PAI1 plazminogeno aktyvatoriaus inhibitorius
PAI1 (plazminogeno aktyvatoriaus inhibitorius 1) yra baltymas, reguliuojantis kraujo krešėjimo ir krešulių tirpimo pusiausvyrą. Šis tyrimas padeda įvertinti trombozių ar kraujavimo riziką, ypač esant širdies ir kraujagyslių ligoms ar nėštumo komplikacijoms.
Funkcija
- Slopina plazminogeno aktyvatorius (tPA ir uPA), taip reguliuodamas fibrinolizę - krešulių tirpimo procesą.
- Dalyvauja audinių remodeliavime, angiogenezėje ir uždegiminiuose atsakuose.
- Padidėjęs PAI1 kiekis skatina trombų susidarymą, o sumažėjęs - kraujavimo riziką.
Kilmė
- Gaminamas kepenyse, endotelio ląstelėse, adipocituose ir trombocituose.
- Jo koncentracija kraujyje kinta dėl genetinės polimorfozės (4G/5G), metabolinių veiksnių ir vaistų.
Procedūra
- Kraujas imamas iš venos, geriausia ryte nevalgius (ne mažiau kaip 8 val. po paskutinio valgio).
- Tyrimą gali paveikti fizinis krūvis, rūkymas, kai kurie vaistai (pvz., estrogenai, heparinas).
- Rezultatai paprastai gauti per 1-2 darbo dienas.
Dažniausios priežastys
- Metabolinis sindromas, nutukimas, atsparumas insulinui - susiję su padidėjusia trombozių rizika.
- Ūminės uždegiminės būklės, sepsis, pooperacinis laikotarpis.
- Nėštumas (ypač trečiasis trimestras) - fiziologinis padidėjimas, bet gali rodyti preeklampsiją.
Klinikinė reikšmė
- Didelė PAI1 koncentracija siejama su padidėjusia venų tromboembolijos, miokardo infarkto ir insulto rizika.
- Gali rodyti hiperkoaguliacijos būklę - trombofiliją.
Dažniausios priežastys
- Genetinė deficito būklė (retai, dažniausiai dėl homozigotinės 4G mutacijos).
- Kepenų ligos (cirozė, hepatitas) - sumažėjusi baltymo sintezė.
- Tam tikri vaistai: fibrinolitikai (streptokinazė, alteplazė) gali laikinai sumažinti aktyvumą.
Klinikinė reikšmė
- Padidėjęs kraujavimo polinkis, ypač po traumų ar chirurginių procedūrų.
- Gali būti susijęs su angiogenezės sutrikimais arba uždegiminėmis ligomis.
Kada skiriama
- Įtariant trombozę (giliųjų venų trombozė, plaučių embolija) arba kai trombozė pasikartoja.
- Prieš planinį nėštumą moterims, turinčioms trombozės rizikos veiksnių.
- Esant neaiškios kilmės persileidimams, preeklampsijai ar vaisiaus augimo sulėtėjimui.
- Stebint gydymą antikoaguliantais ar fibrinolitikais.
- Specialistai: hematologas, kardiologas, akušeris-ginekologas.
| Bendra | Normali koncentracija priklauso nuo laboratorijos, bet dažniausiai svyruoja tarp 4-43 ng/mL (arba 0,4-4,3 ng/mL, priklausomai nuo metodo). |
|---|---|
| Vyrams | Vyrams: 4-40 ng/mL (vidutiniškai 20 ng/mL). |
| Moterims | Moterims: 4-45 ng/mL (gali kisti priklausomai nuo menstruacinio ciklo fazės). |
