Dinaminis balso diapazonas
Dinaminis balso diapazonas (DBD) - tai individualus asmens gebėjimas keisti balso aukštį ir garsumą nuo žemiausio iki aukščiausio garso bei nuo tyliausio iki garsiausio balso. Šis rodiklis svarbus vertinant balso funkcinę būklę, ypač profesionaliems dainininkams, aktoriams ar asmenims, patiriantiems balso sutrikimus. Tyrimas padeda nustatyti galimas balso klosčių ligas bei įvertinti balso treniruotumo lygį.
Funkcija
- Dinaminis balso diapazonas apibūdina balso galimybes - tiek aukščio (dažnio), tiek stiprumo (garsumo) atžvilgiu.
- Leidžia įvertinti balso klosčių elastingumą, kvėpavimo palaikymą ir fonacinės sistemos koordinaciją.
- Platus diapazonas dažniausiai siejamas su geru balso valdymu ir mažesne balso traumų rizika.
Kilmė
- Priklauso nuo balso klosčių sandaros, ilgio, storio bei juos valdančių raumenų veiklos.
- Genetiškai nulemtas, bet gali būti plėtojamas balso treniruotėmis.
- Siaurėjant amžiui ar sergant tam tikromis ligomis, dinaminis diapazonas gali mažėti.
Procedūra
- Pacientas sėdi patogiai tylioje patalpoje. Gydytojas prašo atlikti seriją fonacijos užduočių.
- Pradedama nuo patogaus balso aukščio, pamažu judant link žemiausio ir aukščiausio garso (glissando).
- Tuo pačiu metu matuojamas garsumas - pradedant tyliausiu šnabždesiu iki maksimalaus šūksnio.
- Visi duomenys fiksuojami specialia programine įranga ir atvaizduojami grafike (vadinamasis fonetogramas).
- Procedūra trunka apie 15-30 minučių ir yra neskausminga, nereikalaujanti specialaus pasiruošimo.
Fiziologinės priežastys
- Profesionaliai lavintas balsas (dainininkai, aktoriai).
- Gera balso higiena, taisyklingas kvėpavimas.
Patologinės būklės
- Hormoniniai pokyčiai (pvz., androgenų įtaka gali išplėsti diapazoną).
- Tam tikri balso klosčių pakitimai (pavyzdžiui, funkcionalūs mazgeliai pradinėje stadijoje).
- Retais atvejais - neurologiniai sutrikimai (pvz., hiperfunkcija).
Ligos ir būklės
- Ūminis ar lėtinis laringitas (balso stygų uždegimas).
- Balso klosčių paralyžius ar parezė.
- Reinke edema (rūkalių edema).
- Balso mazgeliai, polipai ar cistos, ribojantys balso klosčių vibraciją.
- Neurologinės ligos (Parkinsono, miastenija, išsėtinė sklerozė).
- Senatvinis balso silpnėjimas (presbifonija).
- Per didelis balso krūvis be tinkamo poilsio.
Kiti veiksniai
- Rūkymas, refliuksas, sausas oras.
- Netaisyklinga balso technika.
Dažniausios priežastys
- Balso užkimimas, skausmas kalba, greitas nuovargis.
- Profesinio balso patikra (mokytojai, dainininkai, diktoriai).
- Įtariamas balso klosčių pažeidimas po traumos ar operacijos.
- Prieš ir po balso chirurginių intervencijų.
- Balso sutrikimų stebėjimas gydant neurologines ar endokrinines ligas.
Konsultuojantys gydytojai
- Otorinolaringologas (LOR gydytojas).
- Foniatras - balso ligų specialistas.
- Logopedas - esant funkciniams sutrikimams.
| Bendra | Normos priklauso nuo lyties, amžiaus ir profesinio balso krūvio. Sveiko suaugusio vyro balsas dažniausiai apima 80-700 Hz dažnį (apie 2,5-3,5 oktavos), o moters - 140-1000 Hz (3-4 oktavos). Intensyvumo diapazonas: 50-120 dB (šnabždesys - šūksmas). |
|---|---|
| Vyrams | Vyrams: dažnių diapazonas 95-650 Hz, garsumo diapazonas 55-115 dB. |
| Moterims | Moterims: dažnių diapazonas 150-950 Hz, garsumo diapazonas 50-110 dB. |
