Azbestozė
Azbestozė yra lėtinė plaučių liga, atsirandanti įkvėpus asbesto skaidulų, dažniausiai po ilgalaikio darbo ar gyvenimo aplinkoje, kurioje buvo asbesto dulkių. Liga vystosi lėtai, kartais tik po kelių dešimtmečių, todėl žmogus ilgą laiką gali nejausti jokių simptomų. Svarbu ją atpažinti, nes azbestozė gali bloginti kvėpavimą, didinti plaučių vėžio ir pleuros mezoteliomos riziką, o ankstyva priežiūra padeda sulėtinti ligos poveikį kasdieniam gyvenimui.
Azbestozė yra profesinė ir aplinkos sukelta plaučių fibrozė, priklausanti pneumokoniozių grupei. Ji atsiranda tada, kai į plaučius patenka labai smulkios asbesto skaidulos. Šios skaidulos yra atsparios ir organizmui sunkiai pašalinamos, todėl jos gali ilgai išlikti kvėpavimo takuose ir plaučių audinyje.
Patekusios į giliausias plaučių dalis - alveoles, kur vyksta deguonies pasisavinimas į kraują, asbesto skaidulos sukelia uždegiminę reakciją. Imuninės ląstelės bando jas „sutvarkyti“, tačiau dėl skaidulų savybių tai dažnai nepavyksta. Ilgainiui uždegimas skatina randėjimą, vadinamą fibroze. Randinis audinys yra standesnis už normalų plaučių audinį, todėl plaučiai praranda elastingumą, žmogui tampa sunkiau įkvėpti, o deguonis prasčiau patenka į kraują.
Azbestozė dažniausiai pažeidžia plaučių audinį, ypač apatines plaučių dalis, tačiau asbestas gali paveikti ir pleurą - plaučius dengiančią plėvę. Gali susidaryti pleuros plokštelės, pleuros sustorėjimas ar skysčio kaupimasis pleuros ertmėje. Nors pleuros plokštelės pačios dažnai nesukelia ryškių simptomų, jos yra svarbus buvusio asbesto poveikio požymis.
Liga paprastai neišsivysto po vienkartinio trumpalaikio kontakto. Didesnė rizika susijusi su intensyviu ar ilgalaikiu asbesto dulkių įkvėpimu. Vis dėlto kai kurios asbesto sukeltos ligos, ypač pleuros mezotelioma, gali atsirasti ir po mažesnio poveikio, todėl bet kokia reikšminga ekspozicija turi būti vertinama rimtai.
Azbestozė nėra infekcinė liga - ja neužsikrečiama nuo kito žmogaus. Ji taip pat nėra alergija. Tai lėtinis plaučių audinio pažeidimas, kurio visiškai panaikinti paprastai nepavyksta, tačiau galima sumažinti tolimesnę žalą, gydyti simptomus, gerinti fizinį pajėgumą ir stebėti dėl galimų komplikacijų.
- Dusulys fizinio krūvio metu - iš pradžių lipant laiptais, einant greičiau ar dirbant sunkesnį darbą.
- Sausas, užsitęsęs kosulys, kuris nėra susijęs su peršalimu ir nepraeina savaime.
- Greitesnis nuovargis, sumažėjęs fizinis pajėgumas, poreikis dažniau sustoti pailsėti.
- Maudžiantis ar spaudžiantis pojūtis krūtinėje, ypač giliai kvėpuojant.
- Lengvas švokštimas ar neįprastas kvėpavimo garsas, nors tai nėra būdingiausias simptomas.
- Dusulys ramybėje arba atliekant labai nedidelį krūvį, pavyzdžiui, rengiantis ar kalbant.
- Nuolatinis kosulys, kartais su skrepliais, ypač jei kartu yra lėtinė obstrukcinė plaučių liga ar rūkymo sukelti pakitimai.
- Melsvos lūpos ar pirštai dėl sumažėjusio deguonies kiekio kraujyje.
- Pirštų galų sustorėjimas ir nagų išgaubimas, vadinamas būgnelio lazdelių pirštais.
- Svorio kritimas, apetito sumažėjimas, bendras silpnumas.
- Dažnesnės kvėpavimo takų infekcijos arba sunkesnis jų pernešimas.
- Kojų tinimas, širdies plakimo pojūtis ar didėjantis nuovargis, jei dėl plaučių pažeidimo pradeda vystytis plautinė hipertenzija ar dešiniosios širdies dalies apkrova.
