Th17 ląstelių tyrimas
Th17 ląstelių tyrimas yra specializuotas imunologinis kraujo tyrimas, padedantis įvertinti tam tikros T limfocitų subpopuliacijos - pagalbinių Th17 ląstelių - kiekį ir aktyvumą. Šios ląstelės dalyvauja reguliuojant uždegimą ir imuninį atsaką prieš grybelines bei bakterines infekcijas, o jų disbalansas gali rodyti autoimunines ar uždegimines ligas.
Funkcija
- Th17 ląstelės yra CD4+ T pagalbininkės, gaminančios interleukiną-17 (IL-17).
- Jos skatina neutrofilų pritraukimą, uždegimo vystymąsi ir apsaugą nuo išorinių patogenų.
- Padeda organizmui kovoti su grybelinėmis (pvz., Candida) ir bakterinėmis infekcijomis.
Kilmė
- Th17 ląstelės diferencijuojasi iš naivių CD4+ T limfocitų, veikiant TGF-β, IL-6 ir IL-23 citokinams.
- Jų brendimas ir funkcija yra glaudžiai susiję su uždegiminiais procesais bei imuninės sistemos reguliavimu.
Procedūra
- Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo, dažniausiai ryte nevalgius (rekomenduojama 8-12 val. nevalgyti).
- Kraujas imamas į mėgintuvėlį su antikoaguliantu (EDTA).
- Mėginys analizuojamas srauto citometrijos būdu, nustatant ląstelių paviršiaus žymenis (CD4, CCR6, CXCR3 ir kt.) bei viduląstelinį IL-17 gamybą.
Autoimuninės ligos
- Reumatoidinis artritas
- Psoriazė
- Uždegiminė žarnyno liga (Krono liga, opinis kolitas)
Uždegiminės būklės
- Lėtinės bakterinės ar grybelinės infekcijos
- Alerginės reakcijos
- Kai kurios vėžio formos (pvz., melanoma)
Imunodeficito būklės
- Hiper-IgE sindromas (Job sindromas)
- Kroninė granulomatozinė liga
Kitos priežastys
- Ilgalaikis imunosupresinių vaistų vartojimas (kortikosteroidai, biologiniai antikūnai)
- Sunkios infekcijos, išsekusios imuninę sistemą
- Kai kurios autoimuninės ligos vėlyvose stadijose
Specialistai
- Imunologas
- Reumatologas
Klinikinės situacijos
- Įtariamos autoimuninės ligos su uždegiminiu komponentu
- Recidyvuojančios grybelinės ar bakterinės infekcijos
- Imuninės sistemos disfunkcijos vertinimas prieš skiriant biologinę terapiją
| Bendra | Sveikų suaugusiųjų kraujyje Th17 ląstelių dalis tarp visų CD4+ T ląstelių paprastai sudaro 0,5-2,0 % (arba apie 0,1-0,4 ×10^9/l). Normos gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos ir naudojamos metodikos. |
|---|
