Balso stygų polipai
Balso stygų polipai yra gerybiniai balso klosčių dariniai, dažniausiai atsirandantys dėl balso pertempimo, dirginimo ar ilgalaikio uždegimo. Jie gali reikšmingai pakeisti balsą: sukelti užkimimą, balso nuovargį, kalbėjimo sunkumą ar jausmą, kad balsas „nebeklauso“. Nors ši būklė paprastai nėra pavojinga gyvybei, užsitęsęs užkimimas visada vertas gydytojo įvertinimo, nes panašiai gali pasireikšti ir kitos gerklų ligos.
Balso stygų polipai - tai gerybiniai, ne vėžiniai dariniai, susiformuojantys ant vienos arba rečiau abiejų balso klosčių. Balso klostės yra gerklose esantys elastingi audiniai, kurie vibruoja orui keliaujant iš plaučių į išorę. Būtent šios vibracijos leidžia susidaryti garsui. Kai ant balso klostės atsiranda polipas, jos paviršius tampa nelygus, o vibracija - netolygi. Dėl to balsas gali tapti prikimęs, duslus, šiurkštus, „lūžinėjantis“ arba silpnesnis.
Polipas dažnai atrodo kaip mažas minkštas iškilimas, patinimas ar gleivinės „maišelis“. Jis gali būti ant kojelės arba plačiu pagrindu prisitvirtinęs prie balso klostės. Kai kurie polipai yra skaidresni, pabrinkę, pripildyti skysčio, kiti - rausvesni ar su kraujosruvos požymiais, ypač jei atsirado po staigaus balso pertempimo, pavyzdžiui, rėkimo, garsaus dainavimo ar ilgo kalbėjimo triukšmingoje aplinkoje.
Svarbu atskirti Balso stygų polipai nuo balso mazgelių. Mazgeliai dažniausiai būna abipusiai, simetriški ir susiję su ilgalaikiu netaisyklingu balso naudojimu. Polipas dažniau būna vienpusis ir gali atsirasti po vieno stipresnio balso traumos epizodo, nors dažnai jį palaiko ir nuolatiniai dirgikliai: rūkymas, refliuksas, sausas oras, alergijos, lėtinis kosulys ar netaisyklinga balso technika.
Balso stygų polipai dažniausiai pažeidžia pačias balso klostes, tačiau jų poveikis jaučiamas plačiau: žmogus pradeda labiau įtempti kaklo, gerklės ir krūtinės raumenis, kad „išspaustų“ balsą. Ilgainiui gali atsirasti antrinis balso aparato nuovargis, kaklo įtampa, diskomfortas kalbant, o žmonėms, kurių darbas priklauso nuo balso, tai gali trukdyti profesinei veiklai.
- Užkimimas, trunkantis ilgiau nei kelias dienas ar savaites.
- Balsas tampa šiurkštus, duslus, prikimęs arba „su oru“.
- Balso nuovargis - po ilgesnio kalbėjimo balsas silpsta, tampa sunku kalbėti.
- Balso diapazono sumažėjimas, ypač dainuojant ar kalbant aukštesniu tonu.
- Balso „lūžinėjimas“, nestabilumas, netikėtas tono pasikeitimas.
- Poreikis dažnai atsikrenkšti, nors gerklėje nėra daug gleivių.
- Svetimkūnio, kutenimo ar spaudimo jausmas gerklėje.
- Kalbant ilgiau atsiranda gerklės ar kaklo įtampa.
- Balsas ryte gali būti geresnis, o dienos pabaigoje - labiau prikimęs.
- Sunku kalbėti triukšmingoje aplinkoje, nes tenka kelti balsą.
- Dainininkams gali atsirasti sunkumas išlaikyti natas, prarandamas balso lankstumas.
- Mokytojams, lektoriams, aktoriams, treneriams ar klientų aptarnavimo specialistams gali kilti profesinių sunkumų.
- Staigus užkimimas po rėkimo, garsaus dainavimo ar balso pertempimo.
- Skausmas kalbant arba ryjant, nors vien polipai dažniausiai stipraus skausmo nesukelia.
- Kraujo priemaiša seilėse ar atkosėjimas krauju - tai nėra tipiškas simptomas ir būtina gydytojo apžiūra.
- Dusulys, švokštimas ar stridoras yra reti, bet jei atsiranda, reikia skubios pagalbos.
