingą nuotaiką (manijos ar hipomanijos epizodai) ir epizodais, kai dominuoja gili liūdesio, beviltiškumo ar energijos stokos būsena (depresijos epizodai). Šie epizodai gali trukti kelias dienas ar savaites, o tarp jų nuotaika gali būti normali. Svarbu suprasti, kad BAS nėra tiesiog greiti nuotaikų kaita: tai sudėtinga liga, kuriai reikalinga medicininė pagalba.
- Neproporcingai pakili ar irzli nuotaika
- Sumažėjęs miego poreikis (pvz., miega 2-3 valandas, bet jaučiasi pailsėjęs)
- Padidėjęs aktyvumas, kalbumas, minčių šuoliavimas
- Per didelis savęs vertinimas ar grandiozinės idėjos
- Neprotingas elgesys, pvz., perdėtas išlaidavimas, rizikingi sprendimai
- Hipomanijos atveju simptomai švelnesni, bet vis tiek pastebimi
- Ilgalaikis liūdesys, tuštuma ar beviltiškumas
- Prarastas susidomėjimas ar malonumas veiklomis
- Nuovargis, energijos stoka
- Miego sutrikimai (nemiga arba per didelis miegas)
- Sunkumai susikaupti, priimti sprendimus
- Mintys apie mirtį ar savižudybę
Tiksli bipolinio afektinio sutrikimo priežastis nėra visiškai aiški, tačiau manoma, kad svarbų vaidmenį vaidina genetinis polinkis (jei šeimoje yra sirgusių BAS, rizika padidėja), smegenų neurotransmiterių disbalansas bei aplinkos veiksniai. Stiprus stresas, trauminiai išgyvenimai, miego trūkumas, narkotikų ar alkoholio vartojimas gali provokuoti epizodus. Amžius dažniausiai - ankstyvoji pilnametystė, nors gali pasireikšti ir vėliau.
Diagnozę nustato psichiatras, remdamasis išsamiu pokalbiu, simptomų vertinimu ir nuotaikos dienoraščiu. Gydytojas gali naudoti specialius klausimynus, tokius kaip M.I.N.I. ar SCID. Kadangi kitos ligos (pvz., skydliaukės sutrikimai, narkotikų vartojimas) gali sukelti panašius simptomus, kartais atliekami kraujo tyrimai ar smegenų vaizdiniai (KT, MRT), kad būtų atmestos kitos priežastys. Diagnozei patvirtinti būtina bent vieno manijos ar hipomanijos epizodo buvimas.
Bipolinis afektinis sutrikimas dažniausiai gydomas ilgalaikiais vaistais nuotaikai stabilizuoti - ličiu, lamotriginu, valproatu ar antipsichotiniais vaistais (pvz., kvetiapinu). Gydymas taip pat apima psichoterapiją (ypač kognityvinę-elgesio terapiją ar šeimos terapiją), kuri padeda atpažinti epizodų pradžią ir stiprinti streso valdymo įgūdžius. Gyvensenos pokyčiai, tokie kaip reguliarus miegas, fizinis aktyvumas, alkoholio ir narkotikų vengimas, yra labai svarbūs.
Jei pastebite, kad jūsų ar artimo žmogaus nuotaika keičiasi neįprastai - tampa itin pakili, dirgli arba giliai liūdna, ir šie pokyčiai trukdo kasdienei veiklai, būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar psichiatrą. Nedelsiant kreiptis reikia, jei kyla minčių apie savižudybę, jei manijos epizode žmogus elgiasi itin rizikingai (pvz., vairavo apsvaigęs) arba jei depresija sukelia negalėjimą pasirūpinti savimi.
