AV blokada
AV blokada yra širdies laidumo sutrikimas, kai elektrinis impulsas iš prieširdžių į skilvelius perduodamas per lėtai arba visai neperduodamas. Dėl to širdis gali plakti per retai, nereguliariai, o organizmas gali gauti mažiau deguonies. Kai kurios formos būna nepavojingos ir tik stebimos, tačiau kitos gali sukelti alpimą ar reikalauti širdies stimuliatoriaus.
AV blokada susijusi su širdies elektrine sistema. Įprastai impulsas prasideda sinusiniame mazge, pereina per prieširdžius, tada per atrioventrikulinį mazgą ir laidžiąsias skaidulas pasiekia skilvelius. Skilveliai susitraukia ir išstumia kraują į plaučius bei visą kūną.
Kai yra AV blokada, šis kelias sulėtėja arba nutrūksta. Pirmo laipsnio AV blokada reiškia, kad impulsas keliauja lėčiau, bet vis tiek pasiekia skilvelius. Antro laipsnio AV blokada reiškia, kad dalis impulsų neperduodama. Trečio laipsnio AV blokada yra visiška blokada: prieširdžiai ir skilveliai ima veikti atskirai, todėl širdies ritmas dažnai tampa labai lėtas.
Svarbu žinoti, kad AV blokada nėra viena vienoda būklė. Jos reikšmė priklauso nuo laipsnio, širdies susitraukimų dažnio, simptomų ir priežasties. Kartais ji aptinkama atsitiktinai elektrokardiogramoje, o kartais tampa skubios pagalbos priežastimi.
- Gali nebūti jokių nusiskundimų.
- Retkarčiais jaučiamas lėtesnis ar nelygus širdies plakimas.
- Nuovargis fizinio krūvio metu.
- Lengvas galvos svaigimas, ypač atsistojus ar po krūvio.
- Dažnas silpnumas, mieguistumas, sumažėjęs darbingumas.
- Dusulys einant, lipant laiptais ar gulint.
- Spaudimas ar skausmas krūtinėje, ypač jei yra kita širdies liga.
- Šalto prakaito epizodai, pykinimas, nerimas.
- Trumpalaikis sąmonės aptemimas arba alpimas.
- Labai retas pulsas, kartais mažiau nei 40 kartų per minutę.
- Staigus alpimas be aiškios priežasties.
- Sumišimas, stiprus silpnumas ar negalėjimas atsistoti.
- Dusulys ramybėje.
- Krūtinės skausmas kartu su lėtu pulsu.
- Mėlynuojančios lūpos, šaltos galūnės, labai žemas kraujospūdis.
AV blokada gali atsirasti dėl natūralių širdies laidžiosios sistemos pokyčių senstant. Vyresniame amžiuje laidžiosios skaidulos gali randėti, todėl impulsai perduodami prasčiau.
Dažnos priežastys yra išeminė širdies liga, miokardo infarktas, širdies raumens uždegimas, kardiomiopatijos, širdies vožtuvų ligos ir įgimti laidumo sutrikimai. AV blokada gali pasireikšti ir po širdies operacijų ar kai kurių procedūrų.
Svarbūs rizikos veiksniai yra arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, persirgtas infarktas, širdies nepakankamumas, elektrolitų sutrikimai, ypač padidėjęs kalio kiekis, skydliaukės veiklos sutrikimai. Kai kurie vaistai gali sulėtinti laidumą: beta adrenoblokatoriai, kai kurie kalcio kanalų blokatoriai, digoksinas, antiaritminiai vaistai. Retesnės priežastys yra Laimo liga, sarkoidozė, autoimuninės ligos ar infekcijos.
Gydytojas pirmiausia įvertina nusiskundimus, pulsą, kraujospūdį, vartojamus vaistus ir persirgtas širdies ligas. Pagrindinis tyrimas yra elektrokardiograma. Ji parodo, kaip impulsai keliauja per širdį, ar yra pirmo, antro ar trečio laipsnio AV blokada.
Jeigu sutrikimas pasireiškia ne nuolat, gali būti skiriamas Holterio monitoravimas 24-72 valandoms arba ilgesnis įvykių registratorius. Tai padeda susieti simptomus, pavyzdžiui, alpimą ar svaigimą, su širdies ritmo pokyčiais.
Dažnai atliekami kraujo tyrimai: elektrolitai, inkstų funkcija, skydliaukės hormonai, uždegimo rodikliai, o įtariant infarktą - širdies pažeidimo žymenys. Širdies echoskopija padeda įvertinti vožtuvus, širdies raumenį ir išstūmimo funkciją. Kai kuriais atvejais prireikia krūvio mėginio, širdies magnetinio rezonanso tyrimo, kompiuterinės tomografijos ar elektrofiziologinio tyrimo.
Gydymas priklauso nuo AV blokados laipsnio, simptomų ir priežasties. Jei pirmo laipsnio AV blokada nesukelia nusiskundimų ir nėra pavojingų požymių, dažnai pakanka stebėjimo, reguliarių elektrokardiogramų ir vaistų peržiūros.
Jeigu AV blokada susijusi su vaistais, gydytojas gali sumažinti dozę arba pakeisti gydymą. Jei nustatomas elektrolitų, skydliaukės ar infekcinis sutrikimas, gydoma pagrindinė priežastis.
Ūminiais atvejais, kai pulsas labai retas ir krenta kraujospūdis, ligoninėje gali būti skiriami vaistai, pavyzdžiui, atropinas, ir taikoma laikina širdies stimuliacija. Esant didelės rizikos antro laipsnio AV blokadai arba trečio laipsnio AV blokadai, dažniausiai rekomenduojamas nuolatinis širdies stimuliatorius. Tai nedidelis prietaisas, padedantis palaikyti saugų širdies ritmą.
Gyvensena taip pat svarbi: nerūkyti, kontroliuoti kraujospūdį, cukraus kiekį, cholesterolį, gydyti miego apnėją, atsargiai vartoti pulsą lėtinančius vaistus tik gydytojo nurodymu.
Į šeimos gydytoją ar kardiologą reikėtų kreiptis, jei jaučiate neįprastai retą pulsą, pasikartojantį galvos svaigimą, nuovargį, dusulį ar permušimus. Ypač svarbu pasitikrinti, jei vartojate širdies ritmą lėtinančius vaistus arba anksčiau sirgote širdies liga.
Skubios pagalbos reikia, jei apalpote, jaučiate krūtinės skausmą, stiprų dusulį, sumišimą, labai didelį silpnumą arba pulsas yra labai retas ir kartu blogėja savijauta. Tokiais atvejais geriau nedelsti, nes sunki AV blokada gali sutrikdyti kraujotaką ir kelti pavojų gyvybei.
