Askaridozė
Askaridozė - viena dažniausių žarnyno parazitinių infekcijų pasaulyje, kurią sukelia apvaliosios kirmėlės Ascaris lumbricoides. Ši liga dažniausiai pasireiškia regionuose, kur prastos sanitarinės sąlygos, tačiau dėl globalių kelionių ji gali pasitaikyti bet kur. Laiku neatpažinta askaridozė gali sukelti rimtų virškinimo ir kvėpavimo sistemos komplikacijų.
Askaridozė yra helmintozė (parazitinė liga), kurią sukelia apvaliosios kirmėlės Ascaris lumbricoides. Šie parazitai patenka į žmogaus organizmą per burną, dažniausiai su parazito kiaušinėliais užterštu maistu ar vandeniu. Plonosios žarnos spindyje iš kiaušinėlių išsirita lervos, kurios prasiskverbia pro žarnyno sienelę ir kraujotakos keliu migruoja link plaučių. Plaučiuose jos subręsta, vėliau su skrepliais pakyla į ryklę ir vėl nuryjamos, dar kartą patekdamos į plonąją žarną. Ten jos išauga į suaugusius kirminus (patelės gali siekti iki 40 cm ilgio), kurie gyvena apie 1-2 metus. Suaugę kirminai maitinasi maistine medžiaga, todėl gali sukelti nepakankamą mitybą, o jų gausa gali sukelti žarnyno užsikimšimą ar uždegimą. Pažeidžiamos pagrindinės sistemos: virškinimo traktas, plaučiai, o retais atvejais - tulžies latakai ar kasa.
- Sausas kosulys, kartais su skrepliais
- Padidėjėjusi kūno temperatūra (karščiavimas iki 38 °C)
- Kvėpavimo pasunkėjimas, švokštimas
- Kritinės ląstos skausmas
- Kartais alerginiai odos bėrimai
- Pilvo skausmai, dažniausiai aplink bambą
- Viduriavimas arba, rečiau, vidurių užkietėjimas
- Pykinimas, vėmimas, apetito praradimas
- Svorio mažėjimas ir bendras silpnumas
- Matomi išmatose suaugę kirminai (rečiau)
- Žarnyno nepraeinamumas (ypač vaikams)
- Tulžies latakų užsikimšimas (gelta, pilvo skausmas dešinėje pusėje)
- Kasos latakų uždegimas (pankreatitas)
- Mitybos sutrikimai, ypač vaikų augimo sulėtėjimas
Užsikrėtimas askaridoze įvyksta peroraliniu būdu, kai į organizmą patenka Ascaris lumbricoides kiaušinėliai. Kiaušinėliai gali patekti ant maisto (pvz., neplautų daržovių ar vaisių) arba vandens per dirvožemį, užterštą užsikrėtusio žmogaus išmatomis. Vaikai yra ypač jautrūs, nes dažnai žaidžia su dirvožemiu ir nepakankamai laikosi higienos. Pagrindiniai rizikos veiksniai: gyvenimas regionuose, kur nėra tinkamų kanalizacijos ir vandens valymo sistemų, žemės ūkis, kai tręšiama nesubrendusiu kompostu, prasta asmeninė higiena, kelionės į endemines zonas (pvz., Centrinė ir Pietų Amerika, Afrika, Azija). Sunkesnė eigai dažniau pasitaiko vaikams iki 10 metų dėl mažesnio imuniteto ir didesnės parazitų apkrovos.
Pagrindinis askaridozės diagnostikos metodas yra išmatų tyrimas, mikroskopu ieškant specifinių Ascaris lumbricoides kiaušinėlių. Kadangi kiaušinėlių išskyrimas būna protarpinis, gali prireikti kelių mėginių (dažniausiai 3 skirtingomis dienomis). Esant masiniam užkrėtimui, suaugę kirminai gali būti matomi plika akimi išmatose arba retrogradiniu būdu - išsliuogę per išangę. Atlikus kraujo tyrimą, gali būti stebima eozinofilija (padidėjęs eozinofilų kiekis), ypač migracijos fazėje. Jei kirminai migruoja į tulžies latakus ar kasą, naudingi vaizdiniai tyrimai: pilvo echoskopija, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Plaučių fazės metu krūtinės ląstos rentgenogramoje gali būti matomi laikini infiltratai (Löfflerio sindromas).
Askaridozė gydoma antiparazitiniais vaistais, kurie naikina suaugusius kirminus ir lervas. Dažniausiai skiriamas albendazolas (400 mg vieną kartą) arba mebendazolas (100 mg du kartus per parą 3 dienas). Šie preparatai laikomi saugiais ir efektyviais. Retais atvejais, kai parazitų daug arba atsirado komplikacijų (pvz., žarnyno nepraeinamumas, cholecistitas), gali prireikti chirurginės intervencijos arba endoskopinio pašalinimo. Po gydymo svarbu pakartoti išmatų tyrimą po 2-3 savaičių, kad įsitikinti, jog parazitai visiškai išnaikinti. Simptominiam gydymui gali būti skiriami antihistamininiai vaistai nuo alerginių reakcijų. Visi šeimos nariai ir artimi kontaktai turėtų būti ištirti ir, jei reikia, gydyti profilaktiškai, kad būtų išvengta pakartotinio užsikrėtimo.
Būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją, jei: pajuntate nuolatinius pilvo skausmus, ypač kartu su vėmimu, vidurių užkietėjimu ar pilvo pūtimu (gali reikšti žarnyno nepraeinamumą); pastebite suaugusį kirminą išmatose arba išlindusį per išangę; kamuoja užsitęsęs kosulys su karščiavimu ir dusuliu; atsiranda gelta (odos ar akių pageltimas) arba stiprus skausmas dešinėje pilvo pusėje; vaiko svoris arba ūgis pastebimai neauga, jis skundžiasi nuolatiniu silpnumu. Ypatingai atidūs turėtų būti tėvai - vaikai gali neturėti ryškių simptomų, tačiau nepaaiškinamas svorio kritimas ar kosulys turėtų paskatinti kreiptis konsultacijos. Taip pat patariama pasitarti su gydytoju prieš keliaujant į endemines šalis arba grįžus iš jų, jei atsiranda virškinimo ar kvėpavimo sutrikimų.
