Balso stygų paralyžius
Balso stygų paralyžius - tai būklė, kai viena arba abi balso stygos juda nepakankamai arba visai nejuda dėl sutrikusios nervų kontrolės. Tai gali paveikti balsą, rijimą ir, kai kuriais atvejais, kvėpavimą. Nors užkimimas dažnai atrodo nereikšmingas, užsitęsęs balso pasikeitimas visada nusipelno gydytojo įvertinimo.
Balso stygų paralyžius atsiranda tada, kai sutrinka nervinių impulsų perdavimas į gerklų raumenis, atsakingus už balso stygų judėjimą. Balso stygos yra gerklose - jos dalyvauja kalbant, kvėpuojant ir saugant kvėpavimo takus rijimo metu. Įprastai įkvepiant balso stygos atsiveria, o kalbant ar ryjant - priartėja viena prie kitos.
Kai pasireiškia Balso stygų paralyžius, viena arba abi balso stygos gali likti netinkamoje padėtyje. Jei paralyžiuota viena balso styga, dažniausiai nukenčia balsas: jis tampa prikimęs, silpnas, greitai pavargstantis. Taip pat gali atsirasti springimas, kosulys geriant skysčius, nes balso stygos nepakankamai apsaugo kvėpavimo takus.
Jei pažeidžiamos abi balso stygos, svarbiausia problema dažnai tampa kvėpavimas. Balso stygos gali likti per arti viena kitos, todėl susiaurėja oro kelias. Tokiu atveju žmogui gali būti sunku įkvėpti, atsiranda švilpiantis kvėpavimas, dusulys, ypač fizinio krūvio metu.
Dažniausiai Balso stygų paralyžius susijęs su klajoklio nervo arba jo šakos - grįžtamojo gerklų nervo - pažeidimu. Šis nervas eina nuo galvos ir kaklo per krūtinę, todėl jo funkciją gali sutrikdyti ne tik gerklų, bet ir skydliaukės, stemplės, plaučių, širdies ar kaklo srities ligos bei operacijos.
- Užkimimas, prikimęs arba šiurkštus balsas.
- Silpnas balsas, sunkumas kalbėti garsiai.
- Greitas balso nuovargis kalbant.
- Oro trūkumo pojūtis kalbant, tarsi balsas būtų „pučiamas su oru“.
- Balso tono pasikeitimas, sunkumas dainuoti ar išlaikyti garsą.
- Kosulys ar springimas geriant vandenį, kavą, sriubą ar kitus skysčius.
- Pojūtis, kad maistas ar skystis „pateko ne ten“.
- Dažnas atsikosėjimas, gerklės kutenimas.
- Dusulys, ypač įkvepiant arba judant.
- Švilpiantis, triukšmingas kvėpavimas.
- Sunkumas įkvėpti pakankamai oro.
- Staigus oro trūkumas gulint ar fizinio krūvio metu.
- Nerimas ar panikos jausmas dėl kvėpavimo apsunkimo.
- Kartais balsas gali būti gana geras, nors kvėpavimas labai sutrikęs.
- Kaklo patinimas, skausmas ar gumbas.
- Neaiškus svorio kritimas, nuovargis, užsitęsęs kosulys.
- Rijimo sutrikimai, maisto strigimas.
- Krūtinės skausmas, užsitęsęs dusulys.
- Neurologiniai simptomai: veido ar galūnių silpnumas, kalbos sutrikimas, galvos svaigimas.
Balso stygų paralyžius nėra viena liga, o pasekmė, rodanti, kad sutriko balso stygas valdančių nervų arba gerklų raumenų veikla. Kartais priežastis aiški iš karto, pavyzdžiui, po kaklo ar krūtinės operacijos. Kitais atvejais reikia nuoseklaus ištyrimo.
Dažnesnės priežastys:
- Operacijos kaklo ar krūtinės srityje. Balso stygų paralyžius gali atsirasti po skydliaukės, prieskydinių liaukų, kaklo limfmazgių, stemplės, širdies ar plaučių operacijų, nes grįžtamasis gerklų nervas eina labai arti šių struktūrų.
- Navikai arba jų spaudimas nervui. Skydliaukės, plaučių, stemplės, kaklo ar tarpuplaučio dariniai gali spausti arba pažeisti nervą.
- Virusinės infekcijos ir uždegimai. Po viršutinių kvėpavimo takų infekcijos kartais pasireiškia nervo uždegimas, panašiai kaip po viruso gali sutrikti kitų nervų funkcija.
- Trauma. Kaklo, galvos ar krūtinės sužalojimai, intubacija operacijos metu ar ilgas dirbtinis kvėpavimas gali pažeisti gerklas arba nervus.
- Neurologinės ligos. Insultas, išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, periferinių nervų ligos ar kitos nervų sistemos būklės gali paveikti balso stygų judėjimą.
- Idiopatinis atvejis. Kartais, net atlikus tyrimus, tiksli priežastis nenustatoma. Tokiais atvejais manoma, kad dalis atvejų gali būti susiję su persirgta infekcija ar laikinu nervo pažeidimu.
Riziką didina ankstesnės kaklo ar krūtinės operacijos, skydliaukės ligos, rūkymas, onkologinės ligos, ilgalaikis refliuksas, profesinis balso krūvis ir vyresnis amžius. Vis dėlto Balso stygų paralyžius gali pasireikšti ir žmogui be aiškių rizikos veiksnių.