- Užkimimas kartu su svorio kritimu, rijimo sutrikimu, kaklo guzu ar ausies skausmu vienoje pusėje turi būti vertinamas neatidėliojant.
Dažniausia priežastis - balso klosčių mikrotrauma. Kai žmogus ilgai kalba garsiai, šaukia, dainuoja be tinkamos technikos arba kalba per ligą, balso klostės smarkiai vibruoja ir trenkiasi viena į kitą. Gleivinėje gali atsirasti patinimas, mažas kraujavimas ar uždegiminė reakcija. Jei dirginimas kartojasi, šis pažeistas plotas gali virsti polipu.
Svarbūs rizikos veiksniai yra rūkymas ir pasyvus rūkymas. Tabako dūmai dirgina gerklų gleivinę, skatina uždegimą, sausina audinius ir blogina jų gijimą. Rūkantiems žmonėms bet koks užsitęsęs užkimimas turi būti vertinamas ypač atidžiai, nes reikia atmesti ir ikivėžinius ar piktybinius gerklų pakitimus.
Gastroezofaginis refliuksas ir laringofaringinis refliuksas taip pat gali prisidėti prie Balso stygų polipai atsiradimo ar užsitęsimo. Kai rūgštus skrandžio turinys ar fermentai pasiekia gerklas, gleivinė tampa jautresnė, paburksta, dažniau norisi atsikrenkšti. Nuolatinis krenkštimas pats savaime yra mechaninė balso klosčių trauma.
Kiti veiksniai: alerginis rinitas, lėtinis sinusitas, dažnas kosulys, darbas dulkėtoje ar sausoje aplinkoje, nepakankamas skysčių vartojimas, alkoholio vartojimas, miego trūkumas, hormoniniai pokyčiai, kai kurie vaistai, sausinantys gleivines. Profesinė balso apkrova labai svarbi - polipai dažnesni mokytojams, dainininkams, aktoriams, treneriams, pardavėjams, skambučių centrų darbuotojams ir visiems, kurie kalba daug arba garsiai.
Genetika nėra pagrindinė Balso stygų polipai priežastis. Vis dėlto kai kurių žmonių gleivinės gali būti jautresnės, o balso anatomija, kvėpavimo įpročiai ir kalbėjimo technika gali lemti didesnę pažeidimų riziką.
Diagnozę nustato gydytojas otorinolaringologas, dažnai bendradarbiaudamas su foniatru ar balso terapeutu. Pirmiausia aptariama ligos istorija: kiek laiko trunka užkimimas, ar jis atsirado staiga, koks yra balso krūvis, ar žmogus rūko, ar vargina refliuksas, alergijos, kosulys, ar buvo kvėpavimo takų infekcija. Gydytojui svarbu žinoti ir profesinius poreikius - ar balsas yra darbo įrankis.
Pagrindinis tyrimas yra gerklų apžiūra. Ji gali būti atliekama netiesiogine laringoskopija, lanksčia fibroendoskopija per nosį arba standžiu endoskopu per burną. Tyrimas leidžia pamatyti balso klostes, įvertinti polipo dydį, vietą, formą, gleivinės spalvą ir tai, ar nėra kitų pakitimų.
Labai vertingas tyrimas yra videostroboskopija. Ji parodo balso klosčių vibraciją sulėtintai, todėl gydytojas gali įvertinti, kaip polipas trukdo gleivinės bangai ir balso susidarymui. Tai ypač svarbu dainininkams, aktoriams ir žmonėms, kuriems reikalinga tiksli balso funkcija.
Kartais atliekamas balso akustinis tyrimas, fonetograma, maksimalios fonacijos trukmės matavimas ar kiti funkciniai balso vertinimai. Jie padeda objektyviai įvertinti užkimimą ir stebėti gydymo rezultatą.
Kraujo tyrimai, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija paprastai nėra būtini tipiniams Balso stygų polipai nustatyti. Jie gali būti skiriami, jei gydytojas įtaria kitą ligą, gilesnį kaklo ar gerklų pažeidimą, neurologinę priežastį ar naviką. Jei darinys pašalinamas chirurgiškai, audinys dažniausiai siunčiamas histologiniam tyrimui, kad būtų patvirtinta, jog jis gerybinis.
Gydymo pasirinkimas priklauso nuo polipo dydžio, simptomų trukmės, žmogaus balso poreikių ir to, ar yra dirginančių veiksnių. Ne visi polipai gydomi vienodai. Mažesni, neseniai atsiradę polipai kartais sumažėja, jei pašalinamas dirginimas ir balsui sudaromos sąlygos gyti. Didesni, seniai esantys ar ryškiai balsą trikdantys polipai dažniau gydomi chirurgiškai.