- Naujas ar stiprėjantis krūtinės skausmas, ypač vienoje pusėje.
- Atsikosėjimas krauju arba kraujo priemaišos skrepliuose.
- Staigus, nepaaiškinamas svorio mažėjimas.
- Nuolatinis balso užkimimas, užsitęsęs karščiavimas ar naktinis prakaitavimas.
- Greitai didėjantis dusulys, kuris neatitinka ankstesnės būklės.
- Skysčio kaupimasis aplink plautį, pastebėtas atlikus vaizdinius tyrimus.
Azbestozę sukelia asbesto skaidulų įkvėpimas. Asbestas - tai natūralių mineralinių skaidulų grupė, kuri anksčiau buvo plačiai naudojama dėl atsparumo karščiui, ugniai, cheminėms medžiagoms ir mechaniniam poveikiui. Jo buvo statybinėse medžiagose, izoliacijoje, stogų dangose, vamzdžių apšiltinime, stabdžių trinkelėse, laivų, katilinių ir pramoninių įrenginių konstrukcijose.
Didžiausia rizika kyla žmonėms, kurie dirbo ar dirba aplinkoje, kurioje asbesto medžiagos buvo pjaustomos, gręžiamos, laužomos, šlifuojamos ar ardomos. Pavojingiausios yra situacijos, kai į orą pakyla dulkės. Nepažeista, sandari asbesto turinti medžiaga paprastai kelia mažesnę riziką, tačiau ją ardant ar netinkamai tvarkant pavojus žymiai padidėja.
Dažnesnės rizikos grupės yra statybininkai, griovimo darbų darbuotojai, stogdengiai, šiluminės izoliacijos montuotojai, laivų statyklų darbuotojai, elektrikai, santechnikai, katilinių ir pramonės įmonių darbuotojai, mechanikai, dirbę su senomis stabdžių sistemomis. Rizika gali kilti ir žmonėms, gyvenusiems šalia asbesto kasyklų, gamyklų ar su asbestu dirbusių šeimos narių - skaidulos galėjo būti parsinešamos ant darbo drabužių.
Svarbiausi rizikos veiksniai:
• poveikio trukmė - kuo ilgiau žmogus kvėpavo asbesto dulkėmis, tuo rizika didesnė;
• dulkių koncentracija ore - intensyvus poveikis ypač pavojingas;
• apsaugos priemonių nebuvimas arba netinkamas naudojimas;
• darbas uždarose, blogai vėdinamose patalpose;
• rūkymas - jis pats nesukelia azbestozės, tačiau labai padidina plaučių vėžio riziką asbestą įkvėpusiems žmonėms ir gali sunkinti kvėpavimo simptomus;
• gretutinės plaučių ligos, pavyzdžiui, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, astma ar kitos fibrozės;
• amžius ir ilgas latentinis laikotarpis - simptomai dažniausiai atsiranda po 10-40 metų nuo poveikio pradžios.
Genetiniai veiksniai gali turėti įtakos tam, kaip stipriai organizmas reaguoja į įkvėptas skaidulas, tačiau pagrindinė azbestozės priežastis išlieka aplinkos ar profesinis asbesto poveikis. Svarbu suprasti, kad net jei darbas su asbestu vyko seniai, informacija apie jį gydytojui yra labai reikšminga.
Azbestozės diagnostika prasideda nuo išsamaus pokalbio su gydytoju. Labai svarbu papasakoti apie visus darbus, kuriuose galėjo būti asbesto, net jei tai vyko prieš kelis dešimtmečius. Gydytojas klausia apie darbo pobūdį, trukmę, apsaugos priemones, gyvenamąją aplinką, rūkymą, simptomų pradžią ir jų progresavimą.
Apžiūros metu gydytojas įvertina kvėpavimą, deguonies įsotinimą kraujyje, krūtinės ląstos judesius, nagus ir pirštus. Klausant plaučių stetoskopu gali būti girdimi smulkūs traškesiai, ypač įkvėpimo pabaigoje apatinėse plaučių dalyse. Šis požymis nėra būdingas vien tik azbestozei, tačiau kartu su ekspozicijos istorija jis kelia įtarimą.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
• Krūtinės ląstos rentgenograma. Ji gali parodyti plaučių fibrozės požymius, pleuros plokšteles ar pleuros sustorėjimą. Ankstyvoje stadijoje rentgenograma gali būti normali.