Balso stygų paralyžius diagnozuojamas vertinant balsą, kvėpavimą, rijimą ir tiesiogiai apžiūrint gerklas. Pirmas svarbus žingsnis - išsami gydytojo apklausa: kada prasidėjo užkimimas, ar buvo operacijų, intubacija, infekcija, trauma, ar yra rijimo, kosulio, dusulio, svorio kritimo ar neurologinių simptomų.
Pagrindiniai tyrimai:
- Laringoskopija. Tai svarbiausias tyrimas, leidžiantis pamatyti balso stygų padėtį ir judėjimą. Dažniausiai atliekama lanksti nosinė laringoskopija: plonas optinis instrumentas įvedamas per nosį, procedūra paprastai trumpa ir atliekama ambulatoriškai.
- Videostroboskopija. Šis tyrimas detaliau įvertina balso stygų virpėjimą kalbant ar tariant garsus. Jis ypač naudingas, kai reikia įvertinti balso kokybės sutrikimą ir planuoti gydymą.
- Balso vertinimas. Gali būti atliekami akustiniai balso tyrimai, kalbos terapeuto ar foniatro įvertinimas, nustatoma, kaip stipriai sutrikimas veikia kasdienį bendravimą.
- Rijimo įvertinimas. Jei žmogus springsta ar kosėja valgydamas, gali būti atliekamas rijimo tyrimas, pavyzdžiui, endoskopinis rijimo vertinimas arba rentgenologinis rijimo tyrimas su kontrastu.
- Vaizdiniai tyrimai. Jei priežastis neaiški, gali būti skiriama kaklo ir krūtinės kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija. Tyrimo sritis parenkama pagal tai, kuri balso styga paralyžiuota ir kokia priežastis įtariama.
- Kraujo tyrimai. Jie gali padėti įvertinti uždegimą, skydliaukės funkciją, infekcijas ar bendrą organizmo būklę, tačiau vien kraujo tyrimai Balso stygų paralyžius nepatvirtina.
- Gerklų elektromiografija. Kai kuriais atvejais šis tyrimas padeda nustatyti, ar nervas atsigauna, ir prognozuoti, ar balso stygos judėjimas gali sugrįžti.
Svarbu atskirti Balso stygų paralyžius nuo kitų užkimimo priežasčių: balso stygų mazgelių, polipų, cistų, lėtinio laringito, refliukso, gerklų navikų ar funkcinio balso sutrikimo.
Balso stygų paralyžius gydomas atsižvelgiant į tai, ar pažeista viena, ar abi balso stygos, kiek sutrikęs kvėpavimas, balsas ir rijimas, kokia priežastis ir kiek laiko tęsiasi simptomai. Gydymo tikslas - pagerinti balsą, apsaugoti kvėpavimo takus nuo springimo ir užtikrinti saugų kvėpavimą.
Jei pažeista viena balso styga, daliai žmonių nervo funkcija per kelis mėnesius gali iš dalies arba visiškai atsistatyti. Todėl, jei kvėpavimas saugus ir rijimas nesmarkiai sutrikęs, gydytojas gali rekomenduoti stebėjimą ir balso terapiją.
Dažniausi gydymo būdai:
- Balso terapija. Logopedas arba balso specialistas moko, kaip efektyviau naudoti balsą, mažinti įtampą kakle, gerinti kvėpavimo ir balso koordinaciją. Tai dažnai pirmo pasirinkimo gydymas arba svarbi dalis po procedūrų.
- Laikina injekcinė laringoplastika. Į paralyžiuotą balso stygą suleidžiama specialios medžiagos, kuri ją pastumia arčiau vidurio linijos. Taip sveikoji balso styga gali geriau susiglausti su paralyžiuota, balsas tampa stipresnis, sumažėja springimas. Laikinos medžiagos ypač naudingos, kai dar laukiama nervo atsistatymo.
- Nuolatinė balso stygos medializacija. Jei Balso stygų paralyžius išlieka ir balsas ar rijimas labai sutrikę, gali būti atliekama chirurginė procedūra, kurios metu balso styga pastumiama į palankesnę padėtį.
- Reineravimas. Kai kuriais atvejais atliekama operacija, siekiant atkurti nervinę balso stygos kontrolę arba pagerinti raumenų tonusą. Šis metodas dažniau svarstomas jaunesniems pacientams ir parenkamas individualiai.
- Priežasties gydymas. Jei nustatomas navikas, skydliaukės liga, infekcija, neurologinė ar kita priežastis, gydymas nukreipiamas į pagrindinę ligą.
Jei pažeistos abi balso stygos ir sutrikęs kvėpavimas, prioritetas yra oro kelio užtikrinimas. Kartais prireikia skubios pagalbos, deguonies, hospitalizacijos, o sunkiais atvejais - tracheostomos, kai kvėpavimo takas suformuojamas kakle. Vėliau gali būti svarstomos procedūros, kurios praplečia kvėpavimo taką, tačiau jos turi būti planuojamos atsargiai, nes gali paveikti balsą ir rijimą.
Kasdienė savipagalba taip pat svarbi: gerti pakankamai skysčių, vengti rūkymo ir garų dirgiklių, nekalbėti per prievartą, nešnabždėti ilgą laiką, gydyti refliuksą, jei jis nustatytas, ir laikytis balso specialisto rekomendacijų.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei užkimimas tęsiasi ilgiau nei 2-3 savaites, ypač jei nebuvo aiškios peršalimo priežasties arba balsas negerėja. Taip pat svarbu pasitikrinti, jei balsas staiga pasikeitė po kaklo, skydliaukės, krūtinės operacijos, intubacijos ar traumos.
Skubios pagalbos reikia, jei atsiranda:
- Sunkus dusulys arba negalėjimas įkvėpti.
