Antraxis
Antraxis - tai lėtinė uždegiminė nosies ertmės ir paranalinių sinusų liga, kuri dažnai lieka nediagnozuota dėl nespecifinių simptomų. Savalaikis gydymas padeda išvengti komplikacijų, tokių kaip sinusito paūmėjimai ar intrakranijiniai uždegimai, ir žymiai pagerina sergančiųjų gyvenimo kokybę.
Antraxis pasireiškia lėtiniu uždegiminiu procesu, pažeidžiančiu nosies gleivinę ir prienosinių sinusų audinius. Liga sukelia nuolatinį gleivinės paburkimą, dėl kurio sutrinka sinusų drenažas, kaupiasi gleivės ir sudaromos sąlygos antrinei bakterinei infekcijai. Uždegimas gali plisti į gretimas struktūras - akiduobes, smegenų dangalus - todėl būtina laiku pradėti gydymą. Dažnai Antraxis yra susijęs su alerginiu rinitu, nosies polipais ar anatominiais nosies pertvaros defektais.
- Ilgalaikis nosies užgulimas, ypač rytais
- Gausios skaidrios arba pūlingos gleivinės išskyros
- Sumažėjęs uoslės pojūtis (hiposmija arba anosmija)
- Sunkumas kvėpuoti per nosį
- Nuobodus veido skausmas ar spaudimas viršutinėje veido dalyje
- Periodiškas kosulys, ypač naktį
- Nuovargis ir bendras silpnumas
- Kartais - subfebrilus karščiavimas
- Stiprus, pulsuojantis galvos skausmas
- Aukštas karščiavimas (virš 38°C)
- Veido patinimas, paraudimas ar jautrumas liečiant
- Regėjimo sutrikimai (dvigubas matymas, neryškus vaizdas)
- Sąmonės sutrikimai ar traukuliai
Pagrindinė Antraxis priežastis - lėtinis uždegiminis atsakas į įvairius dirgiklius, tokius kaip alergenai, virusai ar bakterijos. Rizikos veiksniams priskiriama: paveldimas polinkis, rūkymas (tiek aktyvus, tiek pasyvus), silpna imuninė sistema, nosies struktūros anomalijos (išlenkta pertvara, polipai), lėtinis stresas, profesinis poveikis dulkėms, cheminėms medžiagoms ar kitiems aplinkos teršalams. Taip pat Antraxis dažniau pasireiškia sergantiems astma, alerginiu rinitu ar gastroezofaginiu refliuksu.
Antraxis diagnozė nustatoma remiantis išsamiu paciento apklausa, klinikiniu ištyrimu ir instrumentiniais metodais. Gydytojas atlieka nosies endoskopiją, vertindamas gleivinės būklę, polipų buvimą ir anatominius pokyčius. Vaizdiniai tyrimai - kompiuterinė tomografija (KT) - leidžia įvertinti sinusų užpildymą ir uždegimo mastą. Kraujo tyrimai gali rodyti uždegimo žymenis (CRB, leukocitozę). Esant įtarimui dėl alergijos, atliekami odos dūrio mėginiai ar specifinių IgE antikūnų nustatymas. Retais atvejais imama sinusų turinio aspiracija mikrobiologiniam tyrimui.
Gydymas pradedamas konservatyviomis priemonėmis: intranazaliniai kortikosteroidai (pvz., flutikazono propionatas) mažina uždegimą ir gleivinės paburkimą, druskos tirpalų skalavimai padeda pašalinti sekretą, o antihistamininiai vaistai vartojami esant alerginiam komponentui. Esant bakterinei superinfekcijai, skiriami antibiotikai (amoksicilinas su klavulano rūgštimi arba makrolidai). Jei konservatyvus gydymas neefektyvus arba yra anatominių kliūčių, atliekama funkcinė endoskopinė sinusų chirurgija (FESS), kuri atveria sinusų angas, pašalina polipus ir pagerina drenažą. Po operacijos būtina reguliariai skalauti sinusus ir vartoti paskirtus vaistus, kad būtų išvengta recidyvų.
Būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei: simptomai (nosies užgulimas, išskyros) trunka ilgiau nei vieną savaitę ir nemažėja; atsiranda stiprus vienašalis veido skausmas ar patinimas; pakyla aukštas karščiavimas (>38°C) su šaltkrėčiu; blogėja regėjimas, jaučiamas spaudimas už akių; sąmonės lygis kinta (mieguistumas, sumišimas). Šie požymiai gali rodyti rimtas komplikacijas, tokias kaip orbitinis celiulitas ar intrakranijinis abscesas, ir reikalauja skubaus otorinolaringologo arba skubios pagalbos skyriaus įvertinimo.