Pirmas žingsnis dažnai yra balso režimas ir balso terapija. Tai nereiškia visiško tylėjimo savaičių metu - perdėtas tylėjimas ne visada padeda ir kartais skatina įtampą. Dažniau rekomenduojamas protingas balso tausojimas: nekalbėti per triukšmą, nešaukti, vengti ilgo kalbėjimo telefonu, daryti balso pertraukas, kalbėti patogiu aukščiu ir stiprumu. Balso terapeutas moko taisyklingesnio kvėpavimo, mažesnės gerklų įtampos, efektyvesnės balso atramos ir saugesnių kalbėjimo įpročių.
Svarbu gydyti veiksnius, kurie trukdo gijimui. Jei yra refliuksas, gali būti rekomenduojama nevalgyti vėlai vakare, mažinti riebų, aštrų maistą, kavą, alkoholį, pakelti lovos galvūgalį, o prireikus skiriami vaistai rūgštingumui mažinti. Jei vargina alergijos ar lėtinis nosies užgulimas, gydomas rinitas, nes kvėpavimas per burną sausina gleivinę. Rūkymo nutraukimas yra vienas svarbiausių sprendimų - jis gerina gleivinės gijimą ir mažina kitų gerklų ligų riziką.
Chirurginis gydymas svarstomas, kai polipas didelis, ilgai neišnyksta, sukelia ryškų užkimimą, trukdo profesinei veiklai arba kai reikia patikslinti diagnozę. Dažniausiai atliekama mikrolaringoskopija su polipo pašalinimu, vadinama fonochirurgija. Operacijos tikslas - pašalinti darinį kuo tiksliau ir išsaugoti sveiką balso klostės gleivinę, nes nuo jos priklauso balso kokybė. Kai kuriais atvejais taikomos lazerinės ar kitos minimaliai invazinės technikos.
Po operacijos labai svarbus reabilitacijos laikotarpis. Gydytojas nurodo, kiek laiko tausoti balsą, kada palaipsniui grįžti prie kalbėjimo ir kada pradėti balso terapiją. Jei žmogus po operacijos grįžta prie tų pačių įpročių - rėkimo, dažno krenkštimo, rūkymo, nekontroliuojamo refliukso - Balso stygų polipai gali atsinaujinti arba atsirasti kiti balso klosčių pažeidimai.
Į gydytoją verta kreiptis, jei užkimimas trunka ilgiau nei 2-3 savaites, ypač jei jis nesusijęs su aiškia peršalimo infekcija arba nepraeina pasveikus. Balso stygų polipai nėra vienintelė užkimimo priežastis, todėl užsitęsęs balso pasikeitimas turi būti apžiūrėtas, o ne gydomas vien pastilėmis ar skalavimais.
Greitesnės konsultacijos reikia, jei balsas yra jūsų darbo įrankis: mokote, dainuojate, kalbate viešai, dirbate klientų aptarnavime ar telefonu. Ankstyva pagalba gali padėti išvengti ilgalaikių balso problemų ir sumažinti chirurginio gydymo tikimybę.
Skubiai kreipkitės į gydytoją arba skubios pagalbos skyrių, jei atsiranda dusulys, švokštimas, triukšmingas įkvėpimas, sunkumas ryti seiles, kraujo atkosėjimas, stiprus gerklės skausmas, sparčiai didėjantis kaklo tinimas ar aukšta temperatūra su bloga bendra savijauta.
Ypač svarbu neatidėlioti apžiūros, jei užkimimas pasireiškia rūkančiam žmogui, jei kartu yra nepaaiškinamas svorio kritimas, rijimo sutrikimas, nuolatinis vienpusis ausies skausmas, kaklo guzas ar jei užkimimas palaipsniui blogėja. Tokiais atvejais gydytojas turi atmesti rimtesnes gerklų ligas.
Jei jums jau diagnozuoti Balso stygų polipai, kreipkitės pakartotinai, jei nepaisant balso tausojimo simptomai nemažėja, jei po gydymo balsas vėl blogėja arba jei atsiranda naujų požymių. Tinkamai parinktas gydymas ir balso įpročių korekcija dažniausiai leidžia atkurti gerą balso funkciją ir grįžti prie įprasto gyvenimo.