• Didelės skiriamosios gebos kompiuterinė tomografija, dažnai vadinama HRKT. Tai vienas jautriausių tyrimų vertinant intersticinę plaučių ligą. HRKT padeda pamatyti randėjimą, tinklinį piešinį, plaučių apatinėse dalyse esančius pakitimus, pleuros plokšteles ir atskirti azbestozę nuo kitų fibrozinių plaučių ligų.
• Spirometrija. Šis plaučių funkcijos tyrimas parodo, kiek oro žmogus gali įkvėpti ir iškvėpti, kaip greitai oras juda kvėpavimo takais. Azbestozės atveju dažnai nustatomas restrikcinis sutrikimas - sumažėję plaučių tūriai.
• Plaučių difuzinės gebos tyrimas, arba DLCO. Jis įvertina, kaip gerai deguonis pereina iš plaučių į kraują. Sergant azbestoze DLCO dažnai sumažėja anksti.
• Pulsoksimetrija ir fizinio krūvio mėginiai, pavyzdžiui, 6 minučių ėjimo testas. Jie padeda nustatyti, ar krūvio metu krenta deguonies kiekis kraujyje.
• Arterinio kraujo dujų tyrimas. Jis atliekamas, kai reikia tiksliai įvertinti deguonies ir anglies dioksido kiekį kraujyje, ypač esant pažengusiai ligai.
• Kraujo tyrimai. Jie tiesiogiai azbestozės nepatvirtina, bet padeda atmesti kitas dusulio priežastis, uždegimines ar autoimunines ligas, mažakraujystę, širdies nepakankamumą.
• Bronchoskopija ar plaučių audinio biopsija. Šie tyrimai reikalingi retai. Jie gali būti svarstomi, jei diagnozė neaiški, reikia atmesti infekciją, vėžį ar kitas intersticines plaučių ligas.
Diagnozė paprastai nustatoma įvertinus tris dalykus: patikimą asbesto poveikio istoriją, būdingus vaizdinių tyrimų pakitimus ir plaučių funkcijos sutrikimą. Gydytojas taip pat turi atmesti kitas ligas, galinčias sukelti panašius simptomus, pavyzdžiui, idiopatinę plaučių fibrozę, sarkoidozę, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, širdies nepakankamumą ar autoimuninių ligų sukeltą plaučių pažeidimą.
Azbestozės sukelto randinio plaučių audinio visiškai išgydyti ar „ištirpdyti“ šiuolaikinė medicina dažniausiai negali. Gydymo tikslas - sustabdyti tolesnį asbesto poveikį, palengvinti simptomus, palaikyti kuo geresnę plaučių funkciją, užkirsti kelią komplikacijoms ir laiku pastebėti galimas piktybines ligas.
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis - visiškai nutraukti kontaktą su asbestu. Jei žmogus vis dar dirba aplinkoje, kurioje gali būti asbesto, būtina kreiptis į darbo medicinos specialistus, darbdavį ir atsakingas saugos institucijas. Asbesto šalinimą turi atlikti tik specialiai apmokyti specialistai, naudojantys tinkamas apsaugos priemones. Nereikėtų savarankiškai ardyti senų asbesto turinčių medžiagų.
Labai svarbu mesti rūkyti. Rūkymas kartu su asbesto poveikiu daug kartų padidina plaučių vėžio riziką. Net jei žmogus rūko ilgai, metimas vis tiek naudingas - mažėja kvėpavimo takų dirginimas, lėtinio bronchito simptomai, infekcijų rizika ir širdies bei kraujagyslių ligų tikimybė.
Gydymo ir priežiūros priemonės gali būti šios:
• Plaučių reabilitacija. Tai speciali programa, apimanti saugius fizinius pratimus, kvėpavimo technikas, energijos taupymo įgūdžius, mitybos ir psichologinę pagalbą. Ji dažnai pagerina ištvermę ir sumažina dusulio baimę.
• Deguonies terapija. Jei kraujyje trūksta deguonies ramybėje, miegant ar fizinio krūvio metu, gydytojas gali skirti papildomą deguonį. Tinkamai naudojamas deguonis gali sumažinti širdies apkrovą ir pagerinti savijautą.
