Astigmatizmas
Astigmatizmas yra dažna akių refrakcijos yda, kai ragena arba lęšiukas yra netaisyklingos formos - pavyzdžiui, primena regbijo kamuolį, o ne rutulį. Dėl šios priežasties šviesa akyje lūžta nevienodai, o vaizdas tampa neryškus arba iškreiptas tiek iš arti, tiek iš tolo. Astigmatizmas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir dažnai dera su trumparegyste ar toliaregyste, tačiau šiuolaikinės diagnostikos ir korekcijos priemonės leidžia itin sėkmingai jį valdyti.
Astigmatizmas - tai akies optikos sistemos defektas, kai ragena (skaidri akies priekinė dalis) arba akies lęšiukas yra netaisyklingo išlinkimo. Normalioje akyje ragena yra sferinė, kaip futbolo kamuolys, o sergant astigmatizmu ji primena regbijo kamuolio formą - viena ašis yra statesnė, kita - plokštesnė. Dėl to šviesos spinduliai, patekę į akį, sufokusuojami ne viename taške, o keliose vietose, todėl vaizdas tampa neryškus, ištįsęs arba dvigubinasi. Astigmatizmas gali būti rageninis (dažniausias) arba lęšinis, o jo laipsnis matuojamas dioptrijomis.
- Neryškus, iškreiptas arba dvigubas vaizdas tiek žiūrint į artimus, tiek į tolimus objektus
- Nuolatinis akių varginimas, ypač skaitant, dirbant kompiuteriu ar vairuojant
- Galvos skausmas, dažniausiai lokalizuotas kaktoje arba aplink akis
- Poreikis prisimerkti, kad geriau įžiūrėtumėte detales
- Sunkumas matyti naktį arba esant silpnam apšvietimui
- Vaikams gali pasireikšti sumažėjęs dėmesingumas, vengimas skaityti ar galvos skausmai po pamokų
Tiksli astigmatizmo priežastis nėra visiškai aiški, tačiau dažniausiai jis yra paveldimas - jei tėvai turi astigmatizmą, didesnė tikimybė, kad jis pasireikš ir vaikams. Ragenos forma gali keistis dėl akių traumų, operacijų (pvz., po kataraktos operacijos) arba tam tikrų ligų, tokių kaip keratokonusas (ragenos suplonėjimas ir išsigaubimas). Rizikos veiksniams priskiriamas per didelis akių trynimas, ilgalaikis intensyvus darbas iš arti be pertraukų, taip pat kai kurios jungiamojo audinio ligos. Astigmatizmo laipsnis dažnai stabilizuojasi apie 18-20 metų, tačiau gali kisti visą gyvenimą.
Astigmatizmas nustatomas atliekant išsamų akių patikrinimą pas gydytoją oftalmologą arba optometristą. Pirmiausia matuojamas regėjimo aštrumas (raidžių lentelė). Tada atliekama refrakcija - naudojant specialų prietaisą (foropterį) nustatoma, kokia korekcija (lęšių stiprumas) suteikia geriausią regėjimą. Keratometrija išmatuoja ragenos išlinkimą, o ragenos topografija sukuria išsamų ragenos paviršiaus žemėlapį, leidžiantį tiksliai įvertinti astigmatizmo tipą ir laipsnį. Šie tyrimai yra neskausmingi, greiti ir leidžia parinkti optimalų gydymą.
Pagrindinis astigmatizmo korekcijos būdas - akiniai su cilindriniais lęšiais, kurie kompensuoja netaisyklingą šviesos lūžimą. Alternatyva - kontaktiniai lęšiai, ypač tinkami esant dideliam astigmatizmui arba kai pacientas nori aktyvaus gyvenimo būdo. Lazerinė regėjimo korekcija (LASIK, PRK, SMILE) nuolat tobulėja ir gali visiškai pašalinti astigmatizmą, jei ragenos storis ir kiti rodikliai yra tinkami. Kai kuriems pacientams, ypač sergantiems keratokonusu, gali reikėti specialių standžių dujoms pralaidžių lęšių ar net chirurginio gydymo (ragenos kryžminio sujungimo, transplantacijos). Gydymo pasirinkimas visada derinamas individualiai atsižvelgiant į astigmatizmo laipsnį, amžių, gyvenimo būdą ir bendrą akių sveikatą.
Jei pastebite, kad regėjimas tapo neryškus, dažnai kamuojate akių nuovargį ar galvos skausmą, ypač po ilgesnio skaitymo ar darbo kompiuteriu, verta apsilankyti pas akių gydytoją. Taip pat nedelskite, jei simptomai staiga pablogėjo, atsirado skausmas akyse, šviesos blyksniai arba staigus regėjimo praradimas - tai gali rodyti rimtesnes problemas. Vaikai, kurie vengia skaityti, trina akis arba blogai mato lentą mokykloje, turėtų būti ištirti kuo anksčiau, nes negydomas astigmatizmas gali sutrikdyti mokymąsi ir net išsivystyti į ambliopiją („tingią akį“).