• Vaistai simptomams ir gretutinėms ligoms gydyti. Specifinio vaisto, kuris patikimai išgydytų azbestozę, nėra. Jei kartu yra bronchų spazmas, astma ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga, gali būti skiriami inhaliuojamieji bronchus plečiantys vaistai ar inhaliuojamieji kortikosteroidai pagal gydytojo sprendimą. Antibiotikai vartojami tik esant bakterinei infekcijai.
• Skiepai. Rekomenduojama pasitarti dėl kasmetinės gripo vakcinos, COVID-19 vakcinacijos, pneumokokinės vakcinos ir kitų pagal amžių bei riziką tinkamų skiepų. Kvėpavimo takų infekcijos sergant plaučių fibroze gali būti sunkesnės.
• Komplikacijų stebėjimas. Žmonėms, turėjusiems reikšmingą asbesto poveikį, gali prireikti reguliarių plaučių funkcijos tyrimų ir vaizdinių tyrimų pagal gydytojo planą. Kai kuriais atvejais svarstoma plaučių vėžio patikra mažų dozių kompiuterine tomografija, ypač jei žmogus rūko ar rūkė.
• Mityba ir fizinis aktyvumas. Subalansuota mityba padeda palaikyti raumenų jėgą. Per didelis svoris gali didinti dusulį, o nepaaiškinamas svorio kritimas turi būti įvertintas. Fizinis aktyvumas turi būti pritaikytas būklei - saugiausia tai daryti kartu su reabilitacijos specialistais.
• Pažengusios ligos priežiūra. Labai sunkiais atvejais, kai kvėpavimo nepakankamumas progresuoja nepaisant gydymo, specializuotame centre gali būti svarstoma plaučių transplantacija. Tai reta galimybė ir ji tinka ne visiems, tačiau kai kuriems pacientams gali būti aptariama.
Jei azbestozė pripažįstama profesine liga, gali būti svarbus darbo medicinos gydytojo vertinimas, dokumentų apie buvusią ekspoziciją surinkimas ir socialinių ar teisinių teisių aptarimas. Tai nėra vien medicininis klausimas - pacientui gali priklausyti profesinės ligos nustatymo procedūros, darbo sąlygų įvertinimas ar kompensaciniai mechanizmai.
Į gydytoją verta kreiptis, jei kada nors dirbote ar gyvenote aplinkoje, kurioje galėjo būti asbesto, ir pastebite užsitęsusį kosulį, dusulį, mažėjantį fizinį pajėgumą ar neaiškų krūtinės diskomfortą. Net jei simptomai lengvi, ankstyvas įvertinimas padeda nustatyti pradinę plaučių pažeidimo stadiją, atmesti kitas ligas ir sudaryti stebėjimo planą.
Kreipkitės planine tvarka, jei:
• anksčiau dirbote statybose, laivų statyklose, katilinėse, pramonėje, izoliacijos, griovimo ar remonto darbuose ir nežinote, ar buvote tinkamai apsaugotas;
• rentgenogramoje ar kompiuterinėje tomografijoje paminėtos pleuros plokštelės, pleuros sustorėjimas ar intersticiniai plaučių pakitimai;
• dusulys pamažu stiprėja per mėnesius ar metus;
• dažnai sergate kvėpavimo takų infekcijomis arba po jų ilgai neatsigaunate;
• rūkote arba rūkėte ir turėjote asbesto poveikį - tokiu atveju svarbu aptarti vėžio riziką ir patikros galimybes.
Skubios medicinos pagalbos reikia, jei atsiranda staigus ar greitai didėjantis dusulys, stiprus krūtinės skausmas, atsikosėjimas krauju, melsvos lūpos, sąmonės sutrikimas, didelis silpnumas, aukšta temperatūra su pasunkėjusiu kvėpavimu arba deguonies įsotinimas kraujyje yra žemas, jei jį matuojate namuose. Šie požymiai gali rodyti infekciją, plaučių emboliją, pneumotoraksą, širdies problemą ar kitą būklę, kuriai reikia neatidėliotino įvertinimo.
Jeigu namuose ar darbo vietoje įtariate asbesto turinčias medžiagas, neardykite jų patys. Saugiausia kreiptis į kvalifikuotus specialistus, kurie gali įvertinti medžiagas, paimti mėginius ir organizuoti saugų tvarkymą. Jūsų sveikatai svarbu ne tik gydymas, bet ir tai, kad poveikis nebesikartotų.
